- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-01
- Bylos Nr.
- 2-1847/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Nijolė Piškinaitė, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- G. L., D. M.
- Ieškovas
- Nordea Bank Finland Plc
- Kategorijos
- 121.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų G. L. ir D. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-664-368/2010 dėl skolos priteisimo pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc, veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, ieškinį atsakovams G. L. ir D. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimu tenkino ieškovo Nordea Bank Finland Plc, veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, ieškinį, pareikštą solidariems atsakovams G. L., D. M., kaip laiduotojams už trečiojo asmens šiuo metu bankrutuojančios UAB „Trimatė erdvė“ prievoles pagal 2007-06-27 ilgalaikio kredito sutartį. Tai yra teismas priteisė ieškovui iš atsakovų solidariai 3 575 547,09 eurų skolą, 16 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovai G. L. ir D. M. dėl šio teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą, sumokėjo 2 000 Lt, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies prašė atleisti dėl sunkios turtinės padėties.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi iš dalies atleido atsakovus nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bei įpareigojo juos papildomai sumokėti po 9 000 Lt už apeliacinį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi minėtą teismo nutartį panaikino ir grąžino klausimą nagrinėti iš naujo.
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi iš dalies atleido atsakovus nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bei įpareigojo juos iki 2011 m. balandžio 28 d. papildomai sumokėti po 5 000 Lt už apeliacinį skundą. Šios nutarties nuorašai atsakovams asmeniškai įteikti 2011-04-15, atsakovai jos neskundė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi atsakovų G. L. ir D. M. apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims. Teismas konstatavo, jog atsakovai iki teismo nustatyto termino nesumokėjo žyminio mokesčio, t. y. nepašalino apeliacinio skundo trūkumų (CPK 316 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovai G. L. ir D. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartį ir perduoti klausimą teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad:
1. Teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
2. Atskirąjį skundą, atitinkantį CPK reikalavimus, pateiks per teismo nustatytą terminą trūkumams pašalinti.
Atsiliepimas
Ieškovas Nordea Bank Finland Plc, veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, atsiliepimu į skundą prašo jo netenkinti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovai nesumokėjo žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą, todėl teismas teisingai taikė CPK 316 straipsnio 2 dalyje numatytas pasekmes. Be to, apeliantai nepateikė jokių argumentų, dėl ko, jų manymu, skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar yra teisėta ir pagrįsta teismo nutartis, kuria laikytas nepaduotu apeliacinis skundas atsakovams nesumokėjus už jį žyminio mokesčio dalies.
Kaip yra žinoma, įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, o kartu ir teisę į apeliaciją, nustatė minimalius privalomus kreipimosi į teismą su apeliaciniu skundu reikalavimus, vienas iš kurių yra žyminio mokesčio (jo dalies) sumokėjimas (CPK 306, 311, 316 str.). Pažymėtina, jog reikalavimu sumokėti žyminį mokestį yra siekiama kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų, užkirsti kelią vilkinti vykdyti teisėtus priešingos šalies reikalavimus, teismo sprendimus ir pan.
Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalies, 316 straipsnio nuostatas, jeigu apeliacinis skundas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, ar už jį nėra sumokėtas žyminis mokestis, teismas nutartimi nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Apeliantui teismo nustatytu terminu pašalinus apeliacinio skundo trūkumus, skundas laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju – laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas.
Kaip nustatyta aukščiau, teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi atsakovai iš dalies buvo atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei įpareigoti už jį iki 2011-04-28 papildomai sumokėti po 5 000 Lt (b. l. 145-146). Šios nutarties nuorašai atsakovams asmeniškai buvo įteikti 2011-04-15, atskirieji skundai nebuvo paduoti (b. l. 149, 150). Tai reiškia, jog minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl turi res judicata galią ir privaloma visiems asmenims (CPK 18 str.).
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovams per teismo nustatytą terminą nepašalinus apeliacinio skundo trūkumų, t. y. nesumokėjus teismo nurodytos žyminio mokesčio dalies, teismas pagrįstai ir teisėtai jį laikė nepaduotu ir grąžino (CPK 316 str. 2 d.). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovai, teigdami, jog nebuvo pagrindo laikyti nepaduotu jų apeliacinio skundo, turėjo visas galimybes įrodymus apie žyminio mokesčio dalies sumokėjimą pateikti apeliacinės instancijos teismui. Tačiau tokių duomenų byloje nėra (CPK 306 str. 3 d., 185 str.).
Taip pat akcentuotina tai, kad įstatymas numato, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai. Sąmoningas šalies veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą laikomas piktnaudžiavimu proceso teisėmis, dėl kurio gali kilti įstatyme numatytos pasekmės (CPK 7 str. 2 d., 95 str.).
Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija skundžiamą teismo nutartį palieka nepakeistą, o atskirąjį skundą atmeta (CPK 263 str. 1 d., 329 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.