Šiaulių apylinkės teismo nutartis

uždarame teismo posėdyje nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo viešosios įstaigos Joniškio psichikos sveikatos centro teikimus dėl priverčiamosios medicinos priemonės I. M. pratęsimo arba pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose gauti du viešosios įstaigos Joniškio psichikos sveikatos centro teikimai: 2024 m. balandžio 30 d. Nr. S-87 ir 2024 m. gegužės 28 d. Nr. S-92. 2024 m. balandžio 30 d. teikimu Nr. S-87 siūloma pratęsti I. M. priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį gydymą ambulatorinėmis sąlygomis. 2024 m. gegužės 28 d. teikimu Nr. S-92 siūloma pakeisti I. M. priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį gydymą ambulatorinėmis sąlygomis į priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį gydymą stacionarinėmis sąlygomis.

2024 m. balandžio 29 d. protokole: Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi, I. M., padariusiam nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. birželio 14 d. nutartim I. M. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė stacionarinis stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamą vietą ir tęsiamas iki šiol. 2021 m. birželio mėn. I. M. apgyvendintas (duomenys neskelbtini) namuose. Ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis vykdomas Joniškio psichikos sveikatos centre. Jis ten lankosi, vartoja paskirtus vaistus. Į Joniškio psichikos sveikatos centrą atvykdavo lydimas socialinio darbuotojo. Joniškio psichikos sveikatos centro pacientų sveikatos būklės stebėjimo ir įvertinimo komisija įvertino, kad per stebimą laikotarpį. I. M. psichikos būsena buvo nestabili, išlieka įtampa, nerimas, neadekvatus elgesys: stebima savižala (pastoviai drasko kojų odą iki sunkiai gyjančių žaizdų), nereaguoja į personalo pastabas savęs nežaloti. Pacientas dažnai, pabudęs naktimis, vaikšto po kitų gyventojų kambarius, vagiliauja. Dėl nebūvimo stabilios ligos remisijos, savižalos atvejų, I. M. toliau reikalingas priverstinis ambulatorinis stebėjimas.

2024 m. gegužės 27 d. protokole nurodyta iš esmės ta pati informacija, kaip ir 2024 m. balandžio 29 d. protokole. Papildomai nurodyta, kad per paskutinius keletą mėnesių, I. M. nuolatos tyčia, piktybiškai kelia problemas aplinkiniams. Jis kasdien, po keletą kartų savavališkai eina į kitų gyventojų kambarius, vagia jų asmeninius daiktus, išplėšia spinteles ar spintas, sugadindamas užraktus. Pavogtus daiktus paslepia arba suniokoja ir išmeta į šiukšlių konteinerius. Negalėdamas patekti į gyvenamuosius kambarius, I. M. laužiasi į užrakintas bendras įstaigos patalpas, išlaužo užriktus ir pasisavina įvairius įstaigai priklausančius daiktus. Darbuotojams sudrausminus gyventąją, jis pradeda šaukti, išvadina darbuotojus necenzūriniais žodžiais, o ignoruojant jo išpuolius dar labiau įsiaudrina ir, norėdamas atkreipti dėmesį, spardo duris, daužo puodelius į sieną, kitaip triukšmauja. Kerštaudamas bendrose higienos patalpose pasituština ir išmatomis išteplioja sienas. I. M. taip elgiasi tiek dienos metu, tiek naktimis, neleisdamas kitiems skyriaus gyventojams ramiai gyventi. Kai bandoma jį sudrausminti, jis dar labiau suagresyvėja, triukšmauja, dėl to skyriaus gyventojai yra išsigandę, negali ramiai gyventi nei dienomis, nei naktimis, nesijaučia saugūs. I. M. tampa neprognozuojamas, o joks taikytas gydymas jo neveikia. Paskirtus respublikinėje psichiatrijos ligoninėje vaistus teko nutraukti, dėl išryškėjusio pašalinio vaisto poveikio. Šių metų gegužės 16 d., apie 10 vai. 20 min., gyventojas I. M. iš gretimame kambaryje gyvenančių gyventojų pavogė higienos priemones. Paprašius daiktus grąžinti I. M. pradėjo rėkti, kad tai jo daiktai ir bėgte pasileido į savo kambarį. Socialinei darbuotojai įėjus į kambarį, gyventojas staiga užtrenkė duris ir atsisėdo ant lovos. Darbuotojai priėjus arčiau paprašius atiduoti paimtus daiktus, jis spyrė jai į koją šaukdamas, kad čia yra jo ir išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Po incidento gyventojas nenurimo ir toliau elgėsi agresyviai, todėl buvo nuspręsta iškviesti policijos pareigūnus, kurie užfiksavo įvykį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes. Siūloma pakeisti I. M. priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį gydymą ambulatorinėmis sąlygomis į priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį gydymą stacionarinėmis sąlygomis.

Viešosios įstaigos Joniškio psichikos sveikatos centro atstovė V. Č. teismo posėdžio metu nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir teikimuose. Papildomai nurodė, kad po teikimo pateikimo, jis bandė įsilaužti į sandėlį, bet buvo laiku pastebėtas. I. M. vagia daiktus iš kaimo gyventojų. Prašė pakeisti I. M. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį gydymą ambulatorinėmis sąlygomis į priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį gydymą stacionarinėmis sąlygomis. Atsakydama į klausimus nurodė, kad pacientas vartoja daug medikamentų, tačiau būklė nesikeičia. Ir anksčiau buvo incidentų, tačiau dabar paūmėjimas. Anksčiau nebuvo tokios agresijos prieš darbuotojus, netekdavo kviesti policijos.

(duomenys neskelbtini) atstovė A. P. nurodė, kad I. M. pažįsta jau 20 metų ir tokios būklės, kaip dabar nėra buvę. Anksčiau jis žalodavo tik save, dabar jau atsirado agresija kitų atžvilgiu. Niekas nebesijaučia saugus. Jis graužia savo šašus, taškosi kraujais. Jam reikia svetimų daiktų, jis juos laužo. Jam skiriamas dėmesys, bet nesupranta jo tokio elgesio. Vaistus vartoja prižiūrimas slaugytojos, tačiau su juo niekada nebuvo problemų su vaistų vartojimu. Jis pats prašo vaistų. Dabar su juo gyventi nebeįmanoma. Po gydymo sustiprintomis sąlygomis buvo ramesnis.

Prokurorė Jurga Klimčukienė teismo posėdyje nurodė, kad teikimą dėl medicininio poveikio priemonės pakeitimo palaiko. Asmeniui reikalinga pagalba, jam būtinas gydymas, kitas medikamentinio gydymo pritaikymas.

I. M. gynėja advokatė Jurgita Šlapaitienė teismo posėdžio metu nurodė, kad teikimą palaiko, nes reikia apsaugoti asmenį, kad jis savęs nebežalotų ir jam būtų suteikta tinkama pagalba.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnis numato, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, o jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta pavojingumas. Teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad I. M. nustatytas (duomenys neskelbtini). Viešosios įstaigos Joniškio psichikos sveikatos centro Pacientų būklės sveikatos stebėjimo ir įvertinimo komisijos 2024 m. gegužės 14 d. išvadoje nurodyta, kad I. M. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį gydymą ir stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, siūloma pakeisti į priverstinį gydymą ir stebėjimą stacionarinėmis psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Iš viešosios įstaigos Joniškio psichikos sveikatos centro teikimo, atstovės paaiškinimo, (duomenys neskelbtini) atstovės paaiškinimų matyti, kad I. M. psichikos sveikatos būklė pablogėjo, asmuo žaloja save, yra agresyvus, smurtauja aplinkinių atžvilgiu, vagia svetimus daiktus, juo sulaužo, išmeta. Vartojant paskirtus vaistui, asmeniui pasireiškė pašalinis poveikis, sukėlęs fizinės sveikatos būklės pablogėjimą. Dėl viso to kas nurodyta, tiek globos namų darbuotojai, tiek gyventojai nebesijaučia saugūs.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, akivaizdu, kad kyla pavojus I. M. sveikatai ir gyvybei, darytina išvada, kad asmens pavojingumas yra padidėjęs, todėl siekiant užtikrinti tiek paties asmens saugumą, tiek ir apsaugoti visuomenę nuo naujų neteisėtų veikų darymo, siekiant užtikrinti, kad asmuo gautų gydymą, kuris jam reikalingas, yra pagrindas šiuo metu taikomą priverčiamąją medicinos priemonę keisti į griežtesnę.

Dėl šių aplinkybių teikimas tenkintinas, I. M. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis gydymas ir stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, keistina į stacionarų stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Nustačius, jog I. M. būklė stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymo metu pagerėjo ar stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymas yra nepakankamas, įstatymas įpareigoja (BPK 405 straipsnio 3 dalis) gydymo įstaigą teikti teismui išvadas dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo ar panaikinimo.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 440 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

viešosios įstaigos Joniškio psichikos sveikatos centro teikimą tenkinti.

I. M. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį gydymą ir stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pakeisti į stacionarų stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.