- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-17
- Bylos Nr.
- B2-1195-601/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00124-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Pareiškėjas
- Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Kategorijos
- 126.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
skundą dėl 2013 m. lapkričio 18 d. kreditorių komiteto nutarimo pripažinimo negaliojančiu BUAB ,,Aleksimas“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Rezoliucinė dalis
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti 2013-11-18 BUAB „Aleksimas“ kreditorių komiteto posėdžio nutarimus, kuriais buvo nutarta:
Patvirtinti BUAB „Aleksimas“ bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą; Patvirtinti BUAB „Aleksimas“ likvidacinį balansą; Nurašyti BUAB „Aleksimas“ skolas;Įpareigoti administratorių, nurašius BUAB „Aleksimas“ debitorių skolas ir atlikus kitus būtinus veiksmus, teikti prašymą teismui dėl BUAB „Aleksimas“ pabaigos.
Įpareigoti administratorių PROVENTUSLAW LT, UAB, sušaukti BUAB „Aleksimas“ kreditorių susirinkimą.
Nurodė, kad administratorius atliko sandorių analizę ir nenustatė įtartinų sandorių ar požymių, dėl kurių reikėtų kreiptis į teismą dėl sandorių nuginčijimo ar žalos priteisimo, o taip pat nenustatė tyčinio bankroto požymių. VMI, atlikdama mokestinį patikrinimą, jau nuo 2009 m. balandžio mėnesio bei turėdama visus nurodyto laikotarpio finansinius dokumentus, galėjo nustatyti įmonės nemokumą anksčiau (jei toks buvo) ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ar nustačius finansinius pažeidimus ar kitokią neteisėtą veiklą – taikyti sankcijas pati ar kreiptis į kitas institucijas dėl atsakomybės taikymo. Pareiškėja, atlikdama detalų patikrinimą, per visą šitą laikotarpį nepateikė bankroto administratoriui duomenų ar informacijos, kurie sudarytų pagrindą kelti klausimą dėl tyčinio bankroto ar dėl neteisėtų sandorių nuginčijimo, administratorius tokių faktų nenustatė. Pareiškėja pažymi, jog šiuo metu yra atliekamas atsakovo mokestinis patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog atsakovas 2008-2011 metais suteikė automobilių sporto klubui „Vaišvydava“ 200 000 Lt paramos sumą. Iš pateiktų duomenų nėra aišku, ką patvirtinta ar paneigia ši pareiškėjos nurodyta aplinkybė. Pareiškėja taip pat nepateikia jokių konkrečių duomenų, jog ši parama buvo suteikta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus arba, kad dėl to UAB „Aleksimas“ ar su juo susijusiems asmenims būtų patiekti kokie nors įtarimai. Dėl atliekamo FNTT ikiteisminio tyrimo nėra pagrindo vilkinti bankroto procedūrą. Likvidacinis balansas sudarytas pagal 28 verslo apskaitos standartą, likvidacinį aktą neprivaloma pateikti, ataskaitoje nurodytą 20 000 Lt be PVM sumą administratoriaus išlaidoms yra pasiūliusi pati VMI. BUAB ,,Aleksimas“ turtas parduotas vadovaujantis 2011-06-29 kreditorių susirinkimo priimtais nutarimais ir tvarka. Pagal ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punktą kreditoriai turi teisę gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto eigą, todėl VMI, norėdama gauti papildomą informaciją, turėjo kreiptis į administratorių. Dėl skolų išieškojimo – administratorius veiklos ataskaitoje nurodė, kad jam pavyko iš BUAB ,,Aleksimas“ išieškoti 9 965,65 Lt skolą. Likęs neišieškotas skolų likutis sudaro 14 865,90 Lt. 7 skolininkai padengė savo įsiskolinimus, kitų skolininkų bankroto administratoriui surasti nepavyko. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkų buvimo vieta nežinoma, buveinės, kitais adresais ar kitomis komunikacijos priemonėmis jų surasti nėra įmanoma, sprendimas pratęsti bankroto procesą, išieškoti skolas būtų neekonomiškas, didintų administravimo išlaidas, o įmonės mokumui neturėtų jokios reikšmės. Dėl pabaigos – mokestinis FNTT tyrimas neturi jokios įtakos atsakovo mokestinėms prievolėms. Pareiškėja neturi jokių įrodymų, kad BUAB ,,Aleksimas“ ar su juo susijusiems asmenims būtų įteikti įtarimai dėl nusikalstamų veikų padarymo, lygiagrečiai bankroto procesui vykdomi kiti tyrimai netrukdo užbaigti bankroto bylos. Bankroto administratorius nė kartą kreipėsi į VMI dėl informacijos apie patikrinimo eigą ir pobūdį pateikimo, tačiau VMI nepateikė jokios informacijos, kuri suponuotų dabar VMI keliamų klausimą pagrįstumą. Kreditoriai turi ne tik teisę ginti savo teises ir teisėtus interesus bankroto procese, be ir procesinę pareigą juos atlikti tinkamai ir nepraleidžiant įstatymų nustatytų terminų bei nepaneigiant bankroto procesui keliamų tikslų, tame tarpe ir siekiant kiek įmanoma operatyvaus bankroto proceso vykdymo ir užbaigimo. ĮBĮ nustatytas bankroto procedūrų vykdymo terminas – 2 metai, VMI keliami nesavalaikiai klausimai dėl bankroto proceso pratęsimo pažeistų teisingumo vykdomą, iškreiptų nuoseklų procesinių klausimų sprendimą šioje byloje. VMI visos bankroto procedūros metu turėjo galimybę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus bei ginti savo interesus ginčijant sandorius ar kreipiantis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau to nepadarė.
Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja BUAB ,,Aleksimas“ bankroto byloje iš esmės ginčija kreditorių komiteto nutarimus, dėl kurių ji teikė pasiūlymus. Ginčijamų nutarimų neteisėtumą iš esmės grindžia šiais aspektais: 1) nebuvo vertinti jos teikti darbotvarkės pasiūlymai, 2) dėl administratoriaus veiksmų tikrinant BUAB ,,Aleksimas“ sandorius, sudarytus per netrumpesnį nei 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo (tame tarpe ir automobilių sporto klubui ,,Vaišvydava“ 200 000 Lt paramos teikimą), 3) dėl likvidacinio balanso duomenų, gautų pajamų ir administratoriaus išlaidų dydžio pagrįstumo, 4) dėl BUAB ,,Aleksimas“ debitorių įsiskolinimų ir kt.
Dėl kreditorių informavimo apie pasiūlytus kreditorių susirinkimo nutarimų projektus
Pareiškėja nutarimo neteisėtumą grindžia tuo, kad UAB „Aleksimas“ administratorius, gavęs pareiškėjos pasiūlymus dėl 2013-11-18 kreditorių komitete numatytų svarstyti darbotvarkės klausimų, apie pareiškėjos siūlomus kreditorių komiteto susirikinimo nutarimų projektus neinformavo kitų kreditorių komiteto narių.
ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog kiekvienas kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę dėl kiekvieno nutarimo ir tokios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus. Šios galimybės realizavimas yra neatsiejamai susijęs su išankstiniu žinojimu apie visus kreditorių siūlomus nutarimų projektus klausimais, nagrinėtinais pagal darbotvarkę bei teise dėl jų pasisakyti (Lietuvos apeliacinis teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-947/2010).
Iš bylos duomenų matyti, kad apie vyksiantį kreditorių susirinkimo posėdį kreditorių komiteto nariai buvo informuoti, kurie, balsuodami raštu – ,,už“ ar ,,prieš“ administratoriaus kreditorių komiteto posėdžio darbotvarkės klausimų projektus – išreiškė savo valią. Kaip matyti, kreditorių komiteto nariai balsavimo biuletenius pildė – balsavo 2013 m. lapkričio 13 d. ir 14 d., tuo tarp pareiškėja balsavo lapkričio 15 dieną ,,prieš“ visus darbotvarkės projektus, nurodytais klausimais pasiūlydama savo projektus. Tai reiškia, kad Kauno apskrities VMI bankroto administratoriui pateikė kreditorių komiteto darbotvarkės klausimų projektus, kai kiti kreditorių komiteto nariai jau buvo pabalsavę raštu dėl pateiktų administratoriaus darbotvarkės projektų. Pasiūlymas pateiktas 2013-11-15, kai kreditorių komiteto posėdis numatytas 2013-11-18, t. y. iš esmės likus nepilnai 3 dienom iki kreditorių komiteto posėdžio. Remiantis išdėstytu, teismas sutinka su pareiškėjos argumentu, kad atsižvelgiant į ĮBĮ normas, kreditoriai turi būti informuoti apie visus gautus nutarimų projektų pasiūlymus, tačiau įvertinus tai, jog savo projektų pasiūlymus pareiškėja administratoriaus įgaliotam asmeniui pateikė likus tik 3 dienom iki turėjusio įvykti kreditorių komiteto susirinkimo bei tai, kad 2013 m. lapkričio 16 d. ir 17 d. buvo nedarbo dienos (savaitgalis), teismo nuomone, pačios pareiškėjos elgesys iš dalies sąlygojo administratoriaus atliktus procedūrinius pažeidimus. Be to, pažymėtina, kad pareiškėja, nurodydama administratoriaus veiksmų neteisėtumo kriterijus, nepateikė teismui savo veiksmų teisėtumą pagrindžiančių įrodymų, t. y. kad ji darbotvarkės klausimais projektų pasiūlymus pateikė teisės aktų ir kreditorių komiteto reglamento nustatyta tvarka ir terminais. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad skundai dėl kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo visų pirma turėtų būti grindžiami nutarimų turiniu, o ne procedūriniais pažeidimais, sprendžia, kad nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo kreditorių komiteto susirinkimo nutarimą laikyti neteisėtu.
Dėl BUAB kreditorių komiteto posėdžio darbotvarkės 1-uoju klausimu priimti nutarimo ,,Patvirtinti BUAB ,,Aleksimas“ bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą“
Pareiškėja nutarimą grindžia tuo, kad administratorius 2011-06-29 kreditorių susirinkimo metu pateiktoje 2011-06-23 ataskaitoje nurodė, kad pradėtas BUAB ,,Aleksimas“ sandorių, sudarytų per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo tikrinimas, tačiau 2013-11-12 ataskaitoje nėra pateikti ir analizuoti BUAB ,,Aleksimas“ sandoriai, t. y. administratorius netinkamai vykdė ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatytas pareigas tikrinti sandorius, pareikšti teismui ieškinius, vadovui ieškinį dėl nuostolių ar dėl tyčinio bankroto.
Iš bylos duomenų matyti, kad 2011-06-07 dokumentų paėmimo aktu Nr. AU8-80 pareiškėja, tikslu atlikti mokestinį patikinimą, perėmė iš administratorės PROVENTUSLAW LT, UAB tam tikrus įmonės dokumentus iki mokestinio patikrinimo pabaigos (kuris sustabdytas dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo), kurie, kaip nurodo administratorius, jam nebuvo grąžinti. Pareiškėja administratoriaus nerūpestingumą sieja su tuo, jog tam tikri dokumentai dėl atlikto mokestinio tyrimo administratoriaus buvo palikti Kauno apskrities VMI, įpareigojant ją pasibaigus tyrimui dokumentus grąžinti Kauno miesto savivaldybės archyvui, tokiu būdu nesiekiant jų peržiūrėti ir apginti kreditorių interesų. Teismas pareiškėjos motyvą, kad toks nutarimas priimtas nepagrįstai, administratoriui atliekant tik dokumentų sutvarkymo ir pridavimo į archyvą funkcijas (nesiekia ginti kreditorių interesų), vertina kaip nepagrįstą ir neįrodytą, kadangi, šiuo klausimu, administratorius nurodė priešingus nei pareiškėjos argumentus.
Žemesnės instancijos teismas
ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte reglamentuota, kad bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Tai reiškia, jog įmonės bankroto atveju sandorių ginčijimas – bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ir pareiga. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, todėl administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų ir CK 6.66 straipsnio pagrindu.
Iš 2011-06-23 administratoriaus ataskaitos turinio matyti, kad nurodytai dienai pradėtas BUAB ,,Aleksimas“ sandorių (remiantis perduotais dokumentais), sudarytų per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį, iki bankroto bylos iškėlimo, patikrinimas, kas patvirtina, kad administratorius atliko UAB ,,Aleksimas“ sandorių už 36 mėnesių laikotarpį tikrinimo veiksmus. Tai, kad administratorius nesikreipė į teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kt. nereiškia administratoriaus sandorių netikrinimo fakto ir įstatyme numatytos pareigos nevykdymo, o tik tai, kad administratorius, pagal savo kompetenciją įvertinęs sandorių sudarymo faktines ir teisines situacijas, nenustatė sandorių neteisėtumo požymių (nemanė sandorius esant neteisėtus, todėl nesikreipė į teismą). Tokiuose administratoriaus veiksmuose pažeidimų imperatyvams nenustatyta, pareiškėjos argumentai nepagrindžia administratoriaus veiksmų neteisėtumo vertinant sandorius, sudarytus per ne trumpesnį nei 36 mėnesių laikotarpį, pagal dokumentus, kuriais jis disponavo bankroto proceso metu. Iš administratoriaus pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog administratorius nuo 2011-06-23 neturėjo tam tikrų įmonės dokumentų, kurie 2011-06-07 dokumentų poėmio aktu perduoti pareiškėjai mokestiniam patikrinimui atlikti iki mokestinio patikrinimo atlikimo pabaigos. Todėl tai, kad administratorius netikrino sandorių, kurių objektyviai negalėjo patikrinti dėl to, kad neturėjo tam tikrų įmonės buhalterinių dokumentų, teismo nuomone nėra pagrindas daryti išvadą, jog administratorius dėl neveikimo netinkamai neatliko sandorių tikrinimo funkciją. Teismo nuomone, sandorių tikrinimo laikotarpiu tam tikrų įmonės buhalterinių dokumentų neturėjimas yra objektyvi priežastis, dėl ko administratorius negalėjo tinkamai įvykdyti savo pareigos – patikrinti įmonės sudarytus sandorius, spręsti tyčinio bankroto galimybę ir kt.
Kaip matyti, Kauno apskrities VMI iš esmės akcentuoja tai, kad administratorius netikrino tų Kauno apskrities VMI esančių dokumentų, kurie susiję su BUAB ,,Aleksimas“ 200 000 Lt paramos suteikimu automobilių sporto klubui, kurio atžvilgiu atliekamas mokestinis patikrinimas (taip pat ikiteisminis tyrimas) gali turėti įtakos UAB ,,Aleksimas“ mokestinių prievolių apskaičiavimui. Teismas vertina, kad toks pareiškėjos argumentas nepagrįstas jokiais paaiškinimais ar rašytiniais įrodymais, kaip konkrečiai atliekamo tyrimo rezultatas turės įtakos UAB ,,Aleksimas“ mokestinės prievolės paskaičiavimui, yra deklaratyvaus pobūdžio ir iš esmės pažymintis pareiškėjos subjektyvią nuomonę. Kaip minėta, nuo 2011-06-07 dalis buhalterinių dokumentų perduota Kauno apskrities VMI, kuri, teismo nuomone, ne tik kaip kreditorius, bet kaip mokesčius administruojanti institucija, įvertinusi dokumentų, kuriais disponavo, turinį ir matydama BUAB ,,Aleksimas“ pažeidžiančių veiksmų požymius, turėjo (galėjo) informuoti administratorių apie galimą sandorių neteisėtumą (kad šis galėtų atlikti jų tikrinimą) ir tokiu būdu su juo bendradarbiauti BUAB ,,Aleksimas“ bankroto procese. Todėl teismas, įvertinęs anksčiau nurodytus argumentus, daro išvadą, kad nėra pagrindo 2013-11-18 BUAB „Aleksimas“ kreditorių susirinkimo nutarimą 1-uoju darbotvarkės klausimu ,,Patvirtinti BUAB ,,Aleksimas“ bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą“ panaikinti, todėl sprendžia, kad skundas šioje dalyje atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi, pareiškėjai manant, kad BUAB ,,Aleksimas“ teikta parama (ar kiti jos nuomone sandoriai) yra neteisėta ir pažeidžianti jos teises, turi teisę, nurodydama faktines aplinkybes ir argumentus (pagrįsdama materialinį teisinį reikalavimą), kreiptis į teismą teisminės gynybos.
Dėl BUAB kreditorių komiteto posėdžio darbotvarkės 4-uoju klausimu priimti nutarimo ,,Patvirtinti BUAB „Aleksimas“ likvidacinį balansą“
Teismas priima sprendimą dėl įmonės pabaigos tik po to, kai administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo ar perdavimo aktus. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad tiek įmonės likvidacinis balansas bei likvidavimo aktas yra patvirtinami, tiek sprendimas dėl įmonės pabaigos yra priimami tik tuomet, kai įmonė neturi jokio turto, jos turimas turtas yra bevertis arba jis nebereikalingas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (ĮBĮ 31 str. 8 p. ir 32 str. 4 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėja nurodo, kad balanse neatsispindi likę nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Teismas pareiškėjos argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir sutinka su administratoriaus atsiliepimo į skundą argumentais. 28-asis Verslo apskaitos standarto „ĮMONIŲ LIKVIDAVIMAS“ (patvirtintas VšĮ Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2009-12-31 įsakymu Nr. VAS-14) 29 punkte numatyta, jei likviduojant įmonę su visais kreditoriais atsiskaityti nepavyksta, pabaigus likviduoti įmonę sudaromas likvidavimo balansas, kuriame turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų straipsnių duomenys taip pat lygūs nuliui, tačiau aiškinamajame rašte turi būti pateikiama informacija apie neįvykdytus įsipareigojimus, tai reiškia, kad administratorius neprivalo išsamios informacijos pateikti likvidaciniame balanse, tai turi atsispindėti ir būti paaiškinta aiškinamajame rašte. Kaip matyti, administratorius, įgyvendindamas nurodytą normą, pateikė aiškinamuosius raštus už 2011 m., 2012 m. ir 2013 m., kuriuose pažymima informacija, apie bendrovės parduotiną turtą, per vienerius metus gautas debitorių skolas, pinigų likutį sąskaitose ir kasoje, už turto pardavimą gautas pajamas ir, baigus bankroto procedūrą, likusį nepatenkintų bendrovės kreditorių įsipareigojimų dydį, t. y. I-os eilės – 7 120,62 Lt, II-os eilės 309 463,06 Lt ir III-ios eilės 31 626,87 Lt (iš viso 348 210,55 Lt), kas reiškia, kad administratoriaus sudaryti likvidacinio balanso duomenys teisingi ir dėl to nėra pagrindo laikyti nutarimą neteisėtu.
Pareiškėja nurodo, kad administratorius tik 2013-11-18 kreditorių komiteto posėdžio pateiktoje ataskaitos dalyje ,,Dėl administratoriaus išlaidų“ nurodo, kad administravimo išlaidoms apmokėti nuo 2011-06-29 išleista bendra suma 20 000 Lt be PVM. Išlaidos su archyvavimu pagal faktą išleista 524,90 Lt be PM suma, tačiau nepridėjo išlaidų pagrindžiančių dokumentų.
ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatytas išlaidų, kurios gali būti priskirtos prie administravimo išlaidų, sąrašas. Pagal jį bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, su darbo santykiais susijusios išlaidos, išlaidos įmonės auditui, turto vertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Šioje teisės normoje nustatytas administravimo išlaidų sąrašas nėra baigtinis, nes tokiomis išlaidomis pripažįstamos ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos, t. y. tokios, kurios atitinka administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011). Administratoriui, teikiančiam kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Iš to darytina išvada, kad išsamios administravimo išlaidų ataskaitos pagrindimas yra aktualus prieš administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimą, turintis reikšmę nustatytino administravimo išlaidų dydžiui.
ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2011-04-05 nutartimi patvirtino administravimo išlaidų sąmatą 12 100 Lt (turto inventorizavimo, saugojimo, transportavimo, buhalterijos tvarkymo, ryšio, kanceliarinės ir kt.). 2011-06-29 vykusio kreditorių susirinkimo metu, Kauno apskrities VMI pasiūlymu, patvirtintas bendras atlyginimas administratoriui 20 000 LT plius PVM visam bankroto procesui, tokio dydžio administratoriaus atlyginimą kreditorių susirinkimo nariai patvirtino – ,,už“ balsuojant 80,577 proc. visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos (,,prieš“ balsuojančių nebuvo). Kaip matyti tokiam administratoriaus atlyginimo dydžiui pritarė ir pareiškėja, nurodyto nutarimo ji neginčijo, kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimais administratoriaus atlyginimo dydis nebuvo keistas, todėl argumentai dėl administravimo išlaidų netikslumo nepagrįsti, iš esmės prieštaraujantys pačios pareiškėjos aukščiau nurodytame susirinkime išreikštai valiai. Iš kreditorių susirinkimo (komiteto) posėdžių nematyti, kad atskirai buvo tvirtintos administravimo išlaidos, todėl teismas sprendžia, kad bendra administravimo išlaidų (pagal pagrįstą administratoriaus prašymą patvirtinta Kauno apygardos teismo 2011-04-05 nutartimi) ir administratoriaus atlyginimo suma (patvirtinta 2011-06-29 kreditorių susirinkimo) sudaro 32 100 Lt (12 100 Lt + 20 000 Lt), bendrų administravimo išlaidų pagrįstumo administratoriui nėra pareigos aiškinti, kadangi administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo dydžių pagrįstumas svarstytas jų tvirtinimo momentu.
Taip pat pareiškėja nurodė, kad administratorius nepateikė išsamios ataskaitos, kas sudarė gautas pajamas ir kur gautos pajamos panaudotos. Su nurodytu pareiškėjos argumentu teismas nesutinka, kadangi 2011-06-29 posėdžio metu kreditoriai susirinkime konkrečiai nurodė BUAB ,,Aleksimas“ parduotino turto sąrašą, pažymint pradinius parduotino turto kainų dydžius. Byloje nėra domenų, kad nurodyto turto pardavimo kainos kreditorių susirinkime (komitete) būtų keistos, kas reiškia, kad nurodytas turtas realizuotas (turėjo būti) už 2011-06-23 susirinkime nustatytą kainą. Nurodytą aplinkybę patvirtina 2011 m. finansinių ataskaitų rinkinių aiškinamasis raštas, kad atskaitinių 2011 m. pabaigoje bendrovės turtą sudaro turtas, skirtas parduoti 1 906 Lt, 2012 m. aiškinamasis raštas, kad bendrovės pajamas už turto pardavimą sudaro – 387 Lt ir 2013 m. likvidavimo pabaigos balanso aiškinamojo rašto duomenys, nurodant, kad visas bendrovės turtas buvo parduotas.
ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmiausia apmokamos bankroto administravimo išlaidos, o tik po to pagal ĮBĮ 35 straipsnį tenkinami kreditorių reikalavimai. Vadovaujantis teisine reglamentacija, įvertinus bendrą BUAB ,,Aleksimas“ administravimo išlaidų ir bendrai BUAB ,,Aleksimas“ bankroto procedūros metu gautų pajamų santykį matyti, kad bankroto proceso metu gautos pajamos (neįskaitant iš Garantinio fondo gautų lėšų, kuriais iš dalies patenkinti I-os eilės kreditorių finansiniai reikalavimai) neviršija administratoriaus patvirtintos administravimo išlaidų sumos, kas iš esmė reiškia, kad visa bankroto proceso metu gauta pajamų suma panaudota administravimo išlaidoms padengti. Kaip matyti, ši informacija pateikta aiškinamuosiuose raštuose, todėl teismas, įvertinęs anksčiau nurodytus argumentus, daro išvadą, kad nėra pagrindo 2013-11-18 BUAB „Aleksimas“ kreditorių susirinkimo nutarimą 4-uoju darbotvarkės klausimu ,,Patvirtinti BUAB „Aleksimas“ likvidacinį balansą“ panaikinti, todėl skundas šioje dalyje atmestinas. Pažymėtina, kad pareiškėja siekdama kontroliuoti administravimo išlaidų BUAB ,,Aleksimas“ bankroto procese dydį ir iš BUAB ,,Aleksimas“ gautų pajamų panaudojimą turėjo (turi) teisę kreiptis į administratorių dėl konkretesnės informacijos pateikimo.
Dėl BUAB kreditorių komiteto posėdžio darbotvarkės 5-uoju klausimu priimti nutarimo ,,Dėl nutarimo nurašyti BUAB ,,Aleksimas“ skolas“
Pareiškėja kelia klausimą, kokie buvo BUAB ,,Aleksimas“ debitoriai, kokios jų įsiskolinimų sumos, kas buvo daroma su debitoriniais įsiskolinimais, siūlė administratoriui juos pardavinėti. Iš bylos duomenų matyti, kad apie debitorių skolos sumą ir jų skaičių pareiškėjai buvo žinoma (turėjo būti žinoma) iš 2011-06-23 ataskaitos, kurioje nurodyta, kad BUAB ,,Aleksimas“ 15 debitorių įsiskolinimas iš viso yra 24 831,55 Lt. Nurodyta, kad ataskaitiniu laikotarpiu debitoriams siųsti raginimai, iki 2011-06-23 padengta debitorinių įsiskolinimų bendrai 5 237,27 Lt sumai, todėl jau tada, kilus pareiškėjos interesui dėl konkretaus debitorių sąrašo (žinant, kad jų 15) ir jiems tenkančių įsiskolinimų, pareiškėja turėjo teisę dėl išsamios informacijos apie debitorius ir jų įsiskolinimo dydžius kreiptis į administratorių. Teismo nuomone, ataskaitose ir kituose dokumentuose neįvardijami debitoriai ir tikslingai detaliai neaptarinėjamas kiekvienas aspektas dėl to, kad dar pirmojo kreditorių susirinkimo metu buvo nuspręsta dėl informacijos teikimo tvarkos, t. y. kam ir kokio pobūdžio informacija teikiama, jos 3 punkte numatant, kad informaciją apie bankroto bylos eigą norintys gauti asmenys pateikia raštišką prašymą administratoriui, tiksliai nurodydami, kokią informaciją ir dokumentus administratorius turėtų pateikti. Taigi šiuo atveju, norėdama gauti konkretesnės informacijos dėl debitorių sąrašų (kaip ir dėl bankroto procese gautų pajamų, administravimo išlaidų dydžio ir kt.), pareiškėja galėjo kreiptis į administratorių su tokiu prašymu, tačiau byloje nėra duomenų, kad nurodyta tvarka būtų pasinaudojusi (kad pati pareiškėja buvo pakankamai aktyvi, siekdama gauti tikslesnę ją dominančią informaciją, susijusią su jos teisėmis). Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytus argumentus, daro išvadą, kad nėra pagrindo 2013-11-18 BUAB „Aleksimas“ kreditorių susirinkimo nutarimą 4-uoju darbotvarkės klausimu ,,Patvirtinti BUAB „Aleksimas“ likvidacinį balansą“ panaikinti, todėl sprendžia, kad skundas šioje dalyje atmestinas.
Kaip minėta, vadovaujantis ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktu ir 32 straipsnio 4 dalimi, teismas priima sprendimą dėl įmonės pabaigos tik po to, kai administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo ar perdavimo aktus. Taigi, kreditorių susirinkimas (komitetas) įpareigoti administratorių kreiptis į teismą gali tik tada, kai įmonė neturi jokio turto, jos turimas turtas yra bevertis arba jis nebereikalingas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti ir patvirtinamas įmonės likvidacinis balansas bei likvidavimo aktas. Pareiškėja siūlo tęsti bankroto procesą, kadangi dėl BUAB ,,Aleksimas“ teiktos paramos pradėtas ikiteisminis tyrimas FNTT. Teismas pažymi, kad bylos duomenimis ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliekamas dėl asociacijos automobilių sporto klubas ,,Vaišvydava“ asociacijos prezidento D. J. veiksmų apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą ir jo atžvilgiu priimtas 2013-11-18 baudžiamasis įsakymas. Įtarimai UAB ,,Aleksimas“ ir jos atsakingiems asmenims nebuvo pareikšti. Todėl teismui nustačius, kad 2013-11-18 kreditorių komiteto susirinkimo 1, 4 ir 5 darbotvarkės klausimais priimti nutarimai teisėti ir atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo rezultatus, teismas sprendžia, kad BUAB ,,Aleksimas“ kreditorių komiteto posėdžio darbotvarkės 6-uoju klausimu priimtas nutarimas ,,Dėl BUAB ,,Aleksimas“ pabaigos“ taip pat yra teisėtas, sudaręs administratoriui, atlikusiam įstatymų numatytus bankroto procedūros veiksmus, pagrindą kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos tam, kad BUAB ,,Aleksimas“ bankroto procedūra būtų pabaigta ir tuo pagrindu įmonė būtų išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visetą, į tai, kad Kauno apskrities VMI veiksmai, skundžiant nurodytus nutarimus, yra bankrotą procesą vilkinančio pobūdžio, teismas daro išvadą, kad BUAB ,,Aleksimas“ 2013-11-18 kreditorių komiteto 1, 4, 5 ir 6-uoju darbotvarkės klausimais priimti nutarimai yra pagrįsti ir nėra pagrindo jų naikinti pareiškėjos skunde nurodytais motyvais.
Vadovaudamasis CPK 290 straipsniu, 291 straipsniu, Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsniu,
nutaria:
Skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas gali būti apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui per šį Kauno apygardos teismą.