- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-17
- Bylos Nr.
- TS-35-1155/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Nuteistasis
- T. G.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 58-85 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam T. G.“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1‑11-511/2012 T. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei 284 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta galutinė subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, ir 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda.
Bausmės pradžia – 2013 m. liepos 30 d., bausmės pabaiga – 2026 m. birželio 14 d., neatliktos bausmės dalis 2022 m. kovo 31 d. – 4 metai 2 mėnesiai 14 dienų.
(Duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2022 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 58-85 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam T. G.“ (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti T. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą; rekomendavo nuteistajam vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įsitraukti į darbinę veiklą pataisos įstaigoje; numatė pakartotinį nuteistojo svarstymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos 2022 m. rugsėjo mėn.
Komisija skundžiamame Nutarime atsižvelgė į tai, kad nuteistasis iš dalies įvykdė Komisijos 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarime Nr. 59-156 jam nurodytas rekomendacijas dalyvauti intervencinėse socialinės reabilitacijos priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą, taip pat įsitraukti į nemokamų darbų atlikimą pataisos įstaigoje (ne mažiau nei 3): T. G. dalyvavo priklausomybių intensyvioje terapijoje pagal 12 AA žingsnių filosofiją; seminare patyčių ir smurto prevencijos įgūdžių stiprinimo (atpažinimas ir veiksmai) tema; Integracijos į visuomenę programos metu su nuteistuoju kalbėtasi apie alkoholio vartojimo pasekmes. Apie pataisos įstaigoje atliktus T. G. gerbūvio darbus duomenų nėra. Laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nuostatos į darbinę veiklą pataisos įstaigoje neigiamos. 2018 m. rugpjūčio 16 d. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kategoriškai atsisakė dirbti bet kokį pataisos įstaigos administracijos siūlomą darbą. 2018 m. gruodžio 13 d., 2019 m. kovo 30 d. ir 2019 m. gegužės 28 d. atsisakė vykdyti duotą nurodymą sutvarkyti bendrojo naudojimo patalpas. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis, perkeltas į (duomenys neskelbtini) tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą, būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl galimojo įdarbinimo. Prievolės atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą nevykdo. (Duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 15 d. pažymoje nurodyta, kad T. G. skolingas pagal patvarkymus dėl žalos išieškojimo 13022,39 eurų. Iš trečiųjų asmenų gautų lėšų išskaičiuota 465,45 eurai, savanoriškai sumokėjo 10 eurų. Nuostatos į nuteistojo atžvilgiu vykdomą priežiūrą ir apribojimus neigiamos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nepasižymi nuosekliu disciplinuotu elgesiu, nustatytų taisyklių bei režimo reikalavimų laikymusi. Nors laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu 6 kartus skatintas, tačiau drausmine tvarka baustas 17 kartų. Nuo 2019 m. liepos 25 d. nebaustas, neskatintas. Bausmės atlikimo metu T. G. stokoja darbinės patirties ir motyvacijos darbinei veiklai. Nors laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dėjo pastangas siekdamas įgyti vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, tačiau šios kvalifikacijos nerealizuoja atlikdamas realius darbus, todėl negalima teigti, jog vien deklaratyvūs teiginiai apie norą užsidirbti pragyvenimui teisėtais būdais, lygtinio paleidimo metu įsidarbinti bendrovėje pateikus pažymą dėl galimybės dirbti, būtų pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad T. G. galės tinkamai resocializuotis ir įsitraukti į darbo rinką. Pastaruoju metu pasižymi didesne motyvacija dalyvauti tikslinėse priemonėse, nukreiptose į kriminogeninių poreikių valdymą. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, smurtinio elgesio recidyvo rizika, taikant HCR‑20 metodiką, vidutinė. Tačiau nuteistajam nekeičiant gyvenimo būdo ypatumų, negebant atsiriboti nuo kriminalines nuostatas turinčių asmenų ir destabilizuojančios aplinkos įtakos, taikant ankstesnius elgesio modelius, jo smurtinio elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, Komisija konstatavo, kad nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos valdydamas nusikalstamo elgesio riziką, ir vienbalsiai nutarė netaikyti T. G. lygtinio paleidimo.
Šalies argumentai
Nuteistojo T. G. skunde prašoma panaikinti Komisijos Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Skunde nurodyta, kad Komisijos nutarimas yra aiškiai nepagrįstas, nemotyvuotas, todėl naikintinas. Komisija Nutarime nepateikė jokios išdėstytų faktų analizės, argumentų, teisiškai nepagrindė sprendimo netaikyti jam lygtinio paleidimo, nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje jis nesilaikys įstatymų ir pakartotinai nusikals. Nutarimas yra priimtas vadovaujantis daugiau psichologiniais, deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais teiginiais, o ne teisiniais motyvais. Rekomendacijos dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose yra visiškai deklaratyvios, nekonkretizuotos. Vadovaujantis tarptautiniais teisės aktais, atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą turi būti išimtis, taip pat turi būti aiškiai argumentuotas ir motyvuotas. Komisija šiuo atveju laikėsi priešingos pozicijos – lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas – išimtis. Akcentuota, kad jo paleidimas į laisvę nereiškia jo atleidimo nuo bausmės, o tik pakeičia bausmės atlikimo sąlygas. Bausmę jis ir toliau atliks būdamas laisvėje, prižiūrimas probacijos tarnybos. Lietuvos teisminėje praktikoje pripažįstama, kad nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis nėra veiksniai, turintys įtakos lygtiniam paleidimui. Komisijos nutarimas iš esmės prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos įsipareigojimams pagal tarptautines sutartis, todėl jis turi būti panaikintas kaip neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. G. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba tie, kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, lygtinai gali būti paleisti atlikus du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada bei nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tačiau vertinant galimybę paleisti nuteistąjį lygtinai yra svarbus ir materialiojo BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto kriterijaus nustatymas. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo yra matyti, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistasis T. G. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, jis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtinos ir materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai.
Teismas, patikrinęs Komisijos Nutarimą, įvertinęs pateikto skundo motyvus bei susipažinęs su nuteistojo asmens byla, sprendžia, kad Komisija Nutarimu pagrįstai bei teisėtai atsisakė T. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
T. G. nusikalstamo elgesio rizikos didžiąją dalį sudaro dinaminiai veiksniai, kurie iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje, t. y. nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme vis dar yra galima, tačiau nuteistasis nededa maksimalių pastangų tai padaryti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindas asmenį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo įstaigos tais atvejais, kai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra priskiriama ne žemai grupei, yra būtent pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas taikant OASys metodiką, kurio metu buvo nustatyta vidutinė T. G. pakartotino nusikalstamo elgesio rizika. Atlikus pakartotinius rizikos įvertinimus 2021 m. rugpjūčio 18 d. ir 2022 m. kovo 24 d., rezultatai buvo analogiški. Nors bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad T. G. atlieka tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau abejotina, ar nuteistasis yra nuoširdžiai motyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme, ar siekia tik formaliai atitikti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymo sąlygų reikalavimus. Šį teiginį, be kita ko, patvirtina jo skunde nurodyta pozicija, kad rekomendacijos dalyvauti Komisijos siūlomose socialinės reabilitacijos programose yra laikytinos tuščiažodžiavimu.
Šiame kontekste pabrėžtina, kad T. G. atveju nustatytas vienas apsauginis kriminogeninis veiksnys – įgyta profesinė kvalifikacija, kuri neatsveria septynių statinių ir net dešimties dinaminių kriminogeninių veiksnių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo T. G. nusikalstamą elgesį lemiantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra susiję su: neigiama nuostata į darbinę veiklą; darbo patirties stoka; lėšų įgijimo ir paskirstymo įgūdžių stoka; gyvenimo būdo neigiamais aspektais; kontaktais su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis; agresyviu/instrumentiniu elgesiu, impulsyvumu; problemų identifikavimo, sprendimo, savo elgesio pasekmių nenumatymu; kriminalinėmis nuostatomis; neigiamomis nuostatomis į priežiūrą, apribojimus ir visuomenės vertybes. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad T. G. būdamas laisvėje pakartotinai nenusikals.
Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pabrėžti, kad T. G. bausmės atlikimo metu buvo 6 kartus skatintas, tačiau vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus nuo 2014 m. kovo 12 d. iki 2019 m. liepos 25 d. pažeidė 17 kartų. Nuo 2019 m. liepos 25 d. T. G. elgesys išskirtiniais sunkumais nepasižymėjo, nuo tos dienos jis nebuvo nei baustas, nei skatintas. Be to, 2022 m. kovo 25 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-73 yra nurodyta, jog T. G. stokoja darbinės patirties ir motyvacijos darbinei veiklai. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, nuteistasis laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu dėjo pastangas siekdamas įgyti vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, tačiau šios kvalifikacijos nerealizuoja atlikdamas realius darbus, todėl vien deklaratyvūs nuteistojo teiginiai apie norą užsidirbti pragyvenimui teisėtais būdais, lygtinio paleidimo metu įsidarbinti bendrovėje pateikus pažymą dėl galimybės dirbti, nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis galės tinkamai resocializuotis ir įsitraukti į darbo rinką. Juo labiau, kad visu laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu nuteistasis kategoriškai atsisakydavo dirbti. Dirbdamas nuteistasis turėtų galimybę dalinai atlyginti nukentėjusiesiems nusikaltimu padarytą žalą, tačiau be jokių objektyvių priežasčių to nedarė, priverstinis skolos išieškojimas yra pavestas antstoliams, savanoriškai nuteistasis sumokėjo tik 10 eurų. Tai rodo, kad nuteistasis vis dar negeba pakankamai atsiriboti nuo rizikingų situacijų, nėra motyvuotas imtis veiksmų, patvirtinančių savo teiginius apie norą užsidirbti pragyvenimui teisėtais būdais, taip pat atlyginti padarytą žalą.
Apibendrinant pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas iš esmės nėra imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punktuose numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį visais atvejais taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias bei nepalankias aplinkybes, priima sprendimą. Šiuo atveju teismas pritaria Komisijos Nutarime padarytai išvadai ir mano, jog šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau pabrėžtina, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imti veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad pateisins teismo išreikštą pasitikėjimą, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo T. G. skundą dėl (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 58-85 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam T. G.“.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.