Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: D. G. (D. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, kaltinamojo tvirtinimu – registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), viso teistas 9 kartus:

1) 1994-01-25 pagal BK 146 str. 2 ir 3 d. (nusikaltimai nuosavybei) – 10 mėn. ir 13 d. l/at;

2) 1994-01-27 pagal BK 146 str. 3 d., subendrinus su 1994-01-25 nuosprendžiu paskirta bausme – 3 m. l/at;

3) 1996-09-06 pagal BK 118 str. 3 d. – 5 m. ir 6 mėn. l/at;

4) 1996-11-21 pagal BK 225 str. 2 d. (chuliganizmas) ir BK 278 str. 1 d., subendrinus su 1996-09-06 nuosprendžiu paskirta bausme, pritaikius amnestiją – 5 m. 8 mėn. l/at, paleistas 2001-04-09 (teistumo išnykimo terminas 5 metai);

5) 2005-02-14 pagal BK 178 str. 4 d. – 20 parų areštu;

6) 2005-03-14 pagal BK 182 str. 1 d., BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. – 7 mėn. l/at, lygtinai paleistas ir iš PT išregistruotas 2006-10-05;

7) 2015-01-15 pagal BK 300 str. 3 d. – 1 m. 4 mėn. l/at, pritaikytas BK 75 str. – bausmės vykdymas atidėtas 2 m., išregistruotas iš PT 2017-02-06;

8) 2022-04-11 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 str. – 46 MGL, tai yra 2300 Eur bauda;

9) 2022-11-04 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (12 veikų) ir 300 straipsnio 1 dalį (14 veikų) - subendrinus su 2022 m. balandžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausme - – 242 MGL (12 100 Eur) bauda, baudos nesumokėjęs - terminas iki 2023 m. lapkričio 4 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2022 m. rugpjūčio 28 d. apie 11.15 val., D. G., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) kieme, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra plūsdamasis necenzūriniais žodžiais tyčia spjovė J. J. į veidą, po to ranka sudavė du kartus J. J. į galvą, bandė suduoti metaliniu strypu, kumščiais tris kartus sudavė J. J. į galvą, krūtinę, tuo sukėlė J. J. fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos dešinėje krūtinės pusėje - nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Liudytoja O. G. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tiksliai datos neatsimena, sekmadienį, apie 11 val. ji buvo nuomojamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), viduje. D. G. tuo metu tvarkė kepsninę. Nematė, kur D. G. išpylė pelenus. Vėliau išgirdo, kad kieme kilo triukšmas. Išėjusi į lauką pamatė, kad D. G. ginčijasi su kaimynu J., pavardės nežino. Jie vienas ant kito rėkė. Jie buvo prie J. vartų. Ji D. G. ramino, kad nekiltų didesnis konfliktas. Nepamena, ką jie vienas ant kito rėkė. D. G. ir J. vienas kitą plūdo necenzūriniais žodžiais. Kai ji pribėgo prie D. G. nematė, kad pastarasis suduotų J.. Pro langą J. žmona ir dukra sakė, kad ji ramintų savo vyrą. Visą laiką ji atitraukinėjo D. G. nuo J., kuris akivaizdžiai pats provokavo jos sutuoktinį sakydamas, kad jam suduotų, jog jis pasodins D. G.. Ji tiksliai visų įvykio aplinkybių neatsimena, nes viskas vyko staiga, buvo labai išsigandusi. Kai J., rėkaudamas savo kieme ėjo link namų, D. G. pagriebė metalinį strypą, susinervinęs ėjo link tvoros ir užsimojo, tačiau nesudavė J.. J. atėjo prie ant kelio esančios duobės, kur jos vyras buvo supylęs pelenus. Vėl kilo žodinis ginčas tarp D. G. ir J., nes J. rėkė, kad tai jo servitutinis kelias. D. G. bandė eiti prie J. ir aiškintis. Ji stojo priešais D. G. neleisdama jam prieiti prie J., abu ramino. Po to atbėgo J. žmona su dukra, kurios taip pat skyrė vyrus. Dar buvo atėjęs kaimynas M., pavardės nežino, kuris taip pat ramino vyrus. Visi rėkavo. J. vis provokavo D. G., spjovė ant D. G. automobilio. D. G. puolė prie J.. Jie visi apstojo D. G. ir neleido artintis prie J.. D. G. ir J. vienu metu buvo vienas prie kito. Nematė ar jie smūgiavo, ar stumdėsi, nes buvo apsikabinusi D. G. iš priekio ir nematė, kas vyko jai už nugaros. Po to viskas aprimo ir J. išvažiavo. Konflikto metu pats D. G. sakė, kad kviestų policiją dėl konflikto. Supranta, kad konfliktas įvyko dėl to, kad D. G. išpylė į duobę pelenus. Nematė, kad įvykio metu D. G. suduotų smūgius J.. Įvykio metu ji buvo labai susijaudinusi, išsigandusi. J. visą laiką provokuoja, kelia konfliktus su D. G.. Visi ginčai tarp J. ir D. G. kyla dėl asmeninio J. nusistatymo prieš D. G.. Asmeniniai konfliktai prasidėjo dėl tvoros ir jų statomo automobilio (1 t., b. l. 93-94).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo teritorija (1 t., b. l. 24-29).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. J. pateikė vaizdo įrašą (1 t., b. l. 60-62). Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „SU GARSU. Screen_R ecording_20220901-221204_cm...“. Vaizdo įraše nurodyta data 2022 m. rugpjūčio 28 d. 16.08.33 val. Vaizdo įrašo trukmė 09.19 min. Vaizdo įraše matosi kiemo dalis, pieva, baseinas, žvyruota gatvė. Gatvėje stovi pilkos spalvos automobilis. Prie baseino ir tvoros stovi šviesios spalvos automobilis. Prie vartų stovi vyras, kuris dėvi kepurę, vilki raudonos spalvos marškinėlius be rankovių. Vyras, kuris toliau pavadintas vyras 1, rakina vartus. Kieme už vartų stovi baltos spalvos automobilis. Vyras 1 eina prie gatvėje stovinčio automobilio. Vyras 1 priėjęs prie automobilio, nueina prie šiukšlių konteinerio. Pasimato vyras, kuris vilki pilkos spalvos marškinėlius, tamsios spalvos šortus. Toliau vyras pavadintas vyras 2. Vyras 1 paspiria nuo gatvės kažką ir eina atgal link automobilio. Vyras 2 kažką sako, nesuprantama. Vyras 1 ir vyras 2 vienas kitą plūsta necenzūriniais žodžiais. Ginčo metu vyras 2 spjauna vyrui 1 į veidą. Girdisi moters balsas, raginama ramintis. Taip pat girdisi kitas moters balsas. Vyras 2 eina atgal, atsisuka į vyrą 1 ir tas spjauna į vyrą 2. Vyras 2 prieina prie vyro 1 ir dešine ranka smūgiuoja vyrui 1, nesimato ar pataiko, į viršutinę kūno dalį. Vyras 1 nusiima kepurę, kelia koją, sulenkdamas per kelį, nuleidžia koją, kepurę padeda ant žemės. Šalia vyras 2. Girdisi dviejų moterų, kurios ragina nurimti, balsai. Vyras 2 spjauna vyrui 1 į veidą. Vyras 2 kaire ranka (nesimato delnu ar kumščiu) suduoda vyrui 1 per veidą vieną kartą. Prie vyrų eina šviesių plaukų moteris, kuri vilki juodos spalvos palaidine, mėlynos spalvos kelnes. Nesuprantama, kas sakoma. Moteris ramina vyrus. Vyrai rankomis mosikuoja vienas prieš kitą, nesimato, ar pataiko vienas kitam. Šviesių plaukų moteris laiko vyrą 2 už rankos, veda link namų. Vyras 2 praeina pro vyro 1 automobilį, pasuka galvą į automobilį, jam iš paskos eina šviesių plaukų moteris. Vyras 1 priėjęs prie automobilio, kuris stovi netoli baseino, spjauna ir eina link vartų. Vyras 2 atsisuka, šviesių plaukų moteris laiko vyrą 2, neleidžia eiti, ramina. Vyras 1 paeina nuo vartų ir tuo pačiu kažką sako, suprantamas žodis „gaidys“ ir grįžta prie vartų. Vyras 1 atidaro vartus ir įeina į kiemą, uždaro vartus ir eina tiesiai. Nesuprantama, ką kalba vyras 2 ir šviesių plaukų moteris. Tarp vyro 1 ir vyro 2 kyla žodinis ginčas. Vyras 1 eina pagal tvorą, o vyras 2 dešinėje rankoje laiko strypą, pribėga prie tvoros, užsimoja vyrui 1 suduoti, tačiau nesuduoda. Vyras 1 nueina. Vyrą 2 laiko šviesių plaukų moteris. Girdisi moters balsas, kas sakoma nesuprantama. Girdisi numesto strypo garsas. Vyras 2 ir vyras 1 ginčijasi. Vyras 1 eina link vartų. Po to vyras 1 rankose laiko semtuvėlį ir eina link krūvos ant gatvės. Vyras 2 eina link vyro 1, sakydamas „ką dar jis nori“. Vyras 1 ir vyras 2 ginčijasi. Šviesių plaukų moteris stovi tarp vyrų. Vyras 1 nueina prie automobilio dešinės pusės, eina pagal tvorą. Moteris, vilkinti baltos spalvos palaidine ir rudos spalvos kelnes, eina link vyrų. Eina rudos spalvos plaukų mergina, vilkinti juodos spalvos marškinėlius ir šviesius šortus. Vyras 2 eina link vyro 1. Šviesių plaukų moteris laiko vyrą 2. Šviesių plaukų moteris vyrą 2 atstumia nuo vyro 1. Pribėga moteris ir mergina. Visi vienu metu kalba. Vyras 2 daro dešine ranka mostą, kažką meta į vyrą 1. Šviesių plaukų moteris vyro 2 neleidžia prie vyro 1. Vyras 2 koja žarsto šiukšles, eina link vyro 1, moterys tarp jų. Vyras 1 nueina prie vartų. Moteris ir vyras 2 kalba rusiškai, nesuprantama, ką sako. Moteris ir mergina paeina link automobilio. Vyras 2 atstumia nuo savęs šviesių plaukų moterį. Ateina vyras, kuris vilki žalios spalvos marškinėlius, tamsios spalvos kelnes. Toliau vadinamas vyras 3. Vyras 3 stovi prie vyro 2 ir moters šviesių plaukų. Visi kalba vienu metu, nesuprantama, kas ką sako. Vyras 1 uždaro vartus. Vyras 2 rodo į vyrą 1 ir nesuprantamai kažką sako. Vyras 1 ir vyras 2 vėl ginčijasi. Vyras 1 nuo vartų ateina prie automobilio, sveikinasi su vyru 3. Vyras 1 eina link automobilio, kuris stovi netoli baseino, spjauna ant automobilio ir grįžta prie savo automobilio. Vyras 2 eina prie vyro 1. Moterys ir vyras 3 eina jam iš paskos. Vyras 2 dešine ranka daro mostą, smūgiuoja vyrui 1. Nesimato, ar pataiko. Vyras 1 atsitraukia link vartų. Vyrą 2 laiko moterys ir vyras 3. Vyras 2 bando eiti link vyro 1. Vyras 2 eina link vyro 1 automobilio ir spjauna ant automobilio galinio stiklo. Vyras 1 eina link vyro 2. Moterys traukia vyrą 1 ir vyrą 2 vienas nuo kito. Vyras 2 apsuptas moterų ir vyro 3, jis puola link vyro 1. Vyras 2 ir vyras 1 susikabina rankomis. Nesimato, ar suduoda smūgius. Vyrą 2 vyras 3 ir šviesių plaukų moteris atitraukia nuo vyro 1. Šviesių plaukų moteris atsiklaupia priešais vyrą 2, prašo baigti. Vyras 1 valo automobilio stiklą. Vyras 2 ir moteris šviesiais plaukais eina link prie automobilio stovinčios moters ir merginos. Nesuprantama, ką sako vyras 2. Vyras 1 ruošiasi sėsti automobilį, nesuprantama, ką sako. Vyras 2 plūstasi necenzūriniais žodžiais. Vyras 1 išvažiuoja (1 t., b. l. 63-66). Nustatyta, kad vyras 1 – J. J., vyras 2 – D. G..

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 28 d. apie 11.15 val., D. G., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) kieme, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra plūsdamasis necenzūriniais žodžiais tyčia spjovė J. J. į veidą, po to ranka sudavė du kartus J. J. į galvą, bandė suduoti metaliniu strypu, kumščiais tris kartus sudavė J. J. į galvą, krūtinę, tuo sukėlė J. J. fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos dešinėje krūtinės pusėje - nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai, jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra tokia vieta, kurioje būnančiam asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.

Įvykio vieta, kaip matyti iš bylos medžiagos, kuri yra bendro naudojimo kieme, miesto centre - vieša vieta.

Kaltinamasis kaltu prisipažino ir patvirtino, kad bendro naudojimo kieme, įvykio metu atėjus ir kitiems asmenims, J. J. išplūdo necenzūriniais žodžiais, spjovė jam į veidą, ranka sudavė du kartus į galvą, pagąsdino, kad suduos metaliniu strypu, kumščiais tris kartus sudavė J. J. į galvą, krūtinę. Suvokia, kad sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, sužalojo, o įvykį matę kiti asmenys turėjo jaustis blogai.

Kaltinamojo kaltę įrodo ištirti nukentėjusiojo, liudytojų parodymai bei rašytiniai įrodymai: nukentėjusysis J. J. parodė, kad jam norint sutvarkyti ant kelio išpiltus pelenus, D. G., būdamas agresyviai nusiteikęs bei plūsdamasis, eidamas link jo, apspjovė jo automobilį, spjovė jam į veidą, dešine ranka sudavė į kairę galvos sritį, po to dar vieną kartą sudavė jam į galvos sritį. Jam einant šalia tvoros, pribėgęs D. G. užsimojo metaliniu strypu ir bandė jam suduoti, tačiau nepasiekė. D. G. plūdo jį necenzūriniais žodžiais, artimieji ir kaimynas jį laikė, kad jam nesuduotų. O jam susinervinus ir apspjovus D. G. automobilį, D. G. puolė link jo ir sudavė jam kumščiais tris kartus į viršutinę kūno dalį, pataikydamas į galvos ir krūtinės sritį; liudytoja R. J. parodė, kad su dukra pro langą matė, kaip J. J. rakinant vartus prie jo atėjo agresyviai nusiteikęs D. G. ir kažką sakė J. J.. Jiedu ginčijosi, vienas kitą įžeidinėjo. D. G. pirmas spjovė J. J. į veidą, mosikavo rankomis prieš jos sutuoktinį ir sudavė, kiek pamena, vieną kartą ranka J. J. į viršutinę kūno dalį. Po matė, kaip pribėgęs D. G. užsimojęs metaliniu strypu per tvorą bandė suduoti J. J., tačiau nepataikė. Jie abu rėkė vienas ant kito. Visi D. G. bandė atitraukti nuo J. J., o D. G. agresyviai rėkdamas, bandė eiti link J. J., mosikavo rankomis, bandydamas suduoti. Ji su dukra buvo labai išsigandusios; liudytoja M. J. parodė, kad matė, kaip link tėvo eina D. G., kuris kažką rėkė, jie susiginčijo, D. G. spjovė jos tėvui į veidą ir jie susistumdė. D. G. rankomis smūgiavo tėvui į veidą, tėvas traukėsi nuo D. G., kurį bandė apraminti jo žmona. Po to D. G., laikydamas metalinį strypą, juo per tvorą smūgiavo jos tėvui į viršutinę kūno dalį, tačiau nepataikė. Toliau D. G., kiek atsimena, puolė link tėvo smūgiuodamas rankomis. Ji su mama ir O. stovėjo priešais D. G., kad jis negalėtų prisiartinti prie tėvo. Atėjo ir kaimynas M., kuris irgi kartu apsikabino D. G., bandydamas jį sulaikyti, kad neprieitų prie jos tėvo. D. G. buvo agresyvus, rankomis mosikavo norėdamas pasiekti ir suduoti tėvui. Įvykio metu jos nesužalojo, tačiau ji patyrė didelį stresą ir susijaudinimą; liudytojas M. J. parodė, kad būdamas savo kieme išgirdo kaimynų šūkavimus, buvo plūstamasi necenzūriniais žodžiais. Nuėjęs pažiūrėti pamatė, kad J. J.,s priėjęs prie D. G. automobilio, jį apspjovė. D. G. puolė ant J. J., jis su O., R. ir R. dukra juos skyrė. J. J. ir D. G. vienas ant kito rėkė. Jie D. G. laikė, kad neprieitų prie J. J.. D. G. mosikavo rankomis bandydamas J. J. suduoti. Po to D. G. aprimo, o J. J. sėdo į automobilį ir išvažiavo. Matė, kad po įvykio R. dukra buvo labai susijaudinusi, verkė, buvo išsigandusi. O. taip pat buvo susijaudinusi, apsiverkusi. Jis buvo šokiruotas kaimynų veiksmais; liudytoja O. G. parodė, kad išgirdo, jog kieme kilo triukšmas. Išėjusi į lauką, pamatė, kad D. G. ginčijasi su kaimynu J.. Ji visą laiką atitraukinėjo D. G. nuo J.. Viskas vyko greitai, ji buvo labai išsigandusi. Kai J. ėjo link namų, D. G. pagriebė metalinį strypą ir užsimojo, tačiau nesudavė J.. D. G. bandė eiti prie J. ir aiškintis, bet ji neleido, abu ramino. Po to atbėgo J. žmona su dukra, kaimynas M., kurie taip pat skyrė vyrus. J. spjovė ant D. G. automobilio. D. G. puolė prie J.. Jie visi apstojo D. G. ir neleido artintis prie J.. Po to viskas aprimo ir J. išvažiavo. Įvykio metu ji buvo labai susijaudinusi, išsigandusi; teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad J. J. dėl sužalojimų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas; vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuotas kaltinamojo ir nukentėjusiojo konfliktas viešoje vietoje – iš aprašyto įrašo matyti, kaip jie vienas kitą plūsta necenzūriniais žodžiais, ginčo metu kaltinamasis spjauna nukentėjusiajam į veidą, o pastarasis spjauna atgal. Kaltinamasis dešine ranka smūgiuoja nukentėjusiajam į viršutinę kūno dalį, tačiau nesimato ar pataiko. Kaltinamasis vėl spjauna nukentėjusiajam į veidą, vieną kartą suduoda ranka per veidą. Moteris ramina vyrus. Vyrai rankomis mosikuoja vienas prieš kitą. Nukentėjusysis, priėjęs prie automobilio, spjauna ir eina link vartų. Kaltinamąjį laiko moteris, neleidžia eiti, ramina. Tarp vyrų kyla žodinis ginčas. Kaltinamasis dešinėje rankoje laiko strypą, pribėga prie tvoros ir užsimoja nukentėjusiajam suduoti, tačiau nesuduoda. Vyrai ginčijasi, moterys ir mergina juos ramina. Po to nukentėjusysis spjauna ant automobilio ir grįžta prie savo automobilio. Kaltinamasis eina link nukentėjusiojo, smūgiuoja, bet nesimato ar pataiko. Kaltinamąjį laiko kiti asmenys, jis spjauna ant automobilio galinio stiklo. Kaltinamasis, apsuptas moterų ir kaimyno, puola link nukentėjusiojo ir jie susikabina rankomis. Nesimato, ar suduoda smūgius. Kaltinamąjį atraukia ir nukentėjusysis išvažiuoja.

Taigi išnagrinėjus byloje esančių įrodymų visumą nustatyta, jog kaltinamojo veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymiai, nes elgdamasis įžūliai, viešoje vietoje, matant ir stebint kitiems asmenims, kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, nukentėjusįjį sužalojo, sukėlė jam skausmą, taip pat tuo privertė blogai jaustis ir įvykį mačiusius pašalinius konflikte žmones, todėl, šitaip parodęs nepagarbą aplinkiniams/aplinkai, kaltinamasis sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Įrodymų visuma nustatyta, jog viešąją tvarką kaltinamasis pažeidė veikdamas tiesiogine tyčia, nes jis turėjo suprasti ir suprato, jog savo įžūlius veiksmus atlieka viešoje vietoje, matant/stebint ir kitiems asmenims, turėjo suvokti ir suvokė, kad tai sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, bei to siekė, taip pat privalėjo suvokti ir suvokė, kad įvykį matę kiti asmenys jausis nepatogiai ir nemaloniai, kad dėl jo smurtinių veiksmų žmogui bus sukeltas skausmas, jis gali būti sužalotas, tačiau tai kaltinamojo nuo nusikalstamos veikos padarymo nesustabdė.

Kaltinamojo argumentas, kad nukentėjusysis jį provokavo - atmestinas, nes kaltinamasis yra suaugęs ir psichiškai sveikas žmogus, todėl privalantis valdyti savo emocijas ir reaguoti adekvačiai, tame tarpe adekvačiai reaguoti ir į bet kokį provokavimą, jei toks būtų buvęs. Smurtas šiuo atveju akivaizdžiai nebuvo adekvatus reagavimas į nukentėjusiojo elgesį. Kaltinamasis turėjo galimybę išeiti iš įvykio vietos ir konflikto netęsti, tačiau elgėsi priešingai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis elgėsi ypač agresyviai, nes visi įvykyje buvę liudytojai būtent kaltinamąjį ir laikė, ir atitraukinėjo nuo nukentėjusiojo, o ne atvirkščiai.

Veikos kvalifikacijai neturi įtakos kiek smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu atliko kaltinamasis, nes ir vienas smurtinis veiksmas, atliktas žmogaus atžvilgiu, užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ne visi smurtiniai veiksmai ant žmogaus kūno palieka sužalojimų žymes.

Nusikaltimas baigtas, nes buvo sumuštas ir sužalotas žmogus, įvykį matę kiti asmenys turėjo jaustis ir jautėsi nemaloniai, tai yra visuomenės rimtis ir tvarka buvo sutrikdyti.

Kadangi kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes visiškai patvirtina byloje ištirtų ankščiau išvardintų įrodymų visuma, kuri neleidžia abejoti nukentėjusiojo parodymais, teismas daro išvadą, kad D. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimą).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina aplinkybė, kad jis kaltu prisipažino (BK 59 str. 2 d.), kadangi pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe - kad kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsižvelgiant į kaltinamojo poziciją tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, atsižvelgiant ir į nusikalstamų veikų priešistorę – nėra pagrindo. Kaltinamasis, tik į klausimą atsakęs, kad gailisi, teismo įsitikinimu, išgyvena dėl savo sudėtingos teisinės padėties, o ne dėl padarytos nusikalstamos veikos, nukentėjusiojo savijautos.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą; į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės; į kaltininko asmenybę: buvęs teistas 9 kartus, tame tarpe ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, paskutiniu (-iais) nuosprendžiu (-ais) paskirtos baudos nepradėjęs mokėti, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, baudų nemoka, todėl tos nuobaudos galioja, nedirba, sveikas, turi du nepilnamečius vaikus.

Kaltinamajam skirtina arešto bausmė, didesnė nei galimos skirti arešto bausmės vidurkis (BK 61 str.), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.) ir visiško sudėjimo būdu subendrinant su 2022 m. rugsėjo 30 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta nesumokėta bauda (BK 63 str. 3 ir 9 d., 65 str. 2 d.), ir, nors kaltinamasis turi neišnykusį teistumą, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nagrinėjamas jo padarytas nusikaltimas kokių nors sunkesnių pasekmių nesukėlė, atsižvelgiant ir į valstybėje vykdomą bausmių politiką, teismas daro išvadą, kad paskirtos arešto bausmės vykdymas kaltinamajam šiuo metu dar gali būti atidėtas, atidedant ilgesniam nei minimalus laikui, nes mano, jog kaltinamajam, kuris turi ir du nepilnamečius vaikus, turi būti suteikta dar viena galimybė pasikeisti be nedelsiamos realios arešto bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus.

Civilinis ieškinys.

Nukentėjusysis J. J. byloje pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinę žalą grindė dėl kaltinamojo padaryto tyčinio nusikaltimo patirtu pažeminimu, fiziniu skausmu, streso patyrimu, išgyvenimais, nepatogumais, nuotaikos nebuvimu, atsiradusiu nesaugumo jausmu, baime (1 t., b. l. 55-56). Tokio dydžio ieškinį nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu palaikė.

Kaltinamasis prašė ieškinį mažinti.

Neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis). Neturtinė žala – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, turi atsižvelgti į: 1) pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamojo pripažinta tyčia padaryta nusikalstama veika sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, sužalojo, išgąsdino, pažemino, sukėlė nukentėjusiajam stresą, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, jis juto (jaučia) baimę, nesaugumo jausmą, todėl neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta buvo.

Tačiau tuo pačiu nėra pagrindo tvirtinti, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sukėlė nukentėjusiajam kokias nors neigiamas pasekmes, kaip jos suprantamos teismų praktikoje, dėl kurių nukentėjusysis ateityje nebegalės gyventi pilnaverčio gyvenimo.

Duomenų apie nukentėjusiojo gydymąsi dėl įvykio metu patirtų sužalojimų teismui pateikta nebuvo.

Turtinės žalos priteisti neprašoma.

Kaltinamasis, nors šiuo metu ir nedirba, tačiau yra jaunas ir darbingas, turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti, be to, privalo sumokėti baudą pagal ankstesnį nuosprendį.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą.

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, į nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, į jo patirtus išgyvenimus, nesant objektyvių duomenų apie kokias medikų intervencijas ir (ar) apie liekamąsias pasekmes nukentėjusiojo fizinei/psichinei sveikatai, taip pat atsižvelgiant ir į kitus įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į formuojamą teismų praktiką viešosios tvarkos sutrikdymo bylose, teismas nustato, kad nukentėjusiajam už nusikalstamą veiką atlygintinas neturtinės žalos dydis yra 1000,00 Eur, nes mano, jog tokio dydžio kompensacija atitinka kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo kaltės laipsnį, suma nėra per didelė ar per maža, atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl priteistina iš kaltinamojo, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 str., CK 6.250 str.).

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 126-128), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktiniai įrodymai.

Vienas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, saugomas byloje (1 t., b. l. 62), paliktinas saugoti byloje.

Proceso išlaidos.

Teismo pašto išlaidų nėra, o kaltinamojo gynybos išlaidos – 305,00 Eur (2023-03-27 pažyma Nr. APD-2023-05300), atsižvelgiant į kaltinamojo prioritetinę pareigą atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui, į tai, kad procesas buvo baigtas sutrumpinus įrodymų tyrimą, į tai, kad kaltinamajam gynėjo dalyvavimą užtikrino teismas - iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsnis, 301-305 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

D. G. (D. G.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas), ir nuteisti 60 parų areštu;

remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti 1/3 ir paskirti bausmę – 40 parų areštą;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 3 dalimi ir 9 dalimi, BK 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą arešto bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2022 m. rugsėjo 30 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – bauda, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 40 (keturiasdešimties) parų areštą ir 242 MGL, tai yra 12100,00 Eur (dvylikos tūkstančių vieno šimto eurų 00 ct) baudą;

remiantis BK 75 straipsniu, arešto bausmės vykdymą atidėti 10 (dešimties) mėnesių laikui, šiuo laikotarpiu paskiriant D. G. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis - įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 05.00 val. būti namuose, nurodytuose Probacijos tarnybai, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laiku įpareigojant: 1) dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) dalyvauti elgesio (smurtinio) pataisos programoje.

Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios arešto bausmės. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles.

Baudą kaltinamasis privalo sumokėti iki 2023 m. lapkričio 4 d. (kaip nurodyta 2022-09-30 nuosprendyje/baudžiamajame įsakyme). Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Įmokos kodas 6801. Nurodytu laiku baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai (tokiu atveju gali tekti atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo D. G. 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam J. J., gim. (duomenys neskelbtini).

Daiktinį įrodymą – vieną kompaktinį diską, saugomą byloje, palikti toliau saugoti byloje.

Proceso (VGTPT paskirto gynėjo) išlaidų iš kaltinamojo valstybei nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).