- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-22
- Bylos Nr.
- I-7423-171/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01310-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- T. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Kauno
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiškėjui T. P.,
viešame teismo posėdyje, dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui A. S. išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Kauno tardymo izoliatoriaus, Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas T. P. kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. l–3), kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 40 000 Eur, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 20 000 Eur, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 5 000 Eur, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde nurodo, kad nuo 2014-06-16 iki 2015-01-06 buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kurių plotas apie 12 m², kuriose buvo laikomi 5–6 asmenys. Kamerose stovėjo 6 dviaukštės lovos, kurių išmatavimai 110x200 cm. Kamerose buvo tamsu, langai nešvarūs, jų nuvalyti nėra galimybės dėl tiek iš vidinės pusės, tiek išorinės pusės esančių grotų. Gyvenamosiose patalpose nebuvo šilto vandens, galimybė pasinaudoti šiltu vandeniu 15 minučių suteikiama tik kartą per savaitę. Tokiu būdu atimama galimybė rūpintis asmenine higiena. Šaltu vandeniu apsiprausti galima, bet dėl nepilnaverčio maitinimo nusilpus imuninei sistemai iš karto galima susirgti, o susirgus nesuteikiamas tinkamas gydymas. Laikymą tokiomis sąlygomis pareiškėjas vertina kaip baudimą kankinant.
Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) buvo laikomas nuo 2013-06-28 iki 2014-06-16 kamerose, kurių plotas apie 7 m², kuriose buvo laikomi 3–4 asmenys. Kamerose stovėjo keturios dviaukštės lovos, kurių išmatavimai 110x200 cm. Kamerose buvo tamsu langai nešvarūs, jų nuvalyti nėra galimybės dėl tiek iš vidinės pusės, tiek išorinės pusės esančių grotų. Gyvenamosiose patalpose nebuvo šilto vandens, galimybė pasinaudoti šiltu vandeniu 15 min. suteikiama tik kartą per savaitę, tokiu būdu atimama galimybė rūpintis asmenine higiena. Šaltu vandeniu apsiprausti galima, bet dėl nepilnaverčio maitinimo nusilpus imuninei sistemai iš karto galima susirgti, o susirgus nesuteikiamas tinkamas gydymas. Laikymą tokiomis sąlygomis pareiškėjas vertina kaip baudimą kankinant.
Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – Marijampolės VPK) buvo laikomas nuo 2013-06-13 iki 2014-04-09, kamerose kurių plotas apie 7 m² ir kuriose buvo laikomi 2–4 asmenys. Kamerose buvo 2–4 dviaukštės lovos, kurių išmatavimai 110x200 cm. Kamerose buvo tamsu, langai nešvarūs, jų nuvalyti nėra galimybės dėl tiek iš vidinės pusės, tiek išorinės pusės esančių grotų. Gyvenamosiose patalpose nebuvo šilto vandens, galimybė pasinaudoti šiltu vandeniu 15 min. suteikiama tik kartą per savaitę, tokiu būdu atimama galimybė rūpintis asmenine higiena. Šaltu vandeniu apsiprausti galima, bet dėl nepilnaverčio maitinimo nusilpus imuninei sistemai iš karto galima susirgti, o susirgus nesuteikiamas tinkamas gydymas. Laikymą tokiomis sąlygomis pareiškėjas vertina kaip baudimą kankinant.
Nuo 2013-06-19 iki 2015-01-06 buvo etapuojamas į/iš įvairias įkalinimo įstaigas. Konvojavimo automobiliuose nėra saugos diržų, pareiškėjas sėdėjo su kitais konvojuojamaisiais ant lentos, kurios ilgis apie 2 m, o plotis apie 20 cm. Pareiškėjui neužtekdavo vietos, todėl turėjo stovėti arba sėdėti ant grindų. Konvojavimo automobiliuose nėra šildymo sistemos, ventiliacijos. Tokiu būdu buvo žeminamas pareiškėjo orumas. Dėl nurodytų aplinkybių jis patyrė neturtinę žalą, t. y. pablogėjo pareiškėjo sveikata, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, dėl pareigūnų patyčių pasidarė dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės, nuolat jaučia baimę ir apatiją.
Teismo posėdyje pareiškėjas remdamasis iš esmės analogiškais argumentais, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovas Marijampolės VPK atsiliepime (t. I, b. l. 9–13) į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka. Paaiškina, kad pareiškėjas Marijampolės areštinėje buvo laikomas 30 parų. Remiantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu, vienam asmeniui tenkantis minimalius plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Atlikus skaičiavimus, Marijampolės VPK areštinės kamerų, kuriuose atitinkamai ginčo laikotarpiu buvo laikytas pareiškėjas, plotas visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 37:2009) 23 punkte nustatyta, kad policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistema). Patalpose yra natūralus ir dirbtinis vėdinimas, vėdinama per orlaides, vėdinimo kanalus, įrengtos oro padavimo ir oro ištraukimo ventiliacijos sistemos. Patalpose yra natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Asmenis, laikomiems areštinėje, suteikiamos sąlygos praustis po šiltu dušu vieną kartą per savaitę.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdį pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (t. I, b. l. 38–44) nurodo, kad su skundu nesutinka. Pažymi, kad maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių III skirsnyje nurodytas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas. To paties skirsnio 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetes (suoliukai). Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmėms susidėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių bei kitų baldų.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens teikimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri ne žemesnė nei 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše, o tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo nurodytos žalos atsiradimą.
Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba atsiliepime (t. I, b. 142–144) į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad Viešojo saugumo tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius specialiomis transporto priemonėmis – specialiais automobiliais, specialiais autobusais, kuriuose konvojuojamiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių 109 straipsniu Viešojo saugumo tarnyba besąlygiškai užtikrina, kad specialios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios užtikrina tiek bendrą asmenų pervežimą, tiek izoliaciją pagal papildomus kriterijus, arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius, šią aplinkybę pažymint konvojaus kelionės žiniaraštyje.
Konvojavimo taisyklių 146 punkte nenustatyta, kad specialiame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma segtis tik tuo atveju, kai jie įrengti. Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant pareiškėjo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį jo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo pateikti konvojaus viršininkui skundą žodžiu arba raštu. Apie gautą skundą konvojaus viršininkas pažymėtų kelionės žiniaraštyje. Viešojo saugumo tarnyba duomenų apie nežmonišką ir žeminantį pareigūnų elgesį konvojavimo metu neturi. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš Viešojo saugumo tarnybos galimai neteisėtų veiksmų, pareiškėjui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) pareiškėjui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio prasme.
Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kauno tardymo izoliatorius (toliau – ir Kauno TI) atsiliepime (t. II, b. 96-99) į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad Kauno TI pradėjo veikti 2004 metais. Šis tardymo izoliatorius yra viena iš moderniausių kardomojo kalinimo vietų, visiškai atitinkanti Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ reikalavimus. Įstaigos gyvenamosios kameros aprūpintos būtinu inventoriumi, yra geros techninės ir higieninės būklės, jose pastoviai palaikoma higienos normoje nustatyta temperatūra, veikia natūrali ir priverstinė ventiliacija, sanitariniai mazgai pilnai atitverti. Pareiškėjui buvo suteikta lova, išduota patalynė, kiekvieną dieną buvo teikiamas karštas maisto davinys, suteikta teisė kiekvieną dieną vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, suteikta galimybė lankytis įstaigos koplytėlėje, bibliotekoje, skaitykloje, teniso kambaryje ir sporto kiemeliuose. T. y. pareiškėjas galėjo naudotis visomis jam suteiktomis teisėmis, išskyrus tenkančią gyvenamojo ploto normą. Kauno tardymo izoliatorius pripažįsta, kad atskirais periodais pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kur vienam asmeniui tekdavo mažiau nei 3,6 kv. m. ploto, todėl jis galėjo patirti tam tikrus nepatogumus. Apie 72 proc. kalinimo Kauno TI laiko pareiškėjui teko daugiau nei 3,6 kv. m. ploto. Tais atvejais, kai vienam kameroje laikomam asmeniui teko mažiau kaip 3,6 kv. m., objektyviai priklauso ne nuo Kauno TI administracijos valios, todėl šie formalūs pažeidimai padaryti ne dėl administracijos pareigūnų kaltės. Kamerų, kuriose kalėjo pareiškėjas langų konstrukcija leidžia juos išvalyti. Pažymėtina, kad esant reikalui rašyti ar skaityti, kameroje esančių asmenų prašymu įjungiamas dirbtinis apšvietimas. Dirbtinis apšvietimas būna įjungtas ir iki 9 val., bei po 16 val. Taip pat pareiškėjas nepateikia informacijos, kad jam prašant būtų atsisakyta įjungti dirbtinį apšvietimą. Kauno TI taip pat neturi duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl dirbtinio apšvietimo įjungimo.
Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas Marijampolės VPK areštinės kamerose buvo laikomas nuo 2013-06-19 iki 2013-06-20 iki 21 val. vienas, o nuo 21 val. su kitu asmeniu, kameroje Nr. 8 (kameros plotas 7,84 m²); nuo 2013-11-14 iki 2013-11-21 su dar trimis asmenimis kameroje Nr. 7 (kameros plotas 18,63 m²); nuo 2014-02-13 iki 2014-02-20 su dar trimis asmenimis kameroje Nr. 2 (kameros plotas 18,46 m²); nuo 2014-03-18 iki 2014-03-20 su dar trimis asmenimis kameroje Nr. 2; nuo 2014-04-04 iki 2014-04-10 su dar vienu asmeniu kameroje Nr. 1 (kameros plotas 8,7 m ²).
Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo laikomas nuo 2013-06-27, kameroje Nr. 111, kurios plotas yra 7,45 m², vakare buvo 4 asmenys kameroje; 2013-06-28 perkeltas į kamerą Nr. 127, kurios plotas yra 7,94 m² (ryte buvo 3, vakare 4 asmenys kameroje); nuo 2013-06-29 iki 2013-06-30 buvo kameroje Nr. 127 (ryte buvo 4, vakare 4 asmenys kameroje); 2013-07-01 - 2013-07-10 buvo kameroje Nr. 127 (4 asmenys kameroje).
2013-07-11 išvyko į Marijampolės areštinę. 2013-07-16 atvyko iš Lazdijų areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 109, kurios plotas yra 7,31 m (3 asmenys kameroje); 2013-07-17 perkeltas į kamerą Nr. 132, kurios plotas yra 7,94 m² ( 3 asmenys kameroje ); 2013-07-18 - 2013-07-22 buvo kameroje Nr. 132 (4 asmenys kameroje); 2013-07-23 buvo kameroje Nr. 132 ( 3 asmenys kameroje ); 2013-07-24 buvo kameroje Nr. 132 (2 asmenys kameroje); 2013-07-25 buvo kameroje Nr. 132 (3 asmenys kameroje); 2013-07-26 perkeltas į kamerą Nr. 110, kurios plotas yra 7,48 m², (1 asmuo kameroje), vėliau perkeltas į kamerą Nr. 153, kurios plotas yra 7,94 m², (3 asmenys kameroje); 2013-07-27 - 2013-07-28 buvo kameroje Nr. 153 (4 asmenys kameroje); 2013-07-29 buvo kameroje Nr. 153 ( 3 asmenys kameroje ); 2013-07-30 - 2013-09-10 buvo kameroje Nr. 153 (4 asmenys kameroje); 2013-09-11 buvo kameroje Nr. 153 (3 asmenys kameroje); 2013-09-12 - 2013-09-20 buvo kameroje Nr. 153 (4 asmenys kameroje); 2013-09-21 - 2013-09-23 buvo kameroje Nr. 153 ( 3 asmenys kameroje ); 2013-09-24-2013-09-25 buvo kameroje Nr. 153 ( 4 asmenys kameroje ); 2013-09-26 buvo kameroje Nr. 153 ( 3 asmenys kameroje ); 2013-09-27 - 2013-09-30 buvo kameroje Nr. 153 ( 4 asmenys kameroje ); 2013-10-01 buvo kameroje Nr. 153 (3 asmenys kameroje); 2013-10-02 perkeltas į kamerą Nr. 117, kurios plotas yra 7,31 m²,( 3 asmenys kameroje ), vėliau perkeltas į kamerą Nr. 299A, kurios plotas yra 7,45 m², ( 3 asmenys kameroje ); 2013-10-03 - 2013-10-15 buvo kameroje Nr. 299A (4 asmenys kameroje); 2013-10-16 - 2013-10-17 buvo kameroje Nr. 299A ( 3 asmenys kameroje ); 2013-10-18 - 2013-10-23 buvo kameroje Nr. 299A (4 asmenys kameroje); 2013-10-24 buvo kameroje Nr. 299A ( 3 asmenys kameroje) ; 2013-10-25 - 2013-10-29 buvo kameroje Nr. 299A (4 asmenys kameroje); 2013-10-30 buvo kameroje Nr. 299A (3 asmenys kameroje); 2013-10-31 - 2013-11-13 buvo kameroje Nr. 299A (4 asmenys kameroje); 2013-11-14 išvyko į Marijampolės areštinę. 2013-11-21 atvyko iš Marijampolės areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 123, kurios plotas yra7,42 m² (4 asmenys kameroje); 2013-11-22 perkeltas į kamerą Nr. 140, kurios plotas yra 7,94 m² (3 asmenys kameroje); 2013-11-23 - 2013-11-28 buvo kameroje Nr. 140 (4 asmenys kameroje); 2013-11-29 buvo kameroje Nr. 140 (3 asmenys kameroje); 2013-11-30 - 2013-12-04 buvo kameroje Nr. 140 (4 asmenys kameroje); 2013-12-05 buvo kameroje Nr. 140 (3 asmenys kameroje); 2013-12-06 - 2013-12-11 buvo kameroje Nr. 140 (4 asmenys kameroje); 2013-12-12 išvyko į Marijampolės areštinę. 2013-12-17 atvyko iš Marijampolės areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 106, kurios plotas yra7,38 m² (2 asmenys kameroje); 2013-12-18 perkeltas į kamerą Nr. 160, kurios plotas yra 7,94 m² (4 asmenys kameroje); 2013-12-19 buvo kameroje Nr. 160 (3 asmenys kameroje); 2013-12-20 - 2013-12-26 buvo kameroje Nr. 160 (4 asmenys kameroje); 2013-12-27 buvo kameroje Nr. 160 (3 asmenys kameroje); 2013-12-28 - 2014-01-07 buvo kameroje Nr. 160 (4 asmenys kameroje); 2013-01-08 buvo kameroje Nr. 160 (3 asmenys kameroje); 2014-01-09 - 2014-01-14 buvo kameroje Nr. 160 (4 asmenys kameroje); 2014-01-15 buvo kameroje Nr. 160 (3 asmenys kameroje); 2014-01-16 buvo kameroje Nr. 160 (2 asmenys kameroje); 2014-01-17 perkeltas į kamerą Nr. 326, kurios plotas yra 7,66 m² (2 asmenys kameroje); 2014-01-18 - 2014-01-30 buvo kameroje Nr. 326 (4 asmenys kameroje); 2014-01-31 buvo kameroje Nr. 326 ( 3 asmenys kameroje); 2014-02-01 - 2014-02-02 buvo kameroje Nr. 326 (4 asmenys kameroje); 2014-02-03 buvo kameroje Nr. 326 (3 asmenys kameroje); 2014-02-04 - 2014-02-11 buvo kameroje Nr. 326 (4 asmenys kameroje); 2014-02-12 buvo kameroje Nr. 326 (3 asmenys kameroje); 2014-02-13 išvyko į Marijampolės areštinę. 2014-02-20 atvyko iš Marijampolės areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 109, kurios plotas yra7,31 m² (3 asmenys kameroje); 2014-02-21 perkeltas į kamerą Nr. 166, kurios plotas yra 7,94 m² (1 asmuo kameroje); 2014-02-22 - 2014-02-24 buvo kameroje Nr. 166 (3 asmenys kameroje); 2014-02-25 - 2014-03-11 buvo kameroje Nr. 166 (4 asmenys kameroje); 2014-03-12 buvo kameroje Nr. 166 (3 asmenys kameroje); 2014-03-13 išvyko į Marijampolės areštinę. 2014-03-20 atvyko iš Marijampolės areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 106, kurios plotas yra7,38 m² (1 asmuo kameroje); 2014-03-21 perkeltas į kamerą Nr. 291, kurios plotas yra 7,73 m (3 asmenys kameroje); 2014-03-22 - 2014-03-26 buvo kameroje Nr. 291 (4 asmenys kameroje); 2014-03-27 - 2014-04-01 buvo kameroje Nr. 291 (3 asmenys kameroje); 2014-04-02 buvo kameroje Nr. 291 (4 asmenys kameroje); 2014-04-03 išvyko į Marijampolės areštinę. 2014-04-10 atvyko iš Marijampolės areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 108, kurios plotas yra7,38 m² (4 asmenys kameroje); 2014-04-11 perkeltas į kamerą Nr. 188, kurios plotas yra 7,56 m² (3 asmenys kameroje); 2014-04-11 - 2014-04-15 buvo kameroje Nr. 188 (3 asmenys kameroje); 2014-04-16 buvo kameroje Nr. 188 (2 asmenys kameroje); 2014-04-17 - 2014-04-25 buvo kameroje Nr. 188 (3 asmenys kameroje); 2014-04-26 - 2014-04-30 buvo kameroje Nr. 188 (4 asmenys kameroje); 2014-05-01 - 2014-05-14 buvo kameroje Nr. 188 (3 asmenys kameroje); 2014-05-15 buvo kameroje Nr. 188 (2 asmenys kameroje); 2014-05-16 - 2014-06-15 buvo kameroje Nr. 188 (3 asmenys kameroje); 2014-06-16 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių.
Kauno tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo nuo 2014-03-13 iki 2014-03-18 kameroje Nr. 156, kurios plotas yra 15,67 m², šiuo laikotarpiu didžiausias asmenų skaičius kameroje buvo 5; nuo 2014-06-16 iki 2015-01-06 buvo kameroje Nr. 242, kurios plotas yra 15,60 m², šiuo laikotarpiu didžiausias asmenų skaičius kameroje buvo 5.
Nagrinėjamoje byloje remiamasi proceso šalių paaiškinimais, pateiktais rašytiniais įrodymais.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).
Siekiant nustatyti veiksmų neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad kalinimas nepriimtinomis sąlygomis gali sukelti neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje: fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Nustatant neturinės žalos dydį, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi būti įvertinami kompleksiškai. Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis.
Pažymėtina, kad netinkamomis laikymo sąlygomis gali būti pažeidžiama ne tik asmens teisė į saugią sveikatai gyvenamąją aplinką, tačiau atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, nemažiau aktualus yra ir Europos teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje ne kartą konstatuota, kad šis Konvencijos straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas, įtvirtina vieną iš svarbiausių vertybių demokratinėje visuomenėje (žr., pvz., Didžiosios kolegijos sprendimas Labita prieš Italiją, 26772/95; 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02), kurią ginti įpareigoja ne tik Konvencija, kitos Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautinės sutartys (žr. pvz. Tarptautinio pilietinių politinių teisių pakto 7 straipsnis), tačiau ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis bei nacionaliniai teisės aktai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalis).
Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė.
Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Europos EŽTT savo praktikoje taip pat yra ne kartą nurodęs, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2008-02-14 sprendimą byloje Dorokhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 66802/01).
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš atskirų valstybės institucijų veiksmų (neveikimo): Lukiškių TI-K, Mariampolės VPK, Kauno TI, Viešojo saugumo tarnybos. Kiekvienos iš šių institucijų veiksmai (neveikimas) galimai sukėlę pareiškėjui neturtinę žalą vertintini toliau.
Dėl kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris, inter alia, reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui esant Lukiškių TI-K minimalus plotas jam buvo užtikrintas 8 dienas. Likusį laikotarpį, t.y. 301,5 dienos Lukiškių TI-K kamerose jis praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, yra pakankamos konstatuoti, kad pareiškėjo teisių pažeidimas Lukiškių TI-K buvo intensyvus. Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių. Vadinasi, valstybė 301,5 dienos neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.
Atsižvelgus į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus ir fizinius nepatogumus, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis (neužtikrinant minimalaus gyvenamojo ploto), nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą, todėl, teismo nuomone, jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl kitų pareiškėjo nusiskundimų, nenustatyta, kad pareiškėjo nurodomose kamerose Nr. 133, Nr. 153 ir Nr. 162 apšvietimas neatitiktų higienos normos reikalavimų. Pareiškėjas skundų dėl apšvietimo Lukiškių TI-K neteikė, o atsakovas neturi nei pareigos, nei techninių galimybių, fiksuoti apšvietą kiekvienoje kameroje kiekvieną dieną. Patikrinimai yra atliekami tam tikrais periodais arba esant skundams. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad buvo sunku skaityti ir rašyti yra vertinamojo pobūdžio, nesietinos su teisės aktais nustatytais reikalavimais apšvietimui kalinimo įstaigose. Atitinkamai, šis skundo motyvas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl šalto vandens kamerose, Higienos normos HN 76:2010 21 punktas nustato, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių sanitariniuose mazguose turi būti įrengta tik šalto vandens tiekimo sistema. O šalto ir karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta tik sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje (Higienos normos HN 76:2010 27 p.). Atsižvelgiant į tai, skundo motyvai dėl karšto vandens nebuvimo Lukiškių TI-K kamerose yra atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl kalinimo sąlygų Marijampolės VPK areštinėje.
Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².
Remiantis atsakovo Marijampolės VPK pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Marijampolės VPK areštinėje skirtingais laikotarpiais praleido iš viso 30 dienų, pareiškėjo teisė į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą buvo užtikrinta visų jo buvimo Marijampolės VPK areštinėje laikotarpių metu.
Kiti pareiškėjo nusiskundimai dėl apšvietimo ir karšto vandens yra atmestini kaip nepagrįsti, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai (Marijampolės visuomenės sveikatos centro atlikti patikrinimai) rodo, kad patikrinimų metu areštinėje higienos normų pažeidimų nebuvo (t. I, b. l. 19-31). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, o šioje dalyje nenustačius Marijampolės VPK neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo tenkinti šioje dalyje pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl kalinimo sąlygų Kauno TI.
Remiantis Kauno TI 2015-12-09 pažyma Nr. II-7229, pareiškėjas Kauno TI iš viso praleido 210 dienų, 154 dienas kamerose Nr. 156 ir Nr. 242 buvo užtikrintas pareiškėjui tenkantis minimalus plotas, o 56 dienas pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą užtikrinta nebuvo (t. II, b. l. 101-106).
Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. EŽTT yra konstatavęs, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro bei suteikta judėjimo laisvė (žr. EŽTT 2001-07-24 sprendimą Valašinas prieš Lietuvą). Byloje neginčijamai nustatyta, remiantis anksčiau išdėstytais standartais dėl minimalaus gyvenamojo ploto užtikrinimo, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į saugią sveikatai aplinką, todėl, teismo nuomone, jis patyrė neigiamus išgyvenimus dėl kalinimo sąlygų Kauno TI ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau teismas taip pat pažymi, kad kalinimo sąlygos Kauno TI nelaikytinos pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, kadangi aplinkybių visuma rodo, kad ploto trūkumas buvo tik santykinis, t.y. mažiausiai pareiškėjui buvo užtikrinta 3,12 m² gyvenamojo ploto, tačiau kitais laikotarpiais jis buvo kompensuotas pareiškėjui turint dvigubai daugiau ploto nei nustatyta minimaliai reikalaujama (7,80 m²), be to, vykdomos suimtųjų ir nuteistųjų adaptacijos programos (t. II, b. l. 107-110), vykdomos laisvalaikio užimtumo programos (t. II, b. l. 126-127), yra prieinamos bibliotekos paslaugos (t. II, b. l. 129-130), todėl santykinai mažas plotas atskirais laikotarpiais pareiškėjui buvo iš dalies kompensuotas kitais būdais.
Kiti pareiškėjo nusiskundimai dėl apšvietimo yra atmestini kaip nepagrįsti, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad kamerose yra neužtikrinamas tinkamas apšvietimas (t. II, b. l. 114-119), pareiškėjas skundų dėl šių jo manymu netinkamų sąlygų neteikė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Kauno TI neteisėtus veiksmus. Kaip minėta anksčiau, karšto vandens įrengimas gyvenamosiose kamerose nėra įtvirtintas higienos normose. Atsižvelgiant į tai, neteisėtų veiksmų nenustatyta.
Dėl konvojavimo sąlygų.
Valstybės saugumo tarnybos pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, vykdant asmenų konvojavimą nustato Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – Konvojavimo taisyklės). Minėtų taisyklių 3 punkte pateikiama konvojavimo sąvoka: „Konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą“, taip pat numatyta, kad specialiosios transporto priemonės – tai specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose asmenims konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Konvojavimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. sausio 8 d.) 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų.
Konvojavimo taisyklių 146 punkte nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse (kuriuo vykdomas konvojavimas) turi būti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos švyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartą ICS 43.040.20); du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje).
Šių taisyklių 145 punkte nustatyta, konvojuotojų pareiga prieš pradedant vykdyti konvojavimą patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę; 147 punkte – kad draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.
Atsakovės atstovė Viešojo saugumo tarnyba pateikė kelionės žiniaraščius, iš kurių matyti, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu Viešojo saugumo tarnybos buvo konvojuojamas 14 kartų, taip pat konvojavimo transporto priemonių ir pervežamų asmenų skaičius (t. I b. l. 173-200; t. II, b. l. 1-34). Taip pat byloje gautos automobilių, kuriais yra vykdomas konvojavimas, registracijos liudijimo kopijos, techninės apžiūros rezultatų kortelės ir konvojavimo transporto ventiliacijos efektyvumo bei dirbtinės apšvietos matavimai (t. I b. l. 148-172; t. II, b. l. 35-61), patvirtinančios šių transporto priemonių atitikimą teisės aktuose nustatytiems reikalavimams. Iš atsakovės atstovės Viešojo saugumo tarnybos pateiktų konvojavimo transporto ventiliacijos efektyvumo bei dirbtinės apšvietos matavimų, kuriuos atliko Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimų skyrius, matyti, kad konvojavimo transporte, naudotame pareiškėjo pervežimui apšvietimas, ventiliacija ir temperatūra iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, tokių esminių nukrypimų, dėl kurių pareiškėjas būtų galėjęs patirti neturtinę žalą teismas nenustatė (inter alia statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-06-09 įsakymu Nr. D1-289; Lietuvos higienos normos HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 277).
Aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, konvojuojant pareiškėją laikytasi teisės aktuose nustatytų konvojavimo reikalavimų, nustatytos konvojavimo tvarkos, todėl pareiškėjas dėl Viešojo saugumo tarnybos vykdytų jo konvojavimų neturtinės žalos nepatyrė.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.
Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją; pragyvenimo lygį.
Apibendrinant byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl minimalaus gyvenamo ploto neužtikrinimo Lukiškių TI-K ir Kauno TI. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytais pažeidimais pažeistų vertybių svarbą (teisės į orumą, teisės į privatumą Lukiškių TI-K ir teisės į saugią sveikatai aplinką Kauno TI), pažeidimų mastą (pažeidimai nebuvo nepertraukiami) ir trukmę (pažeidimai truko 301,5 dienos Lukiškių TI-K ir 56 dienas Kauno TI), Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma, kadangi jo nurodyti pažeidimai pasitvirtino tik dalyje, todėl, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms Lukiškių TI-K adekvati priteistina suma iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, yra 2924,55 Eur, o nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms Kauno TI adekvati priteistina suma iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, yra 168 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 punktu, 129 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo T. P. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui T. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2924,55 Eur (du tūkstančius devynis šimtus dvidešimt keturis eurus ir penkiasdešimt penkis euro centus) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti pareiškėjui T. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 168 Eur (šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.