Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-09-14 · Civilinė byla Nr. e2-12379-429/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-14
Bylos Nr.
e2-12379-429/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07937-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Jegorovienė
Ieškovas
uždariosios akcinės bendrovės „4finance”
Atsakovas
E. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-12379-429/2016 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07937-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.29.; 3.1.7.5.; 3.1.7.7.; 3.2.6.5.1.; 3.2.6.11.(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASPRIIMTAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m.rugsėjo 14 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Jegorovienė rašytinio proceso būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždariosios akcinės bendrovės „4finance” ieškinį atsakovui E. D. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 412,29 Eur skolos pagal paskolos sutartį, 25,78 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 245,62 Eur palūkanų po kredito grąžinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 15,00 Eur žyminio mokesčio.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu 2016 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismo pranešimai“ išspausdinant teismo nustatytą tekstą (b. l. 32-33). Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė, todėl ieškovui prašant priimti sprendimą už akių, jis priimtinas (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atlikus formalų ieškovo pateiktų įrodymų – Vartojimo kredito sutarčių bendrųjų ir specialiųjų sutarčių sąlygų, ieškovo paaiškinimą dėl Bendros vartojimo kredito kainos metinės normos skaičiavimo, sąskaitos išrašo dėl pinigų pervedimo atsakovui, informacijos apie asmenį paieškos, žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento - vertinimą bei atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių skolos sumokėjimą, darytina išvada, jog, pasitvirtinus minėtų ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovo prašomą sprendimą už akių.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad ieškovė su atsakovu 2012 m. rugpjūčio 30 d. nuotoliniu būdu per sistemą vivus.lt sudarė paskolos sutartį (toliau – Sutartis), kuria ieškovė suteikė 434,43Eur paskolą atsakovui, paskolos terminas 24 mėn. Vadovaujantis Sutarties 2.10 punktu, atsakovas 2013 m. liepos 16 d. pateikė prašymą papildomai 101,37 Eur sumai. Atsakovas paskolą turėjo grąžinti iki 2015 m. birželio 30 d. Ieškovė savo įsipareigojimą įvykdė iš viso atsakovui pervedė 535,80 Eur.

CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovas sutarties nevykdė, įrodymų apie prievolių įvykdymą byloje nėra, todėl remiantis CK 6.873 str. 1 d. bei Sutarties Bendrųjų sąlygų 7.1. p. iš atsakovo priteistina 412,29 Eur negrąžintos.

Ieškovė taip pat paskaičiavo atsakovui 77,87 proc. pelno (mokėjimo) palūkanų nuo 2012 m. rugpjūčio 30 d. iki 2013 m. gruodžio 16 d., t. y. 25,78 Eur bei 112,60 proc. kompensacinių palūkanų už naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 17 d. iki 2014 m. gegužės 1 d., t. y. 245,62 Eur, iš viso prašo priteisti 271,40 Eur palūkanų.

Atsakovui už naudojimąsi kreditu atsirado pareiga paskolos davėjui mokėti sutartimi nustatytas palūkanas (CK 6.872 str. 1 d.), o praleidus prievolės įvykdymo terminą, jam atsiranda pareiga paskolos davėjui mokėti įstatymu nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 str. 1 d.). Ieškovei vienašališkai nutraukus sutartį, atsakovas privalėjo grąžinti visą paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis (CK 6.874 str. 2 d.). Sutarties 7.1 punktu šalys susitarė, kad pradelsus grąžinti skolą toliau skaičiuojamos kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos. Šalys sutarties 4.1 punktu susitarė, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas (mokėjimo (pelno) palūkanos) išreikštas bendra kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei priteistina 25,78 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų (CK 6.872 str. 1 d., vartojimo kredito sutarčių bendrųjų sąlygų 4.1 punktas).

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 245,62 Eur kompensacinių palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 17 d. iki 2014 m. gegužės 1 d., nurodo, kad ši palūkanų suma iš esmės atitinka minimalius ieškovo nuostolius, patirtus dėl negalėjimo iš naujo paskolinti atsakovo negrąžinto kredito ir palūkanų sumos. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Šiuo atžvilgiu palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio nebuvimas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Šios nuostatos reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą. Ieškovės prašomos priteisti kompensacinės palūkanos nurodytu laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 17 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. yra aiškiai per didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK 6.188 str. 2 d. 5 p.). Teismas konstatuoja, kad tokios apimties reikalavimas prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

Atsižvelgiant į nesumokėtos kredito sumos (412,29 Eur) ir prašomų priteisti kompensacinių palūkanų (245,62 Eur) dydį, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, atsižvelgus į ieškovės veiklos specifiką ir nuotolinio skolinimo riziką, verslo subjektui nedidelę grąžintinos paskolos sumą, į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, o ne verslo subjektas bei sudarydamas sutartį prisijungimo būdu buvo silpnesnioji sutarties pusė, teismo iniciatyva prašomų priteisti kompensacinių palūkanų dydis yra mažintinas tris kartus (CK 6.251 str. 2 d., 6.261 str.). Išdėstytų argumentų pagrindu ieškovės reikalavimas dalyje dėl palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 25,78 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų už laikotarpį palūkanų nuo 2012 m. rugpjūčio 30 d. iki 2013 m. gruodžio 16 d. ir 81,87 Eur kompensacinių palūkanų už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 17 d. iki 2014 m. gegužės 1 d., iš viso: 107,65 Eur palūkanų, o likusioje dalyje reikalavimas atmestinas kaip prieštaraujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 1.5 str. 2 d., 6.251 str., 6.261 str.).

Iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., CK 6.210 str. 1 d.).

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistina dalis ieškovės sumokėto, tenkintų reikalavimų daliai – minimalus įstatymo nustatytas 15 Eur žyminis mokestis, mokėtinas ieškinį teikiant elektroninėmis ryšių priemonėmis (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 93 str.). Ieškovė nepateikė kitų išlaidų, pagrindžiančių ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, įrodymų, todėl minėtos išlaidos nepriteistinos (CPK 178 str.).

Iš atsakovo valstybei nepriteistina 1,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi ši suma yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 str., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).

Vadovaujantis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „4finance“, juridinio asmens kodas 301881644, 412,29 Eur (keturis šimtus dvylika eurų 29 ct) skolos, 107,65 Eur (vieną šimtą septynis eurus 65 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (519,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. balandžio 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine tvarka, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies reikalavimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Vida Jegorovienė