Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-08-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-371-1058/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-14
Bylos Nr.
II-371-1058/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-05105-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Giedrė Telksnienė (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-asis veiklos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-371-1058/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05105-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. G. A. (ankstesnė pavardė A.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. G. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2020 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. 14-ANR_N-1003-2020 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. A. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato (toliau – ir 3 PK) 2020 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 14-ANR_N-1003-2020 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje. Jai paskirta 80 EUR bauda bei įpareigojimas atlyginti Vilniaus miesto savivaldybei 135,40 EUR turtinę žalą. A. G. A. nubausta už tai, kad ji, 2019 m. rugsėjo 29 d., apie 14.30 val., Lukiškių aikštėje, Vilniuje, viešoje vietoje, matant kitiems žmonėms, tyčia raudonais dažais apipylė memorialinį skulptūrinį maketą ir pasišalino, tokiais veiksmais sutrikdydama viešąją tvarką ir žmonių rimtį (sukėlė atgarsį visuomenėje) bei padarydama Vilniaus miesto savivaldybei 135,40 EUR turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nesutikdama su jos atžvilgiu priimtu nutarimu A. G. A. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad nutarimas yra nepagrįstas, nes ji savo veiksmais siekė ne sutrikdyti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o meninės išraiškos būdu atkreipti visuomenės dėmesį į Lukiškių aikštės istorinį palikimą kaip kančių vietą. Nors savo meninei išraiškai atskleisti pasirinko viešą vietą, tačiau savo veiksmais akivaizdžiai netrikdė visuomenės na­rių (praeivių) rimties, nedemonstravo nepagarbos aplinkiniams. Konstatuojant, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, pareigūnas, priėmęs skundžiamą nutarimą turėjo įvertinti visą byloje surinktą medžiagą - tiek vaizdo įrašus, tiek as­menų paaiškinimus bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, iš kurių galimą spręsti apie nusižengimo subjektyviąją pusę, t. y. tyčios kryptingumą. Šiuo atveju nebuvo vertinami nei jos, nei „performansą“ mačiusių asmenų paaiškinimai. Priešingai nei konstatuojama nutarime, ji nepasišalino, o liko įvykio vietoje, fotografavosi prie savo atlikto „performanso“ ir buvo ten dar ilgą laiką. Jeigu jos tyčia būtų buvusi nuk­reipta į viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. tikslu apgadinti svetimą turtą, akivaizdu, kad ji tą būtų dariusi ne šviesiu paros metu, ne matant kitiems asmenims, prieš tai nebūtų aplinkinių pakvietusi į „performansą“ ir likusi įvykio vietoje. Be to, savo „performansą“ ji atliko su vandeniniais dažais, kuriuos lengvai nuplauna vanduo, savo kūrinį ji pa­liko tam, kad jį pamatytų kuo daugiau asmenų, o kitą rytą ji atvyko jo nuvalyti, tačiau dažų ant jo jau nebuvo, nes per naktį lijo stiprus lietus. Pažymėjo, kad „performansą“ su vandeniu ir atskiestais juo vandeniniais, lengvai nuplaunamais dažais, surengė ne ant memoriali­nio paminklo, o ant maketo, kuris buvo pastatytas visuomenės vertinimui. Visuomenėje ir žiniasklaidoje atgarsį sukėlė ne jos (A. G. A.) „performansas“, o Lukiškių aikštėje pastatytas maketas, dėl kurio žmonės protestavo, nepalaikė jo statymo idėjos. Meniniam „performansui“ surengti nereikalingas leidimas, nes ši meno rūšis - laikina, taip pat naudo­jamos laikinos priemonės, kurios lengvai pašalinamos. Pareiškėja teigia moraliu ir teisės normomis apibrėžto teisėto bendravimo ribų neperžengiančiu būdu išreiškusi savo nuomonę, kas nelaikytina chuliganišku išpuoliu, dėl ko, jos manymu, ji buvo nubausta nepagrįstai (b. l. 95-101).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skundą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktasis policijos komisariatas prašo palikti skundžiamą nutarimą galioti ir skundo netenkinti. Nurodo, kad byla išnagrinėta visapusiškai ir objektyviai, administracinio nusižengimo bylos medžiagoje yra surinkta pakankamai faktinių duomenų, įrodančių, kad A. G. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje (b. l. 94). Teismo posėdyje institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas nedalyvavo.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje skundą padavusi A. G. A. palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad Lukiškių aikštėje stovėjo paminklo maketo dalis. Tiek meras, tiek A. L. kvietė visuomenę išreikšti savo nuomonę dėl kūrinio. Ji nebuvo palanki, nes bandyta projektą įgyvendinti prieš visuomenės valią. Prieš tai buvo teikiama kelių trūkstančių žmonių peticija, kadangi dar 2009 m. Seimas buvo nusprendęs, jog bus memorialinis akcentas su vyčiu. Kai buvo demonstruojama „gabalo“ dalis, organizuotas pasipriešinimo piketas, kur buvo demonstruojamas Seimo nutarimas, ir renkami parašai. Kadangi ji dirba (duomenys neskelbtini), dienos metu negalėjo dalyvauti ir atvyko sekmadienį. Prieš tai buvo paskelbusi, kad darys performansą, nes suprato, kad nei parašai, nei kreipimasis rezultatų neduoda. Sumastė padaryti meninę akciją, savo vidinę raišką, saviraišką – performansą. Taip įvardijo savo veiksmus 2019 m. rugsėjo 29 d. 14 val. aikštėje. Performansas yra vidinė meninė raiška, kuri turi sukelti žmogaus viduje veiksmus ir apmastymą, tai veiksmas be žodžių. Ji buvo pasakiusi, kad sprogdins granatą, nes ten bunkeryje žuvo partizanai. Ji apipylė ir traukėsi, nes nuo granatos reikia trauktis. Po to nuėjo nusiplauti rankas mašinoje, kur turėjo vandens. Jos veiksmai neturi nieko bendro su vandalizmu, tyčios jos veiksmuose nebuvo. Vadovaujantis Konstitucijos nuostatomis, EŽTT praktika, saviraiška yra teisėta. Jos dažai simbolizavo žuvusius partizanus. Mirties ir tautos pavergimo simbolio statymas Lukiškių aikštėje yra smerktinas. Tai buvo jos meninė raiška, protestas, prieš bunkerio statymą. Norėjo, kad žmonės susidomėtų. Ji kvietė žmonės pasižiūrėti, niekur nepasišalino. Mano, kad savo veiksmais prisidėjo prie dabartinio sprendimo, nes tas kalnas nebus statomas. Apie būsimą performansą informavo V. S.. Jis turėjo atvažiuoti, nes visada dalyvauja jos organizuojamuose protestuose, dailininką S. K., daugelio performansų rengėją J. B.. Dar priėjusi prie Gedimino pr. pakvietė kelis jaunuolius, pasakė, kad darys protestą. O iš toliau, gal trijų metrų atstumu, žiūrėjo visi dalyviai. Apipiltas svetimas turtas buvo maketas, dažai vandeniai, nuplaunami. Nesutinka dėl padarytos žalos fakto. Ji savo akcijai pasirinko vandeninius dažus, kuriuos net lietus gali nuplauti, neaišku, ar kaltinančioji pusė nustatė dažų tipą, nepateikti įrodymai, kad dažai sunkiai nusiplovė. Anksti ryte važiuodama į darbą ji pastebėjo, kad po lietaus dažų pėdsakų beveik nesimatė. Bandymas atgaline datą išgalvoti didelę žalą, yra melas ir visuomenės klaidinimas. Nėra pateikta finansinių dokumentų, tik aktai, patvirtinantys išlaidas už 4 val. dviejų žmonių ir automobilio darbą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2020 m. birželio 9 d. A. G. A. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 14-ANR_P-672-2020 pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, už tai, kad ji 2019 m. rugsėjo 29 d., apie 14.30 val., Lukiškių aikštėje, Vilniuje, viešoje vietoje, matant kitiems žmonėms, tyčia raudonais dažais apipylė memorialinį skulptūrinį maketą ir pasišalino, tokiais veiksmais sutrikdydama viešąją tvarką ir žmonių rimtį (sukėlė atgarsį visuomenėje) bei padarydama Vilniaus miesto savivaldybei 135,40 EUR turtinę žalą (b. l. 88).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019 m. rugsėjo 29 d., 17.02 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Lukiškių aikštėje, ant laikino paminklo maketo nenustatyta moteris užpylė raudonos spalvos dažus (b. l. 11).

UAB „E“ operatorės L. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 29 d., apie 14.30 val., Lukiškių aikštėje, pastebėta, kad raudonais dažais apipiltas „Laisvės kalnelis“. Peržiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu „2019-09-29 Lukiškių a. paminklas“, pastebėta moteris (šviesių plaukų, pilku paltu, šaliku Lietuvos vėliavos spalvų, mėlynais džinsais, juodais aulinukais, bordinės pirštinės, bordinis rankinukas,), kuri apipila „Laisvės kalnelį“ raudonais dažais ir pasišalina. Apie įvykį pranešta budėtojui. 15.50 val. minėta moteris vėl pastebėta prie „Laisvės kalnelio“ su plakatu rankose, kur ir fotografavosi. Pranešta budėtojui (b. l. 12).

Byloje yra pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip šviesiaplaukė moteris, žvalgydamasi prieina prie Lukiškių aikštėje, Vilniuje, esančio memorialinio skulptūrinio maketo, staigiu judesiu apipila jį raudonais dažais ir greitai pasišalina (b. l. 10).

Fotonuotraukos, kuriose atsakomybėn patraukta A. G. A. užfiksuota su plakatu rankose (b. l. 13, 14).

Atsakomybėn patraukto asmens A. G. A. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad po 2019 m. rugsėjo 10 d., viešai spaudoje paskelbtos rezoliucijos, (duomenys neskelbtini) R. Š., A. L. į Lukiškių aikštę dviem savaitėms demonstravimui atvežė 3 tonų svorio gelžbetoninio sieną, žmonių pramintą „bunkeriu“ ir „raudų siena“ ir apstatė stendais, ką ji galėtų simbolizuoti. Paklausti žurnalistų, ar jos nesaugos, atsakė, kad ne, kad Vilnius yra laisvės miestas, tegul čia žmonės išsako, išreiškia savo nuomonę, jausmus. Pasipiktinę Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (toliau – LLKS) nariai suorganizavo dviejų savaičių protesto akciją, kol aikštėje stovės autoriaus pavadintos „Laisvės kalvos“ fragmentas, įvardintas maketu. Kadangi darbo dienomis LLKS ir kiti piliečiai, reikalaujantys valstybinėje Lukiškių aikštėje Vyčio skulptūros, iškeltos ant aukšto obelisko, protestavo tik per pietų pertraukas (nuo 11 val. iki 13 val.), ji dalyvauti negalėjo, nes dirba gimnazijoje, kur pietų pertraukų laikas konkrečiu laiku nereglamentuotas. Galėjo dalyvauti tik savaitgalį, kai LLKS protestas vyko nuo 11 val. iki 19 val. Perskaičiusi apie R. Š. ir A. L. kvietimą vilniečius išreikšti savo jausmus, pasireikšti prie Lukiškių aikštei siūlomo maketo, kitą rytą, rugsėjo 10 d., savo vidinius jausmus šiai neteisėtai (be LKM Kultūros paveldo departamento leidimo) atvežtai, 3 tonų gelžbetonio sienai sumanė pareikšti meniškai - šiuolaikinio meno rūšimi – „performansu“. Kadangi turėjo li­kučių įvairių vandeninių dažų, juos sumaišė su vandeniu ir atsivežė į Lukiškių aikštę. Kalbėjo su protesto akcijoje dalyvaujančiais žmonėmis, išreiškė savo nuomonę apie A. L. kūrinio dalį, pasakė, kad jis neišbaigtas, nes neaptaškytas partizanų krauju, kadangi partizanai dažniausiai tokiose slėptuvėse būdavo apsupti NKVD-istų ir KGB-istų okupantų ir, nenorėdami pasiduoti gyvi, - paskutine granata susisprogdindavo. Arba juos išduodavo į kovotojus už Lietuvos laisvę inkorporuoti koloborantai ir, partizanams sumigus, naktimis juos bunkeriuose sušaudydavo. Lie­tuvos miškai sulaistyti partizanų krauju. Savo atliktą Lukiškių aikštėje meninį „performansą“ pavadino „Čia mirtis, čia žuvo Lietuvos partizanai, kovoję prieš SSRS okupaciją“. Po pabendravimo su pro­testuojančiais, nuėjo prie Gedimino pr. ir praeinančius žmones kvietė prie A. L. „bunkerio“ kur tuojau pat rengs meninį veiksmą – „performansą“. Tačiau žmonėms „Laisvės kalva“ ir visa, kas su ja susiję - nerūpėjo. Tada ji grįžo prie partizanų bunkerio - sienos ir metė į ją „granatą“ - bunkeris aptiško žuvusiųjų miškuose Lietuvos partizanų krauju. Meniniam „performansui“ surengti nereikalingas niekieno leidimas, nes ši meno rūšis - laikina, taip pat naudo­jamos laikinos priemonės, kurios lengvai pašalinamos. Šiuo atveju buvo naudojami vandeniniai dažai, kuriuos per naktį nuplovė lyjantis lietus. Viešosios tvarkos nepažeidė, jokio chuliganiško išpuolio savo vidine menine raiška neįvykdė. Apie tai galės paliudyti žmonės, kurie matė ir su kuriais kalbėjo apie savo „performansą“ (b. l. 18-19).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašte nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija įsigijo A. L. sukurtą Laisvės kalvos memorialinį skulptūrinį maketą, kuris pagal 2019 m. rugsėjo 23 d. prašymą suteikti administracinę paslaugą „Pranešimai apie organizuojamus renginius“ (Savivaldybėje registruota 2019 m. rugsėjo 23 d., reg. Nr. E286-137/19) buvo įrengtas Lukiškių aikštėje, Vilniuje. 2019 m. rugsėjo 30 d. asmuo dažais apliejo memorialinį skulptūrinį maketą. Savivaldybės administracijos užsakymu UAB „Grinda“ atliko memorialinio skulptūrinio maketo valymo darbus, todėl Savivaldybės administracija patyrė 135,40 EUR žalą (aktas Nr.1550/2019/09). Atsižvelgdami į tai, prašo pagal kompetenciją atlikti tyrimą (b. l. 21).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus rašte nurodyta, kad dėl 2019 m. rugsėjo 29 d. įvykusio incidento, kuomet dažais buvo apipilta Laisvės kalvelė Lukiškių aikštelėje, savivaldybei padaryta žala – 135,40 EUR, pateikti padarytą žalą patvirtinantys įrodymai. Iš 2019 m. rugsėjo 30 d. užsakymo paslaugoms pagal sutartį atlikti matyti, kad UAB „Grinda“ pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus užsakymą atliko sienos plovimo darbus Lukiškių aikštėje, darbų kaina nurodyta 134,50 EUR (b. l. 90-92).

Šalies argumentai

J. B. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 29 d. buvo organizuotas renginys „Mes be Vyčio nenurimsime“. Su savivaldybe buvo viskas suderinta, iš savivaldybės gautas leidimas. Pagrindiniai šio renginio organizatoriai buvo Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga. Renginio metu buvo stovai, buvo plakatai „Mes be Vyčio nenurimsime“, demontuojama buvo seimo narių parašai, kurie palaikė Vyčio simbolį Lukiškių aikštėje, taip kita informacija apie Lukiškių aikštės architektūrinius sprendimus. Lukiškių aikštėje buvo pastatyta „Laivės kalva“, projektas buvo A. L., kuris skirtas partizanų kovai už Lietuvos laisvę pavaizduoti. Įvykio dieną pačio fakto, kaip buvo atliktas užpylimas ant A. L. kūrinio „Laisvės kalva“, nematė. Po įvykusio fakto pati A. G. A. priėjusi prie jo pasakė, kad užpylė ant kūrinio vandeniniais dažais, taip prieštaraudama prieš mero poziciją, kad būtų demonstruojamas A. L. kūrinys, kuris užstotų visą Lukiškių aikštės architektūrinį grožį ir P. J. bažnyčią – matytųsi tik jos bokštai (b. l. 23).

J. B. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 29 d., Gedimino pr., Vilniuje, priešais Lukiškių aikštę, iš matymo pažįstama moteris šviesių plaukų, kaip buvo apsirengusi neprisimena, priėjo prie grupės žmonių ir ten esantiems žmonėms sakė stebėti, kad darys „performensą“. Toje grupėje buvo ir jis (J. B.) ir pats girdėjo apie tai, kad darys „performansą“, t. y. parodys tai kas įvykdavo bunkeriuose. Liko stovėti ten kur buvo stovėjęs, kadangi galėjo stebėti bei matyti iš tolo kas bus daroma. Matė, kaip moteris šviesiu plauku, vardo ir pavardės nežino, priėjo prie memorialinės fragmento sienos ir apipylė raudonos spalvos skysčiu. Tai pamatęs nuėjo savo reikalais į miestą (b. l. 24).

S. K. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad A. G. A. pažįsta iš „Facebook“, yra susitikęs ir ne kartą bendravęs. Ją daug kas žino, nes ji yra aktyvus visuomeniškas žmogus ir jis, kaip daugelis, palaiko jos aktyvią poziciją bei kitas išsireiškimo formas. Lukiškių aikštėje buvo išstatytas būsimo paminklo eskizas, tam, kad vilniečiai galėtų susipažinti su jo turiu ir išvaizda. 2019 m. rugsėjo 29 d. Lukiškių aikštėje buvo pakankamai daug žmonių, tačiau tą dieną jokio renginio nebuvo, žmonės stovėjo grupelėmis. Apie 13 val. iš išvaizdos labai elegantiška ir kultūringa moteris, kiek apsižvalgydama priėjo prie muliažo ir ištraukusi indą ar buteliuką, tiksliai nepamena, nes iš nugaros nematė, atliko paprastą gestą, t. y. pakelė ranką ir demonstratyviai, apsidairiusi (sudomindama aplinkinius žmones), iš lėto pylė raudonos spalvos skystį, akvarelinius dažus, kurie labai lengvai nusiplauna. Šį meninė akcija, kurios tikslas buvo atkreipti dėmesį į Lukiškių aikštės istorinį palikimą, kaip kančių vietą, kurioje ji norėjo akcentuoti tas kančias kaip simbolį, raudonos spalvos kraujas (akvareliniai dažai) ji (A. G. A.) apliejo šį baisų muliažą, visišką svetimkūnį šioje istorinėje aikštėje. Paaiškėjo, kad šie jos veiksmai yra meninis „performensas“, išreiškiantis susirūpinimą dėl būsimo paminklo. Kadangi jau daug metų verda tos aistros, ir žmonės yra pasidalinę į dvi skirtingas pozicijas, todėl A. G. A. vieša pozicija, išsireiškiantį per „performenso“ raišką yra pastebima. Toks išmintingas ir sumanus gestas niekam jokio nuostolio nesukėlė. „Performenso“ tikslas tik atkreipti dėmesį į kažkokią problemą, jai išreiškiant aukštesne sąmoningumo priemonėms, - būtent meninė išraiška. Kiek vėliau iškilo daug diskusijų, gal ir buvo toks tikslas iškelti šią aktualią problemą, aišku žmonės turi skirtingas nuomones, jo nuomone, tai taikus intelektualus poelgis, kuris privertė giliau pažvelgti į reiškinį, jį analizuojant. Pasirodė keli straipsniai laikraštyje Respublikoje ir „Facebook“ tinkle, kurie daug giliau paaiškino šio reiškinio priežastis. Didžiausią nuostaba jam sukėlė tai, kad ji pasirinko tokį taikų būdą ir tokius nekaltus dažus, bet rezonansas buvo didžiulis, iki šiol kalbama ir prisimenama, ir daugelis nežino kaip tai vertinti. Menines išraiškas sunku vertinti, nes skiriasi žmonių išsilavinimas, socialinė padėtis, gyvenimiškas patyrimas ir kiti faktoriai (b. l. 25).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju A. G. A. patraukta administracinėn atsakomybėn už ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla asmeniui už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, veiksmų sąrašas nėra visiškai išsamus. Baudžiamojo kodekso prasme viešosios tvarkos pažeidimas galimas įžūliai elgiantis, grasinant, piktybiškai tyčiojantis, vandališkai elgiantis. Tokio pobūdžio nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Tai atliekama viešoje vietoje ir kitų žmonių akivaizdoje elgiantis neprognozuojamai, įžūliai ir demonstratyviai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019). Viešoji tvarka apibūdinama, kaip visuomenėje egzistuojančių elgesio taisyklių, pagrįstų moralės ir pagarbos vienas kitam principais, skirtų užtikrinti visuomenės rimtį ir tvarką, civilizuotą tarpusavio bendravimą, visuma. Vandališkiems veiksmams baudžiamąja prasme priskiriami tokie, kuriais naikinamos kultūros ir materialinės vertybės, paminklai, kitiems asmenims priklausantis turtas. Atsižvelgiant į veiksmų intensyvumą, priežastis bei pasekmes, net analogiški veiksmai gali užtraukti tiek baudžiamąją, tiek atsakomybę administracinę jeigu jais trikdoma viešoji tvarka. Administracinė atsakomybė kyla, kai veiksmai nėra tiek pavojingi, dėl jų pasekimų nekilo, tačiau bet kuriuo atveju buvo nukreipti į viešosios tvarkos trikdymą.

Byloje nekilo ginčo, kad A. G. A. 2019 m. rugsėjo 29 d., apie 14.30 val., Lukiškių aikštėje, Vilniuje, viešoje vietoje, matant kitiems žmonėms, tyčia raudonais dažais apipylė memorialinį skulptūrinį maketą. Pastarosios teigimu, jos veiksmai nebuvo nukreipti į viešosios tvarkos trikdymą, tebuvo meninė išraiškos forma – performansas. Ji siekė pozityvaus tikslo, t. y. atkreipti visuomenės dėmesį, kad kiltų diskusija dėl Lukiškių aikštėje statomo memorialo, o tuo pačiu išreiškė savo nuomonę, protestą dėl A. L. kūrinio statymo aikštėje, t. y. neturėjo tyčios pažeisti viešąją tvarką. Teismas su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka ir laiko ją gynybine.

Pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banką performansas (angl. performance – įvykdymas, vaidinimas) yra postmodernistinio meno rūšis: iš anksto apgalvotas, konceptualus veiksmas, kurio pagrindinė išraiškos priemonė – paties menininko kūnas. Paprastai atliekamas dailės galerijoje, laikantis griežto scenarijaus publikos akivaizdoje, bet jai nedalyvaujant (Dailės žodynas, Vilnius, 1999, p. 320; Estetikos enciklopedija, Vilnius, 2010, p. 478, „Tarptautinių žodžių žodynas“, Vilnius, 2013, p. 626, Visuotinė lietuvių enciklopedija). Vikipedija performansą apibūdina kaip trumpalaikius teatrališkus veiksmus, atliekamus žiūrovų akivaizdoje. Naudojamus kaip meninės raiškos priemonė norint išsiskirti iš kitų menininkų ir kartu čia pat sulaukti žiūrovų įvertinimo. Performansas vyksta pagal griežtą scenarijų, trunka nuo kelių sekundžių iki kelių dienų. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kaip A. G. A. priėjo prie paminklo maketo ir pasidairiusi į šalis užpylė ant jo raudonus dažus bei greitai pasišalino. Teismo vertinimu, toks pareiškėjos elgesys neatitinka performanso sąvokos. Tuo atveju, jei ji siekė atkreipti visuomenės dėmesį, išreikšti savo prieštaravimą žiūrovų akivaizdoje, visiškai neaišku, kodėl prieš pildama dažus A. G. A. dairosi į šalis, laukia, kol praeis praeiviai ir niekam savo poelgio neaiškina, o apipylusi dažais maketą skubiai nuo jo pasišalina, t. y. nelaukia jokio žiūrovų įvertinimo kaip menininkė. Net ir J. B., paaiškinimus davęs kaip atsitiktinis praeivis (kuo teismas abejoja, kadangi neaišku, kokiu būdu jis vėliau pareiškėjos buvo nustatytas, kadangi po pareiškėjos veiksmų teigė nuėjęs sau, su ja nekontaktavęs), nurodė, kad A. G. A. tiesiog kvietė žiūrėti performansą, tačiau daugiau paaiškinimų nebuvo. Be to, nors pareiškėja tvirtino, kad savo pasirodymui netgi buvo sukūrusi pavadinimą „Čia mirtis, žuvo Lietuvos partizanai, kovoję prieš SSRS okupaciją“ , jo nenurodė, nė vienas jos prašytų apklausti asmenų (J. B., J. B. ir S. K.). Todėl lieka neaišku, kur, kada ir kokiu būdu ji skelbė šį pavadinimą. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti išankstiniu A. G. A. veiksmų, kaip meno formos, planavimu ir apskritai vandališkų veiksmų tyčios nebuvimu.

Iš A. G. A. pasisakymų teisme, tyrimo metu duotų paaiškinimų ir pateiktų skundų akivaizdu, kad pareiškėja buvo nusiteikusi prieš A. L. kurtą monumentą. 2019 m. spalio 11 d. paaiškinime ji nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. Lukiškių aikštėje organizavo mitingą „(duomenys neskelbtini)“, todėl įvardijo „pasityčiojimu“ iš Vilniaus piliečių reikalavimų A. L. kūrinio maketo atvežimą į Lukiškių aikštę. 2019 m. gruodžio 19 d. teismo posėdyje A. G. A. parodė, kad pastačius A. L. kūrinio maketą, jai „sukilo jausmai, jautėsi įskaudinta“. 2020 m. rugpjūčio 6 d. teismo posėdyje maketą įvardijo „bunkeriu“ ir neslėpė nepasitenkinimo juo, tvirtino, kad jos veiksmai buvo protestas prieš tokį paminklą Lukiškių aikštėje. Iš čia seka išvada, kad apipildama dažais svetimą kūrinį, A. G. A. siekė ne išreikšti save trumpalaikio meno forma, o kaip ne kartą pati nurodė – pademonstruoti savo neigiamą asmeninį požiūrį, protestą, sukelti aplinkinių reakciją. Vertinant A. G. A. veiksmus atsietai nuo padarinių, t. y. kelias sekundes kitų žmonių akivaizdoje trukusį raudonų dažų šliūkštelėjimą, kaip alegoriją į partizanų kraują ar granatos sprogimą, kaip teigė pareiškėja, gal ir galima būtų laikyti performansu, tačiau šiuo atveju pareiškėja jokio savarankiško kūrinio nesukūrė, dažai buvo išpilti ant visuomenės vertinimui pateikto svetimo turto ir svetimos kūrybos objekto – A. L. sukurto paminklo maketo, priklausančio Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Tokiu būdu jį ištepant, kas, teismo vertinimu, yra visiškai nesuderinama su saviraiškos teise.

Žmogaus teisė į saviraiškos laisvę yra viena iš Konstitucijoje įtvirtintų kultūros laisvių. Saviraiškos laisvei skirtas Konstitucijos 25 straipsnis, kuriame plačiai reglamentuota informacijos laisvė, apimanti laisvę turėti įsitikinimus ir juos reikšti, teisę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, spaudos ir kitų informacijos priemonių laisvę. Kita vertus, saviraiškos laisvė nėra absoliuti, pagal Konstitucijos 28 straipsnį, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Pasak Konstitucinio Teismo, šios laisvės negalima aiškinti, kaip suponuojančios galimybes žmogui realizuoti savo kūrybines galias, gebėjimus, kai atitinkama veikla yra pažeidžiami įstatymai, kitų asmenų teisės ir laisvės. Konstitucija netoleruoja situacijų, kai kūrybos sklaidos laisve, kaip ir išraiškos laisve apskritai ar kuria nors kita žmogaus konstitucine teise arba laisve, yra piktnaudžiaujama, kai ja naudojamasi kaip tokių veiksmų, kuriais iš esmės yra paneigiamos kurios nors Konstitucijoje įtvirtintos ir jos ginamos bei saugomos vertybės, priedanga (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d. nutarimas). Iš esmės analogiškai žmogaus teisė į saviraišką bei jos ribojimo principai yra nustatyti ir Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog kiekvienas asmuo turi teisę į saviraišką, kuri apibūdinama kaip laisvė turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad naudojimasis šiomis laisvėmis, kadangi tai yra susiję ir su pareigomis bei atsakomybe, gali būti priklausomas nuo tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų ar sankcijų, kurias nustato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje yra būtinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešos tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę ar teises ir pan. Taigi, tiek Konstitucija bei Konstitucinio Teismo suformuota praktika, tiek Europos žmogaus teisių konvencija viešąją tvarką laiko prioritetine prieš saviraiškos laisvę, laiko, jog saviraiškos teisės įgyvendinimas negali padaryti žalos, sukelti visuomenėje negatyvius padarinius.

Pareiškėjos veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, gausiai lankomoje Vilniaus aikštėje, ir akivaizdžiai nukreipti į platesnį visuomenės ratą, provokuojantys, bei galintys sukelti autoriaus taip pat paminklui pritariančių asmenų nepasitenkinimą, kitas neigiamas emocijas. Pareiškėjos prašymu tyrimo metu buvo apklausti S. K., J. B. ir J. B.. J. B. nurodė nematęs A. G. A. veiksmų ir jų vertinimo nepateikė, J. B. patvirtino, kad pareiškėja kvietė jį žiūrėti performansą, tačiau jos veiksmų vertinimo taip pat nepateikė. Vienintelis S. K. patvirtino matęs A. G. A. veiksmus ir ją palaikė, teigdamas kad tai buvo meninės išraiškos forma, tačiau jų apibūdinimas (demonstratyvus rankos pakėlimas, dairymasis siekiant atkreipti aplinkinių dėmesį, lėtas dažų pylimas) neatitinka užfiksuotųjų vaizdo įraše, todėl paaiškinimas nelaikytinas objektyviu. Kita vertus S. K. paliudijo, kad A. G. A. veiksmų rezonansas buvo didžiulis, iki šiol prisimenama ir daugelis nežino, kaip tai vertinti. Taigi, byloje nėra duomenų, kad dažų ant maketo užpylimo momentu A. G. A. būtų nesulaukusi tiesioginės neigiamos aplinkinių reakcijos, pasipiktinimo, tačiau jos kaltės tai nešalina. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja pasekmių kilimo. Kita vertus, taip pat akivaizdu, jog neigiama reakcija, vis tik, kilo. Apie pareiškėjos veiksmus buvo kalbama žiniasklaidoje, Bendrajam pagalbos centrui apie juos pranešė net du pašaliniai asmenys – D. ir UAB „E“ operatorė L. J., tai matyti ir iš S. K. paaiškinimų. Neabejotina, kad pareiškėja – brandus, aukštąjį išsilavinimą įgijęs bei (duomenys neskelbtini) dirbantis asmuo, suvokė jog viešai dažais apipildama „Laisvės kalnelio“ maketą, jį ištepa, niekina bei kursto neigiamas aplinkinių reakcijas ir nori taip veikti, t. y. veikė iš anksto apgalvota tiesiogine tyčia. A. G. A. elgesys, jos įvardintas „performansu“, nuomonės pareiškimu, bet pasireiškęs svetimo kūrinio viešoje vietoje apliejimu dažais, yra nesuderinamas su visuomenėje nusistovėjusiomis elgesio taisyklėmis, laikytinas vandališku ir nepriimtinu, todėl jis teisingai kvalifikuotas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.

Teismo posėdyje A. G. A. kėlė padarytos žalos fakto bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statuso byloje klausimą. Pagal ANK 578 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Šiuo atveju 2020 m. birželio 9 d. A. G. A. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad nusižengimo metu nukentėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, skundžiamame nutarime Vilniaus miesto savivaldybės administracija taip pat įvardijama prie bylos nagrinėjime dalyvavusių subjektų, tad nors pastaruoju atveju jos procesinė padėtis ir nebuvo nurodyta, tačiau nukentėjusiojo statusas nurodytas administracinio nusižengimo protokole, kas atitinka ANK 578 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija tyrimo metu patirtai žalai pagrįsti pateikė 2019 m. rugsėjo 30 d. užsakymą UAB „Grinda“ paslaugoms atlikti pagal sutartį. Užsakyme nurodomi darbai – sienos plovimas Lukiškių aikštėje. Taip pat pateiktas UAB „Grinda“ aktas Nr. 1550/2019/09 „Sienos plovimas Lukiškių aikštėje“, kuriame 60 EUR įkainojamas 2 žmonių 4 val. darbas ir 51,90 EUR automobilio iki 6 t. dviejų valandų darbas. Viso darbų vertė su PVM 135,40 EUR. Teismo vertinimu, nurodytas darbo laikas bei tam skirtos pajėgos yra adekvačios, įvertinus nuvykimo, pasiruošimo darbui, paties darbo ir grįžimo laiką. Iš fotonuotraukų matyti, kad dažais ištepto maketo siena nėra lygi, todėl jos valymo darbai objektyviai galėjo užtrukti. Nors pareiškėja teigė, kad jau sekančią dieną ryte ant paminklo dažų nesimatė, todėl neaišku, kokius darbus atliko UAB „Grinda“, tačiau jokių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nėra. Pareiškėja teismo posėdyje teikė fotonuotrauką, kurioje ji stovi prietemoje su skėčiu prie paminklo maketo, tačiau teismas atsisakė ją priimti, kaip neinformatyvią, kadangi ant nuotraukos nėra fiksuotas jos padarymo laikas ir neaišku, kurią datą ar valandą ji daryta. UAB „Grinda“ darbų atlikimo aktas liudija darbų atlikimo faktą, o tuo pačiu ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigą apmokėti už atliktus darbus. Atitinkamai, aplinkybė, jog į bylą nėra pateiktas nukentėjusiojo išlaidas patvirtinantis įrodymas, nereiškia, jog savivaldybės administracija jų nepatyrė ar nepatirs. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išlaidos yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su A. G. A. veiksmais, todėl konstatuotina, kad skundžiamu nutarimu ji pagrįstai įpareigota atlyginti nusižengimu padarytą 135,40 EUR žalą.

Skundžiamu nutarimu A. G. A. buvo paskirta 80 EUR bauda. Paskirtosios baudos dydis yra tik nežymiai mažesnis už ANK 481 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį – 85 EUR. Įvertinus pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pakankamai trumpus žalos pašalinimo terminus ir mokėtinos turtinės žalos dydį, pareiškėją charakterizuojančią medžiagą – administracine tvarka nubausta ketvirtą kartą, tačiau ankstesni baustumai yra nesusiję su viešosios tvarkos trikdymu, skirtos baudos sumokėtos, paskutinį kartą nusižengimas padarytas 2017 m. gegužės 28 d., dirba (duomenys neskelbtini), yra socialiai aktyvus, visuomeniškas asmuo, pažeidimą padarė netinkamai pasirinkusi savo nuomonės reiškimo būdą, spręstina, kad A. G. A. paskirtos baudos dydis yra pernelyg didelis, todėl keistinas, paskiriant mažesnę – 50 EUR dydžio, baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. G. A. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2020 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 14-ANR_N-1003-2020 ir paskirti A. G. A. 50 EUR dydžio baudą. Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė