Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vadovybės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Vadovybės apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas D. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Vadovybės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) laikotarpiu nuo 2013 m. vasario iki 2016 m. sausio susidariusią 1 503,81 Eur darbo užmokesčio nepriemoką ir įpareigoti Departamentą tinkamai apskaityti ir apmokėti viršvalandinį darbą laikotarpiu nuo 2016 m. vasario mėn. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos įskaitytinai. Pareiškėjas nurodė, kad dirba Departamento pastatų apsaugos skyriaus specialisto pareigose. Atsakovas nuo 2013 m. vasario mėnesio pažeidinėjo jo teisę į teisingą apmokėjimą už atliktą darbą t. y. netinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias darbo laiką, dėl to netinkamai atliko darbo laiko apskaitą - neapskaitė viršvalandinio darbo ir atitinkamai neapmokėjo už viršvalandinį darbą. Pareiškėjo teigimu, egzistuoja visos įstatymu nustatytos sąlygos 48 valandų per savaitę darbo laiko normai jo atžvilgiu taikyti, t. y. įstaigoje nustatytos funkcijos nepertraukiamai vykdomos, dirbama pamainomis, pareigybė įrašyta Vyriausybės patvirtintame sąraše, yra įstaigos vadovo sprendimas.Pareiškėjas pažymėjo, kad ginčas kyla dėl Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 29 straipsnio 3 dalies nuostatos dalyje, kurioje teigiama, kad „šių pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikas) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu“. Laikas, per kurį pareigūnas gali dirbti iki 48 valandų yra 7 dienos, atsižvelgiant į tai, kad nustatytos funkcijos vykdomos nepertraukiamai ir yra nustatytos darbo pamainos, nebūtinai turi sutapti su savaitės dienomis pirmadieniu - sekmadieniu. 7 dienų laikas arba darbo savaitės atskaitos taškas turi būti savaitės nepertraukiamasis poilsis. Atsakovas darbo laiko apskaitą vykdo 7 dienas visada tapatindamas su savaitės dienomis pirmadieniu–sekmadieniu, visiškai neatsižvelgdamas į savaitės nepertraukiamo poilsio laiką. Pareiškėjo teigimu, Statuto VI skirsnis „Darbo laikas ir atostogos“ nereglamentuoja poilsio laiko, išskyrus atostogas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 4 straipsnio 2 dalimi, turėtų būti taikomas Valstybės tarnybos įstatyme nustatytas poilsio laiko reglamentavimas. Tačiau, išskyrus nuostatas dėl atostogų, Valstybės tarnybos įstatymas taip pat nereglamentuoja poilsio laiko. Dėl to, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir DK) įtvirtintu teisiniu reguliavimu. Sistemiškai vertinant DK 160 ir 161 straipsnių nuostatas, kuriame įtvirtintas teisinis reguliavimas, matyti, kad darbo savaitė arba 7 dienų laikas, esant nepertraukiamam funkcijų vykdymui, turėtų būti tapatinamas su savaitės nepertraukiamu poilsiu, o ne su savaitės dienomis pirmadieniu–sekmadieniu. Atkreipė dėmesį, kad net vizualiai vertinant atsakovo rengiamus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, matyti, kad pareiškėjo darbo savaitė (7 dienų laikas) realiai nesutampa su savaitės dienomis pirmadieniu–sekmadieniu. Pareiškėjas nurodo, kad 2013 m. vasario – 2016 m. sausio mėnesiais jis dirbo viršvalandžius, kurių atsakovas neapskaitė ir už juos neapmokėjo. Per minėtą laikotarpį 48 valandų normą per 7 dienas, pareiškėjas viršijo iš viso 231 valanda (2013 metais – 69 valandomis, 2014 metais – 57 valandomis, 2015 metais – 105 valandomis, 2016 metais – 12 valandų). Darbo užmokesčio nepriemoka, pareiškėjo paskaičiavimu, yra 1 503,81 Eur.Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovas atsiliepime nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisėkūros subjekto nustatyto aiškaus teisinio reguliavimo, numatančio ,,savaitės (7 dienų laiko)“ skaičiavimą. Departamentas, vykdydamas darbo ir poilsio laiko apskaitą, privalo vadovautis ne tik Statutu, bet ir 2003 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1150 patvirtintais Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumais ( toliau – ir Ypatumai), DK bei juos detalizuojančiomis darbo tvarkos taisyklėmis. Atkreipė dėmesį, kad nei Statute, nei Ypatumuose, nei DK vartojamos sąvokos ,,savaitė (7 dienų laikas)“ turinys nėra atskleistas, o tai reiškia, kad egzistuoja teisinio reguliavimo spraga. Dėl tokių neapibrėžčių darbo ir poilsio laiko apskaita Departamente galėtų būti vykdoma netinkamai, taip pat galėtų būti iš esmės pakenkta kurioms nors Konstitucijoje įtvirtintoms, jos ginamoms ir saugomoms vertybėms.Departamentas, atsižvelgdamas į jam Ypatumų 7 punkte suteiktas teises ir pareigas (priimti atitinkamus teisės aktus (darbo tvarkos taisykles), detaliai reglamentuojančius pareigūnų darbo ir laiko apskaitos klausimus) bei siekdamas užtikrinti darbo ir poilsio laiko teisinio reguliavimo tikrumą ir aiškumą (nes tik esant aiškiam teisiniam reguliavimui gali būti tinkamai Departamente vykdoma darbo laiko apskaita), 2009 m. balandžio 30 d. priėmė įsakymą Nr. V-119 ,,Dėl Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos administracijos pareigūnų sąrašo bei kitų teisės aktų patvirtinimo“, kurio 2.1 punktu nustatė, kad savaitės (7 dienų laikas) darbo laiko apskaitos pradžia yra pirmadienis. Analogiškas reglamentavimas nustatytas ir šiuo metu galiojančio Darbo ir poilsio laiko apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. V-456, 2.9 punktu (savaitė – laiko tarpas nuo pirmadienio 00.00 valandos iki sekmadienio 24.00 valandos). Savaitės (7 dienų laikas) darbo laiko apskaitos pradžia yra pirmadienis). Nustatydamas tokį teisinį reguliavimą, Departamentas vadovavosi DK 9 straipsnyje įvirtintu specialiu juridiniu metodu – įstatymo analogija, kuris tam tikra prasme konkrečiu atveju pašalina teisinio reguliavimo spragas (LVAT administracinėje byloje Nr. A662-1121/2011).Atsakovo teigimu, sisteminė DK nuostatų bei teisės doktrinos analizė suponuoja išvadą, kad vartojamo termino ,,savaitė (7 dienų laikotarpis)“ prasmė – kalendorinė savaitė, kuri prasideda pirmadienį ir baigiasi sekmadienį. Vartojamo termino ,,savaitė (7 dienų laikas)“ prasmė – kalendorinė savaitė, kuri prasideda pirmadienį ir baigiasi sekmadienį. Būtent tokią prasmę terminui ,,savaitė (7 dienų laikas)“ suteikė ir Departamentas, vykdydamas savaitinę darbo laiko apskaitą. Kitokios prasmės minėtam terminui suteikimas prieštarautų sisteminio teisės aiškinimo pagalba atpažintai teisėkūros subjekto valiai.Departamentas nurodė, kad iš 2015 m. sausio–2015 m. rugsėjo darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, jeigu savaitės (7 dienų laikas) atskaitos taškas būtų ne pirmadienis, o savaitės nepertraukiamas poilsis, tai susidariusių viršvalandžių skaičius būtų: sausio mėn. (4 val.); vasario mėn. (4 val.), kovo mėn. (4 val.), balandžio mėn. (0 val.), gegužės mėn. (6 val.), birželio mėn. (8 val.), liepos mėn. (12 val.), rugpjūčio mėn. (16 val.), rugsėjo mėn. (17 val.), iš viso – 71 val., o darbo užmokesčio nepriemokos suma būtų – 521,73 Eur. Net jei ir būtų nustatyta, kad Departamentas, vykdydamas darbo laiko apskaitą, nepagrįstai savaitės (7 dienų laiką) atskaitos tašku laikė pirmadienį, 1 470,78 Eur dydžio viršvalandžių suma pareiškėjui vis tiek negalėtų būti priteista, nes į pareiškėjo pamainos (darbo dienos), viršijančios 40 valandų per savaitę (7 dienų laiką) darbo laiko normą, laiką šalių susitarimu buvo įskaitoma 2 valandų trukmės pertrauka pailsėti ir pavalgyti, kurios metu pareiškėjas savo darbo funkcijų nevykdė.Atsižvelgus į DK 4 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą, buvo susitarta, kad pareiškėjui, kaip ir kitiems pareigūnams, dirbantiems pamainoje, kuri viršijo 40 valandų per savaitę (7 dienų laiką) darbo laiko normą, būtų suteikiama 2 valandų trukmės pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Su pareigūnais buvo suderinta, jog jie pertraukos pailsėti ir pavalgyti konkretų laiką pasirenka savo nuožiūra, atsižvelgdami į jiems paskirstytas tarnybines užduotis. Pertrauka buvo įskaitoma į šios pamainos laiką. Pertraukos metu pareiškėjas ir kiti pareigūnai savo darbo funkcijų nevykdė, pertrauką naudojo savo nuožiūra. Toks poilsio laiko režimas buvo nustatytas išimtinai jų interesais (neblogino pareigūnų padėties) ir šis susitarimas atitiko tikrąją Departamento ir pareigūnų valią.Atsakovas nurodė, kadangi laikotarpiu nuo 2013 m. vasario iki 2016 m. sausio pareiškėjas turėjo apie 239 pamainas, tai pareiškėjui per šias pamainas iš viso buvo suteikta 478 val. trukmės pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Pareiškėjas 478 val. faktiškai nedirbo, šias valandas naudojo savo nuožiūra, todėl reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemoką negali būti patenkintas, nes jo faktiškai nedirbtas laikas (478 val.) ženkliai viršija viršvalandžius (pagal Departamento apskaičiavimus – 231 val.)