- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-14
- Bylos Nr.
- eI2-7889-1029/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00991-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Erminijus Baziulis, Ina Kirkutienė, Giedrė Kairienė
- Pareiškėjas
- D. A.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Giedrės Kairienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Inos Kirkutienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. A. patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas D. A. patikslintu skundu prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gruodžio 29 d. raštą Nr. (10.34E)DVS-107646 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. vasario 14 d. raštą Nr. (10.10E)I bei įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. lapkričio 9 d. prašymą (skundą).
Patikslintame skunde pareiškėjas paaiškina, kad 2023 m. lapkričio mėnesį peržiūrėjęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus informaciją (ataskaitą) apie valstybinio socialinio draudimo laikotarpius, pastebėjo, kad į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą neįskaičiuotas laikotarpis nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Pažymi, jog 2020 m. lapkričio 9 d. prašymu (skundu) kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių, nurodydamas, kad nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (toliau ir - ginčo laikotarpis) dirbo (duomenys neskelbtini), t. y. vykdė individualią veiklą, mokėjo būtinas socialinio draudimo įmokas. Teigiam kad ginčijamu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. (10.34E)DVS-107646 pareiškėjo skundas netenkintas, nes ginčo laikotarpiu deklaruota 0.00 Lt apmokestinamųjų pajamų, už šį laikotarpį pensijų socialinio draudimo įmokos nemokėtos, todėl pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 12 dalį ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 6.5. papunktį į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą neįskaičiuotinas. Pabrėžia, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išnagrinėjusi pareiškėjo 2024 m. sausio 23 d. skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, 2024 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. (10.10E)I pareiškėjo skundo taip pat netenkino. Mano, kad atsakovas neteisingai aiškina Pensijų įstatymo 2 straipsnio 12 dalies nuostatas, reglamentuojančias pensijų socialinio draudimo stažo teisinę sąvoką, pagal kurią į stažą įskaitomas ne tik laikas, per kurį buvo mokamos socialinio draudimo įmokos, bet ir laikas, kurį šios įmokos turėjo būti mokamos. Akcentuoja, jog atsakovas neteisingai sutapatina pareigą mokėti socialinio draudimo įmokas su stažu. Argumentuoja, kad atsakovas rėmėsi tik apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo gavėjų registro duomenimis, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 patvirtintuose Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose (toliau – Nuostatai) išvardinti ir kiti dokumentai, kuriais galima pagrįsti stažą. Be to, pagal 2011 metų pajamų deklaracijos, kurią pareiškėjas patikslino 2016 m. liepos 28 d., duomenis, buvo gautos 3196 Eur pajamos. Atkreipia dėmesį, kad šiuo metu galiojanti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalis leidžia vienus metus nuo pirmosios veiklos pradžios individualią veiklą vykdantį asmenį socialinio draudimo įmokų nemokėti. Vertina, kad 2011 metais, t. y. pirmaisiais savo veiklos metais galimai nemokėdama socialinio draudimo įmokų, pareiškėjas negalėjo prarasti ir neprarado teisės į stažą. Tvirtina, jog nors ši teisės norma ginčo laikotarpiu negaliojo, tačiau ji turi atgalinio taikymo galią.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į skundą su pareiškėjo reikalavimais nesutinka. Paaiškina, jog pagal Nuostatų 6.5 papunktį, stažas po 1994-01-01, o savarankiškai dirbusių asmenų – nuo 1991-01-01 bei tų laikotarpių pensijų socialinio draudimo įmokos ir draudžiamosios pajamos įrodomi Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Registras) duomenimis, o duomenys į Registrą įrašomi teisės aktų nustatyta tvarka draudėjo (darbdavio) pateiktų duomenų pagrindu. Paaiškina, jog patikrinus Registre ir informacinėje duomenų bazėje turimą informaciją bei draudėjo byloje saugomus draudėjo D. A., (duomenys neskelbtini) veiklą (draudėjo kodas (duomenys neskelbtini)), dokumentus nustatyta, kad automatiniu būdu iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos gauti duomenys apie D. A. deklaruotas 0,00 Lt apmokestinamąsias pajamas už laikotarpį nuo 2011-03-01 iki 2011-12-31. Pabrėžia, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, vertindamas D. A. pateiktą skundą, kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos Paslaugų valdymo sistemos paslaugų tarnybą (toliau – Paslaugų tarnyba) su prašymu patikrinti D. A., (duomenys neskelbtini), Registre turimų duomenų teisingumą. Paslaugų tarnyba informavo, kad D. A. 2011 metų deklaracija 2016-07-28 buvo patikslinta ir Registre turimi duomenys yra teisingi. Mano, kad vadovaujantis Pensijų įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi ir Nuostatų 6.5 papunkčiu bei atsižvelgiant į Registro duomenis į D. A. stažą pagrįstai ir teisėtai neįskaitytas laikotarpis nuo 2011-03-01 iki 2011-12-31. Pažymi, kad informaciją apie metines savarankiškai dirbančių asmenų gautų pajamų sumas, nuo kurių turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos teikia Valstybinė mokesčių inspekcija. Akcentuoja, jog duomenys apie D. A. deklaruotas individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas 0,00 Lt už 2011 metus buvo gauti 2012 m. gegužės mėn. ir 2016 m. liepos mėn. Pabrėžia, kad pareiškėjo prie skundo pridėtoje Metinėje pajamų deklaracijoje už 2011 metus GPM308 formos GPM308V priedo V10 laukelyje ,,Apmokestinamų pajamų suma“ nurodyta 0,00 Lt suma, todėl ginčo laikotarpiu prievolės mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas D. A. neturėjo ir šių įmokų nemokėjo. Atkreipia dėmesį, jog pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. (10.34E)DVS-107646 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. (10.10E)I-1522 teisėtumo ir pagrįstumo.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas D. A. 2023 m. lapkričio 9 d. skundu kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prašydamas įtraukti laikotarpį nuo 2011-03-01 iki 2011-12-31, kuomet pareiškėjas vykdė individualią veiklą į valstybinio socialinio draudimo stažą.
Ginčijamu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. (10.34E)DVS-107646 pareiškėjo prašymo netenkino. Pažymėjo, kad stažas – tai laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir Pensijų įstatymo nurodyti stažui prilyginti laikotarpiai (Pensijų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis). Atsakovas patikrino Registre ir informacinėje duomenų bazėje turimą informaciją bei draudėjo byloje saugomus draudėjo D. A., (duomenys neskelbtini) (draudėjo kodas (duomenys neskelbtini)), dokumentus ir nustatė, kad automatiniu būdu iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gauti duomenys apie D. A. deklaruotas 0,00 Lt apmokestinamąsias pajamas už laikotarpį nuo 2011-03-01 iki 2011-12-31.
Pareiškėjui pateikus 2024 m. sausio 23 d. skundą, ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka sprendusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, skundžiamu 2024 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. (10.10E)I-1522 D. A. konstatavo, kad už 2011 metus pareiškėjas neturėjo draudžiamųjų pajamų ir valstybinio socialinio draudimo įmokų nemokėjo, todėl laikotarpis nuo 2011-03-01 iki 2011-12-31 negali būti įtrauktas į socialinio draudimo stažą. Atkreipė dėmesį, jog privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimas į socialinio draudimo stažą neįskaitomas.
Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad stažas – tai laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir šio įstatymo nurodyti pensijų socialinio draudimo stažui prilyginti laikotarpiai.
Ginčo laikotarpiu galiojusios Socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatos (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 28 d.) numatė, jog apdraustojo asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą sudaro asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant savarankiškai (8 straipsnio 1 dalis). Stažą, įgytą dirbant savarankiškai, sudaro laikas, per kurį šie asmenys moka įstatymo jiems nustatytas privalomas valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas (8 straipsnio 5 dalis). Į asmens, kuriam skaičiuojamas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant savarankiškai, stažą kalendoriniais metais įskaitoma tiek mėnesių, už kiek jis įmokėjo (ar už jį buvo įmokėta) visą jam nustatytą privalomą valstybinio socialinio pensijų draudimo įmoką (11 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d.) 6 straipsnio 1 dalis analogiškai numatė, jog savarankiškai dirbančių asmenų ar asmenų, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, socialinio draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. O šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas reglamentavo, jog asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų) suma.
Asmenų pensijų socialinio draudimo ir jam prilyginami laikotarpiai nuo 1994 m. sausio 1 d., o savarankiškai dirbusių asmenų – nuo 1991 m. sausio 1 d., įrodomi Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – ir Registras) esančiais duomenimis (Nuostatų 6.5 papunktis)
Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų 12.9. papunktį, Registre inter alia tvarkomi duomenys apie savarankiškai dirbančių asmenų valstybinio socialinio draudimo laikotarpiu ir šių laikotarpių draudžiamąsias pajamas. Pagal Nuostatų 70 punkto nuostatas, duomenis apie savarankiškai dirbančio asmens deklaruotas metines pajamų sumas registro tvarkytojas įrašo registre, vadovaudamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos registro tvarkytojui pateiktais duomenimis.
Nagrinėjamu atveju atsakovas, remdamasis Registro duomenimis, nustatė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu neturėjo apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, todėl neturėjo pareigos socialinio draudimo įmokų mokėti ir jų nemokėjo.
Pareiškėjo atstovas advokatas teismo posėdžio metu argumentavo, jog šiai faktinei aplinkybei nustatyti būtina išreikalauti papildomus duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, tačiau teismo vertinimu tiek Registro duomenys, kuriais rėmėsi atsakovas, (kurie ir yra įrašyti į Registrą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos registro tvarkytojui pateiktus duomenis), tiek paties pareiškėjo prie skundo pateiktų 2011 m. metinių pajamų deklaracijų duomenys, teisėjų kolegijai nekelia abejonių. Nors pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, jog atsakovas galėjo remtis ir kitais rašytiniais įrodymais, ne tik Registro duomenimis, tačiau jokių rašytinių įrodymų, kurie paneigtų ar leistų abejoti byloje surinktais duomenimis, teismui nebuvo pateikta.
Vertintina, kad pareiškėjo prie skundo pateiktos 2016 m. liepos 28 d. patikslintos 2011 m. metinės pajamų deklaracijos Priede GPM308V „Individualios veiklos pajamos“ D. A. deklaravo viso turėjęs 2300 Lt pajamų (laukelis V6), iš kurių atskaitė 690 Lt leidžiamų atskaitymų sumą (laukelis V7) bei 1610 Lt ankstesnio mokestinio laikotarpio nuostolių sumą (laukelis V9). Galutinė 2011 m. apmokestinamųjų pajamų suma – 0,00 Lt (laukelis V10), išskaičiuota pajamų mokesčio suma taip pat 0 (laukelis V11). Kartu pažymėtina, kad nurodytos deklaracijos Priede GPM308P deklaruotos kitos apmokestinamosios pajamos – 3196 Lt (pajamų rūšies kodas 48 – pensijos, pensijų anuitetai, rentos), nuo kurių paskaičiuota 389 Lt pajamų mokesčio suma (sumokėta – 480 Lt, atitinkamai pareiškėjui grąžinta 91 Lt), nėra susiję su apmokestinamosiomis individualios veiklos pajamomis nuo kurių skaičiuojamos mokėtinos socialinio draudimo įmokos ir nėra vertinamos įtraukiant atitinkamą laikotarpį į socialinio draudimo stažą.
Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir nurodytu teisiniu reguliavimu darytina išvada, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymų (skundų) laikotarpį nuo 2011-03-01 iki 2011-12-31 įtraukti į D. A. socialinio draudimo stažą, nes šiuo laikotarpiu pareiškėjas neturėjo apmokestinamųjų pajamų ir atitinkamai pareigos nuo jų mokėti socialinio draudimo įmokas.
Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo patikslintame skunde akcentuojama pensijų socialinio draudimo stažo sąvokos dalis, numatanti, jog į stažą įskaitomas ir laikas, kuomet socialinio draudimo įmokos turėjo būti mokamos nėra aktuali šioje administracinėje byloje kilusiam ginčui spręsti. Pabrėžtina, kad sąvoka „turėjo būti mokamos“ iš esmės sietina su socialinio draudimo įmokų įsiskolinimu (t. y. turėjo būti mokamos, tačiau nesumokėtos).
Pareiškėjas patikslintame skunde taip pat prašė taikyti jo atžvilgiu Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalį, tačiau šioje teisės normoje, įsigaliojusioje nuo 2018 m. sausio 1 d., aiškiai numatyta, jog ji taikoma tik asmenims, kurie po 2018 m. sausio 1 d. pirmą kartą tapo savarankiškai dirbančiu asmeniu.
Jokių kitų ginčijamų administracinių aktų neteisėtumo pagrindų pareiškėjas patikslintame skunde nenurodė.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nenustačius jokių ginčijamų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. (10.34E)DVS-107646 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. (10.10E)I-1522 neteisėtumo pagrindų, prašymas juos panaikinti atmestinas kaip nepagrįstas. Atitinkamai netenkintinas ir išvestinis patikslinto skundo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. lapkričio 9 d. prašymą (skundą).
Vadovaujantis bendruoju Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundą atmetus kaip nepagrįstą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41, 70 straipsnio 11 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo D. A. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.