Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. M. globėjos I. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 5 d. ir 2005 m. gegužės 10 d. nutarčių, kuriomis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr.2-1781-45/2005 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Finmedija“ ir A. G. Z. ieškinį atsakovui G. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ieškovai UAB „Finmedija“ ir A. G. Z. pareiškė Vilniaus apygardos teisme atsakovui G. M. ieškinį, prašydami priteisti iš atsakovo ieškovui A. G. Z. 1 110 000 Lt ir ieškovui UAB „Finmedija“ 2 195 553 Lt žalos, padarytos nusikalstamais veiksmais, atlyginimo, bei pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę, areštuoti atsakovo bei jo firmos „MG“ nekilnojamąjį turtą, o jo nepakankant, kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias atsakovo ir jo firmos „MG“ sąskaitose. Ieškovas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-001-99 dėl UAB „Finmedija“ piniginių lėšų užvaldymo apgaulės būdu 2005 m. balandžio 6 d. nutarimu nutrauktas, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senačiai, todėl civiliniai ieškininiai reikalavimai pareiškiami civilinio proceso tvarka (BPK 212 str. 1 p., 214 str. 1 d., 3 str. 1 d. 2 p., BK 95 str.). Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Ieškovų civiliniai ieškiniai buvo pareikšti baudžiamojoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarčių, kuriomis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumas ir teisėtumas (CPK 338 str., 302 str., 263 str.), todėl teismas nagrinėja apelianto argumentus, neišeinančius už atskirojo skundo objekto ribų.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti materialinių teisių gynybą. Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo teisėtumo kriterijus yra nurodytas CPK 144 straipsnyje, kurio pirmoji dalis nustato, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, tiek ir nepareiškus ieškinio (CPK 144 str. 3 d.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo manyti, kad neareštavus atsakovo turto, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ir pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones skundžiamomis nutartimis, nes pagal bylos duomenis ieškovas pareiškė atsakovui reikalavimą dėl atlyginimo didelės žalos, kuri ilgą laiką negrąžinama.

Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai dėl 2005 m. gegužės 10 d. teismo nutarties neteisėtumo. Nors ieškinys pareikštas fiziniam asmeniui G. M., o G. M. IĮ „MG“ nėra dalyvaujančiu byloje asmeniu, tačiau individualios įmonės civilinis teisinis statusas duoda pagrindo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nurodytos įmonės turtui, nes pagal CK ir Individualių įmonių įstatymo nuostatas individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio atsakomybė nėra atribota nuo jo savininko atsakomybės, t.y. tiek savininkas, tiek individuali įmonė atsako pagal vienas kito prievoles, jei neužtenka atsakančiojo asmens turto (CK 2.50 str. 4 d., Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS 2005 m. kovo 23 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-188/2005, L.Unikauskienė v. Senamiesčio seniūnija; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS 2005 m. kovo 23 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-105/2005 S.Obelienienė v. Kauno apskrities viršininko administracija). Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pagal apygardos teismo 2005 m. gegužės 5 d. nutartį atsakovo areštuoto turto vertė yra mažesnė už ieškinio sumą, ir atsižvelgdamas į tai, jog šia nutartimi areštuoto turto nepakanka ieškiniui užtikrinti (b.l.12), pagrįstai pritaikė dar vieną laikinąją apsaugos priemonę - atsakovui nuosavybės teise priklausančios individualios įmonės nekilnojamojo turto areštą.

Atsakovo argumentai dėl jo sutuoktinės dalies individualioje įmonėje gali būti svarbūs šioje byloje, jeigu būtų nustatyta, kad ši įmonė yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 88 str. 1 d. 4 p., 3.91 str.), o sutuoktinės dalis nustatyta CPK 667 straipsnio tvarka. Tačiau apelianto atstovė skunde nurodydama, kad teismo areštuoto turto dalis priklauso ir jai, kaip sutuoktinei, nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jos turto dalis būtų buvusi nustatyta, ir teismas pagal bylos duomenis turėjo pagrindo teigti, kad individualios įmonės steigėju ir jos savininku yra vienas asmuo – atsakovas. Be to, pagal CPK 145 straipsnio penktą dalį, jei sutuoktinio turto dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, tai gali būti areštuotas visas bendras sutuoktinių turtas. Beje, jeigu ieškinys kyla iš nusikalstamų veiksmų, tai esant tam tikroms faktinėms aplinkybėms, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir atsakovo sutuoktinio turtui.

Neturi pagrindo ir apelianto argumentai dėl žyminio mokesčio bei proceso nagrinėjamoje byloje neteisėtumo. Pagal CPK 83 straipsnio pirmos dalies 4 punktą, ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jeigu ieškinio dalykas yra ieškiniai reikalavimai dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegijos nuomone, civilinio proceso įstatyme nenustatyta, koks procesinis veiksmas turi būti atliktas baudžiamojoje byloje, kad asmuo galėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo civilinėje byloje CPK 83 straipsnio pirmos dalies 4 punkto pagrindu. Šioje byloje civilinis ieškinys paduotas užbaigus baudžiamąjį procesą, nutraukiant ikiteisminį tyrimą nereabilituojančiu pagrindu, t.y. suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui (BPK 212 str. 1 p., 214 str. 1 d., 3 str. 1 d. 2 p.). Beje, teismas turi teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nepareiškus ieškinio (CPK 144 str. 3 d., 148 str. 2 ir 3 d).

Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nereiškia, kad ieškinys bus patenkintas, nes tai tik preliminarus ieškinio užtikrinimo mechanizmas, kuris būtų panaikintas teismui atmetus ieškovų reikalavimus kaip nepagrįstus (CPK 150 str.). Be to, atsakovas, kurio turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, turi teisę prašyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo, o teismui atmetus ieškininius reikalavimus, kreiptis į teismą dėl nuostolių priteisimo (CPK 147 str.).

Dėl to nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamų Vilniaus apygardos teismo nutarčių (CPK 338 str., 329 str., 330 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 5 d. ir 2005 m. gegužės 10 d. nutartis.