Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

2019-09-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1091-876/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-09-24
Bylos Nr.
1-1091-876/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29004-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Kaltinamasis
L. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1091-876/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29004-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.12 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 24 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Judita Sungailaitė,

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Sonatos Kuskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

L. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Laikotarpiu nuo 2002 iki 2006 metų teistas 5 kartus, teistumai išnykę;

2) 2016 m. birželio 21 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant dirbti arba registruotis darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programose ir neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, paskirtą bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs

kaltinamas padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. P. 2019 m. kovo mėnesyje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, apgaule – tėvui V. P. atskleidus prisijungimo kodus, vienam kartui duotoje pasinaudoti Norvegijos „Spare bank“ banko mokėjimo kortele ir šios kortelės negrąžinus savininkui, turint tikslą naudojantis šia mokėjimo priemone iš V. P. sąskaitos pasisavinti ten buvusias pinigines lėšas, nuo 2019 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. ne mažiau kaip per 8 kartus Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), prekybos centre (duomenys neskelbtini) iš tėvo V. P. priklausančios Norvegijos „Spare bank“ banke esančios sąskaitos iš viso išgrynino 1936,50 eurų, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą – V. P. priklausantį,– turtą – iš viso 1936,50 eurų.

Kaltinamasis L. P. pranešus jam apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir apklausus jį įtariamuoju, dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai ir dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi, parodė, kad Su tėvu V. P. dažnai vyksta dirbti į Norvegiją. Jam buvo žinoma, kad jis turi norvegišką kortelę „Spare bank“, kurią pats padėjo (kadangi tėtis nemoka kalbėti angliškai) atidaryti – kartu su juo būdamas Norvegijoje esančiame banke padėjo užpildyti visus dokumentus. Jos visus PIN kodus žinojo, elektroninės bankininkystės jis neturėjo. Kai būdavo Norvegijoje, jis tėvui padėdavo, kai jis nusiimdavo pinigus prie bankomato ir PIN kodas jam buvo žinomas. 2019 m. kovo mėn. pabaigoje, tiksliai neprisimena laiko, jam būnant su tėvu, kai vyko pas gimines į (duomenys neskelbtini), tėvas padavė šią banko kortelę jam, kad nueitų apsipirkti, kartu su juo į parduotuvę nėjo. Kai grįžo iš parduotuvės, tėvui banko kortelės negražino, tėtei pasakė, kad kortelėje nėra pinigų. Po kurio laiko jis (kaltinamasis) šia kortele pasinaudojo, nes žinojo, kad tėtei buvo pervesti pinigai už atostogas iš darbovietės, esančios Norvegijoje, kur jis išėjo iš darbo. Pirmą kartą jam priklausančia banko kortele pasinaudojo šių metų balandžio mėnesio 3–4 dienomis, tikslai laiko neprisimena. Kiek nuėmė pinigų, tiksliai neprisimena, nuėmė apie 800 eurų, tiksliai neprisimena, tačiau apie tai savo tėtei nieko nesakė. Po kurio laiko, galimai po keturių dienų, jis (kaltinamasis) vėl pasinaudojo tėtei priklausančia banko kortele ir Kauno miete bankomate (duomenys neskelbtini), parduotuvėje (duomenys neskelbtini) vėl nuėmė 800 eurų, tiksliai sumos neprisimena. Šiame bankomate nuėmė šiuos pinigus per kelis, galimai du, kartus, tačiau tiksliai to pasakyti negali, nes neprisimena ar ėmė po 600 eurų, ar po 800 eurų. Taip pat šia kortele naudojosi, kai pirko pirkinius, taip pat Kauno mieste Taikos pr., tačiau tiksliai dienos ir laiko nepasakys, nes neprisimena. Šia kortele naudojosi kelis kartus ir apie tai tėtis V. P. nežinojo ir jam apie tai nieko nesakė. Apie tai nesakė ir kitiems asmenims ir absoliučiai niekas nežinojo, kad šia kortele naudojasi jis (kaltinamasis). Iš tėvui priklausančios kortelės nuėmė apie 1600 ar 1800 eurų, tiksliai pasakyti, kiek nuėmė pinigų, pasakyti negali, tik žino, kad labai daug pinigų atskaičiuoja bankomatas, kadangi tai nėra Lietuvos šalies banko kortelė. Tačiau šia kortele naudojosi tik jis (kaltinamasis) ir kiti asmenys prie šios kortelės naudojimo nėra prisidėję. Šią banko kortelę balandžio mėnesio pabaigoje, prieš kartu su tėčiu išvažiuojant į Norvegiją, padėjo pas tėtį namuose, ant veidrodžio virtuvėje. Tėtei nesakė, kad naudojosi jo kortele. Savo tėvo V. P. atsiprašė, jis jam atleido, žalą pilnai atlygino, tai yra grąžino 1936,50 eurų (b. l. 53–54, 65–66, 67, 110–111, 112).

L. P. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1dalyje, įrodo jo paties visiškas prisipažinimas bei kita baudžiamosios bylos medžiaga:

2019 m. liepos 10 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK) ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybiniais pranešimais apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriuose nurodyta, kad tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo pradėtas 2019 m. liepos 10 d. pagal gautą V. P., gimusio 1960 m. spalio 20 d., gyvenančio (duomenys neskelbtini), pranešimą, kad pasigedo jam priklausančios Norvegijos banko „Spare Bank“ išduotos banko mokėjimo kortelės. 2019 m. birželio 1 d. iš šio banko skyriaus gavęs išrašą sužinojo, kad neteisėtai pasinaudojus jam priklausančia „Spare Bank“ mokėjimo kortele ir jos prisijungimo duomenimis, tai yra jos PIN kodu, laikotarpyje tarp 2019 m. balandžio 5 d. ir balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje, buvo pasisavinta 1936,50 eurų suma. Padaryta 1936,50 eurų turtinė žala (b. l. 1–5, 6, 7–10, 18–19);

2019 m. gegužės 5 d. Norvegijos banko „Spare Bank“ sąskaitos, priklausančios V. P., išrašu, kuriame nurodytos 2019 m. balandžio 5 d. – 2019 m. balandžio 17 d. laikotarpyje išgrynintos sumos ir pinigų gryninimo vietovės (b. l. 11–12, 13, 14, 15, 16, 17);

nukentėjusiojo V. P. apklausos protokolu, kuriame jis parodė, kad turėjo ir naudojosi Norvegijos banko „Spare Bank“ jam išduota mokėjimo kortele, į kurią buvo pravedamas gautas atlyginimas Norvegijoje. 2018 m. gruodžio 16 d. grįžo į Lietuvą ir iki 2019 m. balandžio 23 d. gyveno savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Būdamas Lietuvoje pats keletą kartų naudojosi „Spare Bank“ išduota mokėjimo kortele. Dažniausiai išsigrynindavo pinigus iš Norvegiškos banko mokėjimo kortelės ir vėliau juos laikydavau AB „Swedbank“ išduotoje mokėjimo kortelėje, o Norvegiško banko „Spare Bank“ mokėjimo kortelę laikydavo namuose. Namuose gyveno vienas ir laikotarpyje, kai buvo Lietuvoje, pas jį niekas nesilankė. Jo abu suaugę sūnūs gyvena atskirai. Sūnus L. P. gyvena (duomenys neskelbtini), sūnus L. P. – (duomenys neskelbtini). Būdamas Lietuvoje dažniausiai nuvyksta į Kauną aplankyti sūnaus L. P. ir jo šeimos, anūkų. Kartu su L. P. dirba ir gyvena Norvegijoje. Kitų artimų žmonių neturi. 2019 m. balandžio 15 dieną, būdamas namuose (duomenys neskelbtini), pasigedo „Spare Bank“ mokėjimo kortelės. Ją dažniausiai laikydavo spintoje, metalinėje dėžutėje. Ar ji dingo iš metalinės dėžutės namuose, ar jis ją pametė, ar ji buvo pavogta iš jo kitoje vietoje, nežino. Apie jos dingimą informavo „Spare Bank“ skyrių, kai 2019 m. balandžio 23 d. išvyko vėl dirbti į Norvegiją. 2019 m. birželio 1 d. gavęs išrašą iš „Spare Bank“, sužinojo, kad laikotarpyje tarp balandžio 5 d. ir balandžio 17 d., Lietuvos Respublikos teritorijoje, Kauno mieste, buvo pavogtos piniginės lėšos iš „Spare Bank“ mokėjimo kortelės ir jam padaryta 1936,50 eurų turtinė žala. Banko mokėjimo kortelės PIN kodo prie kortelės nelaikė, jį buvo įsiminęs. Papildomos apklausos metu nukentėjusysis patikslino, kad prisiminė, jog 2019 m. pavasarį, tikslesnio laiko nepamena, būdamas Kaune savo sūnui L. P. gera valia yra davęs savo banko kortelę nuimti pinigams. Jam padiktavo ir banko kortelės kodus. Kortelę davė pasinaudoti vienam kartui, važiuojant į svečius reikėjo grynųjų pinigų dovanoms nupirkti. Ar po šio pasinaudojimo kortele sūnus grąžino kortelę, ar pasisavino, to tikrai nepamena. Sūnus L. P. dėl apgaule pasisavintų pinigų nuo jo banko sąskaitos atsiprašė, prisipažino tai padaręs. Jis savo sūnui atleido, jie susitaikė, sūnus žalą atlygino – pinigus grąžino (b. l. 7–10; 20–21, 22).

nutarimu pripažinti pareiškėją V. P. nukentėjusiuoju (b. l. 23–24, 25);

nukentėjusiojo ir įtariamojo prašymais nutraukti pradėtą ikiteisminį tyrimą jiems susitaikius, kaltininkui atlyginus padarytą turtinę žalą (b. l. 85, 86);

2019 m. rugpjūčio 5 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, kuriuo ikiteisminis tyrimas dalyje dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje nutrauktas, tęsiamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d., įvykdymo (b. l. 94–98).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus ankščiau aptartų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog kaltinamojo L. P. kaltė įrodyta visiškai, padarytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, t. y. L. P. 2019 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. kelis kartus turto savininkui nežinant, pasinaudojo svetima banko mokėjimo kortele ir iš turto savininko sąskaitos išgrynino bei pasisavino 1936,50 eurų.

Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad L. P. veika teisingai kvalifikuota kaip viena tęstinė nusikalstama veika pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, apgaule įgyjant svetimą turtą.

Kaltinamojo L. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas laiko tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 2 ir 3 dalys). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokurorė savo pareiškime kaltinamajam L. P. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, siūlo skirti 90 MGL (4 500 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 60 MGL baudą (3 000 Eur).

Kaltinamasis L. P. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka, prašo leisti sumokėti baudą per vienerių metų laikotarpį (b. l. 113–116).

Skiriant bausmę kaltinamajam L. P. būtina laikytis BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų, t. y. būtina atsižvelgti į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ? padarytas vienas nesunkus nusikaltimas; kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant savo daromų veikų pavojingumą, numatant, kad bus pasisavintas svetimas turtas ir šių pasekmių norint; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstama veika padaryta iš savanaudiškų paskatų, siekiant materialinės naudos; nusikalstamos veikos stadiją – nusikalstama veika (materiali veika) baigta, kadangi iš turto savininko sąskaitos banke pasisavinta 1936,50 eurų suma; kaltininko asmenybę – vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas 6 kartus, 5 teistumai išnykę, paskutinį kartą teistas 2016 m. birželio 21 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 68–70, 71–72); administracine tvarka baustas, baudos sumokėtos (b. l. 73–76, 77); duomenų apie L. P. psichikos/psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra; į atsakomybę lengvinančias aplinkybes; į tai, kad nusikalstama veika padaryta žala yra atlyginta (b. l. 85).

Atsižvelgęs į išdėstytą teismas mano, kad prokurorės siūloma bausmės rūšis – bauda yra pagrįsta, tačiau parenkant bausmės dydį teismas atsižvelgė į kaltinamojo ir nukentėjusiojo giminystės ryšį, jų susitaikymą, nusikalstama veika padarytos žalos savanorišką atlyginimą, į tai, kad administracines baudas yra sumokėjęs, nedirba, uždarbiauti važiuoja kartu su nukentėjusiuoju į užsienį. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtinas baudos dydis gali būti mažesnis nei siūlo prokurorė, tačiau ne mažesnis nei nusikalstamos veikos dalykas, kaltininko padaryta turtinė žala, t. y. 60 MGL (BBND) dydžio bauda (3 000 Eur).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, L. P. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina 40 MGL (BBND) dydžio bauda (2 000 Eur).

L. P. prašė paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai. Baudos sumokėjimo terminas yra 2 mėnesiai, ir numatyta, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei 2 mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą, baudos dydį bei konfiskuotino turto vertę, į tai, kad kaltinamasis oficialiai nedirba, yra nevedęs, tačiau turi šeimą, augina vaikus, administracinės nuobaudos sumokėtos, teismas, vadovaudamasis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, L. P. nustato 6 mėnesių terminą baudos sumokėjimui.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis L. P. laikinai sulaikytas nebuvo, kardomosios priemonės nepaskirtos.

Kaltinamajam iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

L. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti 60 MGL (BBND) dydžio (3 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę – 40 MGL (BBND) dydžio (2 000 Eur) baudą.

Išaiškinti L. P., kad paskirtoji bauda privalo būti sumokėta per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti į Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų raštinės biurą (Šakiai, Bažnyčios g. 6). Nustatytu laiku savanoriškai nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Neskirti L. P. kardomosios priemonės iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (tiek švelnesnę, tiek griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Judita Sungailaitė