Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Jolanta Vėgelienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Dainiaus Dambrausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), turinti vidurinį išsilavinimą, išsiskyrusi, nedirbanti, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. V. 2023 m. balandžio 8 d. apie 23.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,78 prom. girtumas), tarpusavio su V. K., tai yra asmeniu, su kuriuo gyvena neįregistravus santuokos, konflikto metu, tyčia medine lazda keturis kartus sudavė V. K. per nugarą, tuo sukeldama savo šeimos nariui fizinį skausmą. Šiais veiksmais kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. J. V., ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji, nurodė, kad 2023 m. balandžio 8 d. apie 23.30 val. ji buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Prie jos pradėjo kabinėtis jos neblaivus sugyventinis V. K., su kuriuo gyvena kartu apie 12 metų. V. K. pradėjo jai priekaištauti dėl nebūtų dalykų, kad ji jam yra neištikima. Ji jam atsakė, kad nekalbėtų nesąmonių ir atstotų nuo jos. Jis supykęs ją pastūmė, o tuo tarpu ji, nuėjusi į vonios kambarį, iš ten pasiėmė medinę lazdą, su kuria V. K. trenkė keturis kartus į nugaros sritį. Pamačiusi, kad po suduotų smūgių V. K. tapo dar agresyvesnis, paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu ir iškvietė policijos pareigūnus. Dėl pareikšto įtarimo savo kaltę pripažįsta pilnai, pripažįsta, kad, būdama girta, konflikto metu savo sugyventiniui V. K. medine lazda sudavė 4 kartus per nugarą ir tuo jam sukėlė fizinį skausmą. Ji gailisi taip pasielgusi (b. l. 91-94, 98-100).

3. Kaltinamosios kaltę, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jos pačios prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

3.1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio T. Š. tarnybiniame pranešime rašoma: 2023-04-08 apie 23.56 val. iš Vilniaus apskr. VPK OVS gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, bute rasti sugyventiniai V. K. ir J. V.. Pasak J. V., per išgertuves tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu V. K. J. V. pastūmė. Ji supykusi dėl tokio sugyventinio elgesio, paėmė vonioje buvusią medinę lazdą ir ja kelis kartus V. K. sudavė per nugarą, tuo jam sukeldama fizinį skausmą. Po konflikto J. V. medinę lazdą paliko koridoriuje kampe už skalbimo mašinos. Ant V. K. nugaros matomos trys, galimai mušimo, žymės, panašaus pločio, kaip ir medinė lazda (b. l. 41).

3.2. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. K. paaiškino, kad jis gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas priklauso savivaldybei. Šiame bute gyvena kartu su savo sugyventine J. V.. Kartu gyvena jau 12 metų. Šių metų balandžio 8 d. apie 23.30 val. namo grįžo neblaivi sugyventinė J.. Tuo metu jis jai papriekaištavo, sakydamas, kur tu buvai ir todėl tarp jų kambaryje kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu jis pastūmė savo sugyventinę. Jam pastūmus J., jį nuėjo į vonios kambarį ir iš ten paėmusi medinį pagalį nemažiau kaip keturis kartus trenkė juo jam per nugarą, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą. Vengdamas tolimesnio konflikto, jis nuėjo atsigulti į lovą miegoti, tačiau po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnų jis nekvietė, suprato, kad juos iškvietė jo sugyventinė ir norėjo jį apkaltinti smurtu artimoje aplinkoje. Apklausos metu jaučia nugaros skausmą (b. l. 46-49).

3.3. Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota: buto, esančio (duomenys neskelbtini), prieškambaryje šalia vonios kambario stovi skalbimo mašina, o už jos - medinė lazda. Lazda yra apie 88 cm ilgio. Ši lazda paimta iš įvykio vietos (b. l. 15-22 ).

3.4. 2023-04-09 asmens apžiūros metu, apžiūrėjus V. K. nugarą, užfiksuota: ant kairios ir dešiniosios mentės matyti žymės (paraudimai), galimai nuo smūgių medine lazda (b. l. 27-32).

3.5. Alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ 2023-04-09 00.28 val. J. V. nustatytas 1,78 prom. girtumas (b. l. 60).

Motyvuojamoji dalis

4. Įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, teismas konstatuotina, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku J. V. panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinį, t. y. tyčia medine lazda V. K. trenkė keturis kartus į nugaros sritį, tokiu būdu sukėlė savo šeimos nariui (sugyventiniui) fizinį skausmą nugaros srityje. J. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes ji smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. sugyventiniui V. K.. Suduodama medine lazda keturis kartus į nugaros sritį ji suvokė, jog sutrikdys kito asmens sveikatą ir norėjo taip elgtis, todėl daroma išvada, jog ji veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

5. Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą kaltinamajai skirti 12 (dvylika) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant kaltinamąją pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei bausmės atlikimo laikotarpiu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Kaltinamajai paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. V. pareiškė, kad sutinka su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme, jos dydžiu (b. l. 123-139).

6. Skirdamas kaltinamajai bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad J. V. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), veikos padarymo motyvus ir tikslus (kilus tarpusavio konfliktui panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinį, t. y. šeimos narį), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), nusikaltimas nesukėlė sunkių padarinių, nukentėjusysis neturi pretenzijų kaltininkei, taip pat kaltininkės asmenybę: neteista, bausta administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (b. l. 107-118), išsiskyrusi, nedirbanti.

7. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

8. Pareiškime dėl bylos užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakyme prokuroras prašė kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti, kad kaltinamoji veiką padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tam, jog būtų pripažinta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, turi būti nustatytas apsvaigimo nuo alkoholio faktas ir tai, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, arba girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Taigi šiai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei konstatuoti neužtenka nustatyti vien asmens apsvaigimo faktą, būtina nustatyti ir tai, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Jei alkoholio vartojimas nelemia asmens apsisprendimo padaryti teisės pažeidimą, tuomet neblaivumas negali būti vertinamas kaip šio asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296-942/2018, 12 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Nors nagrinėjamu atveju alkoholio kiekio matuokliu kaltinamajai nustatytas 1,78 promilių neblaivumas (b. l. 60), teismas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl girtumas (apsvaigimas nuo alkoholio) nepripažintina, kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

9. Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslai, bus pasiekti kaltinamajai skiriant prokuroro prašomą bausmę – laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, su įpareigojimais, jos trukmę parenkant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Baudžiamąją bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

10. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktais kaltinamoji įpareigotina neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Byloje nesant duomenų, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos darymui, todėl neskirtinas BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

11. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į bausmės laiką įskaitytinas laikinajam sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023-04-09 00.20 val. iki 2023-04-09 12.36 val. (b. l. 61-65, 74-75), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms, vertinant, kad kaltinamoji atliko 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.

12. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo sugyventiniui, siekiant daryti teigiamą elgesį kaltinamajai, J. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

13. Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 77–79), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

14. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas. Bylinėjimosi proceso išlaidų byloje nėra.

15. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. medinė lazda - grąžintina V. K. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, 64¹ straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktais, 72² straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, 139 straipsnio 1 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; visą bausmės laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. V. skirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; visą bausmės laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023-04-09 00.20 val. iki 2023-04-09 12.36 val., vertinant, kad J. V. atliko 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu skirti J. V. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medinė lazda - grąžintina V. K..

Išaiškinti, kad kaltinamoji nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme ir jos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Išaiškinti, kad jeigu nuteistoji vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas.