- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-19
- Bylos Nr.
- 2A-322-357/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė (pran.), Vilija Valantienė
- Atsakovas
- UAB „Psyops Constructions“
- Ieškovas
- UAB „Bocas“, Ko
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Psyops Constructions“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-8045-841/2013 pagal ieškovo UAB „Bocas“ ir Ko ieškinį atsakovui UAB „Psyops Constructions“ (buvęs pavadinimas UAB „MAXI logistic“) dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Bocas“ ir Ko ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydamas priteisti iš UAB „Psyops Constructions“ (buvęs pavadinimas UAB „MAXI logistic“) 7217,79 Lt skolą, 703,27 Lt delspinigius, 7,38 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinio reikalavimą nuo pradinio pareikšto reikalavimo 7217,79 Lt sumažino 509,55 Lt suma, nes šią sumą atsakovas sumokėjo 2013-10-30. Nurodė, kad atsakovas nevykdė tarp šalių sudarytos pirkimo pardavimo sutarties sąlygų, t.y. neatsiskaitė už parduotas prekes. Atsakovas nesilaikydamas įstatymo, atliko vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą jau esant bylai teisme, todėl ieškovas su tuo nesutiko ir grąžino atsakovui jo pateiktus dokumentus.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Psyops Constructions“ prašė atmesti ieškovo ieškinį dalyje, kuri viršija 509,55 Lt dydžio sumą, kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino.
Priteisė ieškovui UAB „Bocas“ ir KO iš atsakovo UAB „Psyops Conctructions“ 6708,29 Lt skolos, 703,27 Lt delspinigių, 7,38 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-07-30) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1154,05 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo UAB „Psyops Conctructions“ 12,00 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad 2012-09-10 tarp ieškovo UAB „Bocas“ ir Ko ir atsakovo UAB „MAXI logistic“ buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. KL2012/23, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pateikti atsakovui aptarto asortimento statybines medžiagas, o atsakovas už jas atsiskaityti per 30 kalendorinių dienų po prekių pateikimo ir PVM sąskaitos faktūros išrašymo (2.1.p. sutarties). Juridinių asmenų registro išrašas teismui patvirtino faktą, kad 2013-10-14 buvo įregistruotas naujas atsakovo pavadinimas UAB „Psyops Constructions“. Iš PVM sąskaitos faktūros serija BOC Nr. 0171507 teismas matė, kad atsakovui buvo patiekta prekių už 8039,36 Lt ir ji turėjo būti apmokėta iki 2013-05-20, tuo tarpu iš PVM sąskaitos faktūros serija BOC Nr. 0171510 teismas matė, kad atsakovui buvo patiekta prekių už 839,03 Lt ir ji turėjo būti apmokėta iki 2013-05-23. Ieškovas priskaičiavo 703,27 Lt dydžio delspinigių. 2013-07-03 raginimu ieškovas prašė atsakovą apmokėti 7217,79 Lt sumą pagal pradelstas apmokėti sąskaitas. Iš atsakovo pateiktos 2013-04-17 PVM sąskaitos faktūros serija MAXI-LOG Nr. 046 teismas matė, kad ieškovui atsakovas išrašė sąskaitą 3216 Lt, pagal kurią turėjo atsiskaityti iki 2013-04-17, o pagal 2013-10-28 PVM sąskaitą faktūrą serija MAXI-LOG Nr. 049 nustatė, kad ieškovui buvo išrašyta sąskaita 6708,24 Lt, nurodyta apmokėti pavedimu 2013-10-28. Pažymėjo, kad atsakovas į bylą pateikė 13 tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktų, tačiau teismas akcentavo, kad nė vienas iš aktų nėra pasirašytas ieškovo ar atsakovo atstovų, aktai niekur neregistruoti, nėra aišku, ar apie juos buvo žinoma kitai bylos šaliai. 2013-10-28 tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktas, didžiausiai sumai – 6708,24 Lt, taip pat nėra pasirašytas, registruotas, be to šis užskaitymas atliktas jau po civilinės bylos iškėlimo, teismo laikytinas reikalavimu, kuris ginčijamas teisme ir kurį pagal LR CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktą įskaityti draudžia įstatymas. Teismas pažymėjo, kad pagal 2012-09-10 tarp šalių sudarytą sutartį pardavėjas yra ieškovas, o pirkėjas yra atsakovas, teismui nebuvo pateikta kita tarp šalių sudaryta sutartis, jei tokia buvo, kurioje būtų aptarti šalių santykiai tuo atveju, jei pardavėjas tampa pirkėju. Be to, 2013-09-05 atsakovas pateikė teismui prieštaravimus dėl teismo įsakymo, kuriame neužsiminė apie tarpusavio užskaitymus, kurie pagal atsakovą buvo atlikti 2013-04-17, minėtuose prieštaravimuose atsakovas nurodė, kad atsiskaitymai su kreditoriumi stringa, nes su atsakovu neatsiskaito partneriai. Teismas laikė, kad šiuose prieštaravimuose atsakovas iš esmės skolą pripažino. Jei tarp šalių iš tikro buvo abipusis neatsiskaitymas už prekes, teismo manymu, atsakovas galėjo pasinaudoti teise šioje byloje pareikšti priešieškinį, tačiau to nepadarė.
Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje kreditoriaus pareiškimas dėl skolos priteisimo iš skolininko buvo priimtas 2013-07-31 vadinasi, byla iškelta ir procesas teisme prasidėjo šią dieną. Pareiškus skolininkui prieštaravimą dėl priimto teismo įsakymo, šalių ginčo nagrinėjimas buvo tęsiamas jau pagal ginčo teisenos taisykles, tačiau tai nekeičia civilinio ginčo pradžios teisme momento.
Byloje esantys 2013-04-17 tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktuose nurodomos skirtingos sumos, kuriomis sumažinami šalių tarpusavio įsipareigojimai. Teismas konstatavo, kad tarpusavio įsiskolinimo aktai nėra aiškūs, 2013-04-17 tarpusavio atsiskaitymų įsiskolinimo užskaitymo aktai neatitinka pareiškimui apie įskaitymą keliamų reikalavimų, 2013-10-28 tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktas atliktas jau esant ginčui teisme, taigi negalėjo būti atliktas, jo suma atitinka ieškinio reikalavimo sumą, todėl šią sumą ir priteisė iš atsakovo ieškovui.
Šalys tarpusavio sutarties 2.5 punkte buvo susitarę dėl delspinigių, jų dydžio atsakovas neginčijo, todėl iš atsakovo ieškovui teismas priteisė 703,27 Lt delspinigių.
Šalies argumentai
Ieškovo prašymą, priteisti 7,38 procento dydžio palūkanas pagal LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, teismas laikė pagrįstu, todėl jį tenkino, ieškovui priteisė 7,38 procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-07-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovui priteisė 1 154,05 Lt dydžio ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Psyops Constructions“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apelianto įsitikinimu, teismas neatidėdamas parengiamojo teismo posėdžio, kuris įvyko 2013-11-28, pažeidė jo teisę į tinkamą procesą, kadangi buvo sutrukdyta pateikti priešieškinį. Apelianto direktorius patyrė traumą, nedarbingumo laikotarpis tęsėsi nuo 2013-11-18 iki 2013-12-02, todėl esant 2013-11-19 pareikštam prašymui dėl bylos atidėjimo, teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 162² str. 1 d., kuriame įtvirtinti atvejai, kuomet teismas turi atidėti bylos nagrinėjimą. Pažymi, kad apeliantas nesinaudojo profesionalaus teisininko paslaugomis, posėdyje planavo dalyvauti pats. Atkreipia dėmesį, kad posėdžio neatidėjimas, sutrukdė apeliantui pateikti priešieškinį, nes paprastai vėlesnis jo pateikimas teismo nėra leidžiamas. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 246 str. 2 d. nuostatas, apelianto teisę į tinkamą teismo procesą, netinkamai įgyvendino rungimosi, dispozityvumo bei šalių procesinio lygiateisiškumo principus, nes neužtikrino apelianto dalyvavimo teismo posėdyje, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės. Medicininius dokumentus prašo laikyti neviešais, kadangi duomenys apie L. J. sveikatą yra nevieši.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Bocas“ ir Ko prašo nutraukti apeliacinį procesą, o jo nenutraukus Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliantui UAB „Psyops Constructions“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 10 000 Lt dydžio baudą, 50 procentų šios baudos skiriant ieškovui UAB „Bocas“ ir Ko bei priteisti visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.
1. Atsakovas apeliacinį skundą padavė 2014-01-20, t.y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą jam paduoti, praleisto termino atnaujinti neprašo. Šie apeliacinio skundo trūkumai paaiškėjo jau priėmus apeliacinį skundą, todėl, sutinkamai su LR CPK 315 str. 5 dalimi, apeliacinis procesas yra nutrauktinas.
2. Ši civilinė byla teisme yra iškelta dar 2013-07-30, todėl iki 2013-11-28 parengiamojo posėdžio atsakovas turėjo galimybę tiek pareikšti priešieškinį šioje byloje, tiek pasirūpinti juridinio asmens tinkamu atstovavimu. Atsakovas nedalyvavo nei parengiamajame, nei teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės, nesirūpino tinkamu savo teisių gynimu. Šio apeliacinio skundo pateikimas vertintinas tik kaip apelianto piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, siekiant užvilkinti teismo sprendimo įsiteisėjimą šioje byloje. Dėl šių priežasčių ieškovas prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovui skirti baudą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir aplinkybes, svarbias teisingam kilusio ginčo sprendimui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 2013-04-17 tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktuose nurodomos skirtingos sumos, kuriomis sumažinami šalių tarpusavio įsipareigojimai, tačiau juose nėra nurodyta prievolė, pagal kurią atlikti įskaitymai, nenurodomi įskaitymo pagrindai, o nurodomos tik sumos, neįrodyta apie CK reikalavimus atitinkantį pranešimą atsakovui apie įskaitymą. Byloje pagrįstai pripažinta, kad tarpusavio įsiskolinimo aktai nėra aiškūs, iš jų turinio neaišku, kokių prievolių pagrindu atsakovas įskaitė nurodytas sumas, todėl 2013-04-17 tarpusavio atsiskaitymų įsiskolinimo užskaitymo aktai neatitinka pareiškimui apie įskaitymą keliamų reikalavimų, 2013-10-28 tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktas 6708,24 Lt sumai atliktas jau esant ginčui teisme, teismas pagrįstai jį laikė negalimu.
Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl civilinio proceso teisės pažeidimų teisėjų kolegija pažymi, kad atsiliepime nurodomas apeliacinio skundo padavimo termino praleidimas nelaikytinas priežastimi atmesti apeliacinį skundą, nes pirmosios instancijos teismas apeliacinį skundą priėmė, šiuo procesiniu veiksmu patvirtindamas termino atnaujinimą.
Apeliantas remiasi CPK 246 straipsnio 2 dalimi, kurioje įvirtinta nuostata, jog bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose).
Pažymėtina, kad CPK 246 straipsnis reglamentuoja šalių neatvykimo į teismo posėdį teisinius padarinius. Straipsnyje yra įtvirtinta bendroji nuostata, kad nors dalyvavimas teismo posėdyje ir yra šalių ir jų atstovų teisė, tačiau tam tikrais atvejais nepasinaudojus ja šaliai gali kilti nepageidaujamų padarinių. Kad galėtų pasinaudoti teise atvykti į teismo posėdį, byloje dalyvaujantiems asmenims turi būti tinkamai praneštas teismo posėdžio laikas ir vieta. Pranešimas laikomas tinkamu, jei jis įteiktas nepažeidžiant CPK 117-134 straipsniuose nustatytų taisyklių. Nagrinėjamo straipsnio 2 dalyje nurodomi atsakovo ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį padariniai.
Dalyvaujančio byloje asmens įstatymu garantuota ir ginama teisė būti betarpiškai išklausytam teisme įgalina asmenį, visų pirma, tinkamai pasinaudoti konstitucine teise kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis) bei įgyvendinti tokius civilinio proceso principus kaip asmenų lygybės įstatymui ir teismui, rungimosi, dispozityvumo, betarpiškumo, žodiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principus, suponuojančius teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą garantavimą. Kita vertus, byloje dalyvaujantis asmuo privalo rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu ir tinkamai naudotis jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Dėl to įstatyme nustatyta, kad dalyvaujančio byloje asmens neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos paprastai nelaikomas svarbia priežastimi (CPK 246 straipsnis). Atsižvelgus į konkrečias aplinkybes, asmens neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos teismo gali būti pripažįstamas svarbia priežastimi. Tam, kad asmens neatvykimas į teismo posėdį sukeltų teisinius padarinius – būtų atidėtas bylos nagrinėjimas, reikalingos ir kitos sąlygos. Jeigu dalyvaujančiam byloje asmeniui apskritai apie teismo posėdį nepranešta ir jis neatvyko, neturi atstovo bei negautas jo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, teismas besąlygiškai atideda bylos nagrinėjimą. Jeigu asmeniui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta, tai klausimas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo gali būti svarstomas, jeigu asmuo iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius neatvykimą, prašo bylos nagrinėjimą atidėti ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (CPK 246 straipsnis).
Nagrinėjamos bylos atveju, apeliantas apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo informuotas teismo pažyma, teismui adresuotuose prašymuose tik nurodė, kad dėl sveikatos būklės ar užimtumo atsakovo atstovas negalės dalyvauti teismo posėdyje bei prašė atidėti bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas byloje pakartotinai teikė prašymus atidėti bylos nagrinėjimą (90, 97, 103, 111 b. l.), 2013 m. gruodžio 16 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas atsakovo atstovo L. J. prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant atsakovo atstovui (122 b. l.). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertina, kad pakartotinai teikdamas prašymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, atsakovo atstovas sudarė prielaidas netinkamam proceso operatyvumui, todėl situacija, kai nuolat teikiami prašymai atidėti bylos nagrinėjimą, yra netoleruotina. Taip pat pažymėtina, kad atsakovui buvo įteikta teismo pažyma apie bylos nagrinėjimo laiką, atsakovo atstovas pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, todėl konstatuotina, kad teismas neturėjo procesinio pagrindo atidėti teismo posėdžio. Taip pat pažymėtina, kad teismui nusprendus bylą nagrinėti iš esmės nedalyvaujant atsakovui, nebuvo pažeisti civilinio proceso principai. Atsakovas remiasi CPK 162² straipsnio 1 dalimi, kur įtvirtinta, kad teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis; be to, svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose), taip pat kitais kodekso numatytais atvejais.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertina, kad apelianto atstovas nepagrįstai remiasi CPK 162² straipsnio 1 dalimi dėl priešieškinio pateikimo, kadangi, kaip jau minėta, 2013 m. gruodžio 16 d. prašyme nurodė, kad palaiko visus argumentus ir motyvus, nurodytus pateiktame 2013-10-29 atsiliepime ir kituose dokumentuose ir prašė nagrinėti bylą atsakovo atstovui nedalyvaujant (124 b. l.).
Procesinių dokumentų įteikimo instituto tinkamu taikymu yra sudaroma galimybė įgyvendinti civilinio proceso teisės principus, tačiau jie negalimi be aktyvaus paties dalyvaujančio byloje asmens dalyvavimo sprendžiant bylą – dalyvaujantis byloje asmuo turi ne tik teises, bet ir pareigas, jis privalo sąžiningai naudotis jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, veikti dėl greito bylos išnagrinėjimo. Jeigu pats byloje dalyvaujantis asmuo nesirūpina bylos nagrinėjimo eiga, proceso skatinimu, nesiekia dalyvauti teismo posėdžiuose, neteikia įrodymų, nėra pagrindo teigti, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Tokiu atveju, pats asmuo nesinaudoja savo procesinėmis teisėmis.
Dėl prašymo paskirti baudą teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 95 straipsnio pagrindu baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos - šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai veikęs prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, apeliacinio skundo padavimas yra šalies procesinė teisė ir pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti jo nesąžiningumą.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl teismas nepasisako dėl tų argumentų, kurie yra teisiškai nereikšmingi ir neįtakoja teismo procesinio sprendimo teisėtumo, todėl irgi nesidaro pagrindo jį naikinti apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, tenkindamas ieškinį priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.
Iš apelianto priteisiama ieškovui bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje 200 Lt už atsiliepimo surašymą.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Psyops Constructions“ ieškovui UAB „Bocas“ ir Ko 200 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.