Kauno apygardos teismo nutartis

2015-02-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-269-478/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-19
Bylos Nr.
1S-269-478/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Nuteistasis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-269-478/2015Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) 2014 m. gruodžio 8 d. nutarimą Nr. LK-455 taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėja, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-02-01 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 2 d., 260 str. 1 d. (4 epiz.), vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskiriant laisvės atėmimo bausmę 10 metų.

Bausmės pradžia: 2006-10-04. Bausmės pabaiga: 2016-07-11.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2014 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. LK-455 nutarta taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p., neatlikus 1 metų 7 mėnesių ir 6 dienų laisvės atėmimo bausmės (Komisijos posėdžio dienai).

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartimi Komisijos 2014 m. gruodžio 8 d. nutarimą Nr. LK-455 atsisakyta tvirtinti, motyvuojant tuo, kad A. S. paleidus lygtinai, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, kurie pasireiškia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su tokiu Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis A. S. skundu prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2014 m. gruodžio 8 d. nutarimą Nr. LK-455 bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Skunde nurodoma, kad priimta nutartis yra nepagrįsta, šabloniška, priimta tinkamai neišanalizavus visų A. S. charakterizuojančių duomenų, jo elgesio bausmės atlikimo metu. Nors nėra ginčo, kad yra visi formalieji pagrindai, kurie leidžia svarstyti lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam galimybę, tačiau teismas nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo neatliktos bausmės daliai bei nusikaltimo, už kurį jis atlieka bausmę pobūdžiui ir nepakankamai įvertino jo elgesį bausmės atlikimo vietoje charakterizuojančias aplinkybes, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nuteistojo galimą pavojingumą charakterizuojančias aplinkybes.

Skunde pažymima, kad įstatymų leidėjai BVK 157 straipsniu nustatė, kad atlikę tam tikrą bausmės dalį, teismo gali būti lygtinai paleisti iš pataisos namų tie asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos yra tam tikra įstatymo numatyta ir teismo sprendimu taikoma priemonė nuteistajam, skatinanti jį bausmės atlikimo metu pasitaisyti. Skunde pažymima, kad EŽTT yra pasisakęs, jog valstybė privalo atsisakyti savo griežtos baudžiamosios politikos tam, kad sumažintų įkalintų asmenų skaičių, arba įdiegti alternatyvių bausmės priemonių sistemą. Lygtinis paleidimas būtent ir priklauso alternatyvių bausmės priemonių sistemai.

Nors teismas, visų pirma, turi vertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, o ne nusikalstamos veikos, už kurią atliekama bausmė, sunkumą, tačiau pirmiausia buvo vertinama būtent tai bei likęs neatliktos bausmės laikas, ir tik formaliai įvertinus kitas svarbias aplinkybes, konstatuota, jog nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės suvaržymus ir kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės, bus pasiekti bausmės tikslai, kad nuteistasis yra nebepavojingas visuomenei, laikysis įstatymų ir neprasikals. Jis atlieka bausmę už tyčinius nusikaltimus, už kuriuos nuosprendžiu buvo paskirta individualizuota bausmė, todėl tai neturi esminio pagrindo lygtinio paleidimo netaikymui. Jei įstatymų leidėjas būtų kitos nuomonės, nuteistasis A. S. būtų įtrauktas į sąrašą asmenų, išvardintų BVK 158 straipsnyje.

Nuteistasis nurodo, kad bausmę jis atlieka jau ilgą laiką, lyginant su jau atlikta laisvės atėmimo bausme, likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmė nėra didelė, ir, priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, jau yra užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visiško atleidimo nuo bausmės, nes ir tada taikomos valstybės prievartos priemonės, asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Komisija, kuri susideda iš kvalifikuotų specialistų, nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei siūlė teismui, patvirtinus nutarimą, taikyti griežtas baudžiamojo poveikio priemones. Todėl nuteistasis būtų intensyviai prižiūrimas, kontroliuojamas, o už baudžiamojo poveikio priemonių pažeidimą jis galėtų būti grąžinamas į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Net ir pritaikius A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, bus užtikrinti bausmės tikslai, tiek individualiosios prevencijos, tiek ir nubaudimo, todėl teisingumo principas bei nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra nebus pažeisti. Skunde pažymima, kad lygtinio paleidimo materialių sąlygų svarbesnės yra tos, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius. O vertinant akivaizdžius teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, darytina išvada, kad lygtinis paleidimas padės užtikrinti ne tik probacijos tikslus, bet skatins jį toliau keistis teigiama linkme. Visa tai padės jam integruotis į visuomenę ir kartu užtikrins teisingo bei progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimą, tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje.

Nuteistasis nurodo, kad jis Kybartų pataisos namuose drausmine tvarka nebuvo baustas, keletą kartų skatintas, mokėsi, palaikė socialinius ryšius, kitos aplinkybės taip pat patvirtina jo tikslus integruotis į visuomenę. Jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 49 balai pagal OASys metodiką, t. y., vidutinė pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika, artima žemai. Be to, jo vertinimo rezultatai nuolat mažėja (nuo 2012 metų pakartotinio nusikalstamumo rizika nukrito nuo 78 balų iki 49), o tai patvirtina, kad jis padarė atitinkamas išvadas, suprato savo netinkamą elgesį, jo pasekmes, dėl to pradėjo sparčiai taisytis. Taip pat jis sutaria su kitais asmenimis, vengia konfliktų tiek su kitais nuteistaisiais, tiek su pataisos namų darbuotojais, jam buvo suteiktos laikinos atostogos laisvėje (3 dienų), kurias praleido su savo šeima. Laikinųjų atostogų taisyklių, įstatymų nepažeidė, nenusikalto. Bausmės atlikimo metu nuteistasis stengėsi elgtis gerai, bendravo su šeima, keitė savo elgesį gerąja linkme. Nuteistasis bausmės atlikimo metu suprato savo netinkamo elgesio pasekmes ir doru elgesiu ir stropiu darbu įrodė, kad yra pasitaisęs. Skunde pabrėžiama, kad skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, įvertinus skunde išdėstytų aplinkybių visumą, negali būti vertinamos kaip trukdančios tikėtis pozityvaus, nenusikalstamo A. S. elgesio laisvėje, jį toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., t. y. nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jau pasiekti.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į A. S. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino tiek formalųjį, tiek materialųjį pagrindą sudarančias aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 straipsnio 1 dalies, 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju dešimt metų, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustas ilgalaikiu laisvės atėmimu. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Anaiptol, lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą. Teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Ir teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas.

Be to, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, būtina įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį, nes tai tiesiogiai susiję su teisingumo principo užtikrinimu, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo, kad A. S. atlieka bausmę už penkias nusikalstamas veikas, priskiriamas prie sunkių ir pavojingų nusikaltimų ir keliančias didelę grėsmę visuomenės saugumui bei sveikatai – už neteisėtą psichotropinių medžiagų platinimą ir didelio minėtų medžiagų kiekio įgijimą, laikymą turint tikslą jas platinti. Taip pat pagrįstai vertino ir ankstesnį nusikalstamą jo elgesį – tai, kad jis praeityje teistas penkis kartus. Nuteistajam anksčiau buvo taikytas lygtinis nuteisimas su 2 metų bandomuoju laikotarpiu, yra pažeidęs lygtinio nuteisimo sąlygas, tačiau jis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir toliau darė nusikalstamas veikas. Ši aplinkybė pagrįstai leidžia abejoti probacijos sėkme ir šiuo atveju tikintis, kad jis turės pakankamai valios bei motyvacijos sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, laikytis įstatymų ir nebenusikalsti.

Tokia išvada darytina įvertinus ir tai, kad bausmę atlikti tinkamai bei sąžiningai, laikytis nustatytų elgesio taisyklių yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o kad A. S. šią pareigą vykdė tinkamai, negalima sutikti – nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu net septyniolika kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Nors nuteistasis akcentuoja, kad jis, atlikdamas bausmę Kybartų pataisos namuose, nebuvo baustas, tačiau nuteistojo elgesys vertinamas per visą bausmės atlikimo laiką, o ne atskirais periodais, o nuteistasis pažeidimų nėra padaręs tik nuo 2013-12-30. Ir nors nuobaudos jau negalioja, tačiau jos ypač neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, sprendžiant apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, gebėjimą laikytis tam tikrų draudimų ir ribojimų. Tokį nuteistojo elgesį vertinti kaip išskirtinai pozityvų ir daryti išvadą, kad jis pasitaisė tiek, kad ateityje daugiau nebenusikals, kad jį jau šiuo metu galima taisyti toliau neizoliuotą nuo visuomenės, nėra jokio pagrindo. Ir nors yra ir A. S. elgesį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių: tai, kad jis buvo skatintas, mokėsi, įgijo naujų darbinių kvalifikacijų, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, kuria optimistinius socialius ateities planus, kitos skunde ir Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės, rodančios tam tikrą elgesio korekciją teigiama linkme, tačiau jos dar nesudaro absoliutaus pagrindo sušvelninti bausmės atlikimo sąlygas.

Nors skunde ir Komisija nutarime pabrėžtas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultato sumažėjimas, tačiau jis vis dar išlieka vidutinis, be to, lieka ir kriminogeniniai veiksniai, didinantys pakartotinio nusikaltimo padarymo tikimybę ateityje: tai ir ankstesni nusikalstami veiksmai, ankstesnis narkotinių medžiagų vartojimas, netinkamas elgesio pasirinkimas. Be to, A. S. laikosi nuteistųjų subkultūros, bausmę keletą kartų atliko drausmės grupėje. Kaip pažymėta Socialinio tyrimo išvadoje, lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas gali būti įtakojamas atsakomybės trūkumo ir narkotikų vartojimo. Visos šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo pavojingumas visuomenei yra dar pakankamai didelis, o bausmės tikslai, sušvelninus bausmės atlikimo sąlygas, nebus pasiekti.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad priešingai nei Komisija, kuri savo nutarime per daug sureikšmino teigiamai A. S. charakterizuojančias aplinkybes, apylinkės teismas objektyviai ir nešališkai įvertino visus lygtinio paleidimo taikymui svarbius, įstatyme numatytus kriterijus ir pakankamai išsamiai motyvavo savo sprendimą. Kaip pažymėjo pats nuteistasis, nuosprendžiu jam skirta individualizuota bausmė, todėl pernelyg ankstyvas paskirtos griežtos bausmės sušvelninimas pažeistų visuomenės saugumo interesą, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuris dėl teismo malonės būtų susiformavęs klaidingą nuomonę apie jo švelnų nubaudimą už padarytą nusikaltimą, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad, nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau padarytos veikos, jų pobūdis, pavojingumo laipsnis, paskirtos ir neatliktos bausmės balansas, nuteistojo asmenybė, ankstesnis nusikalstamas elgesys, nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga, elgesys bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog A. S. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Nuteistojo skunde nurodyta teismų praktika taip pat nėra aktuali nagrinėjamu atveju, nes nurodytų bylų aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai situacijai tiek dėl padarytų nusikalstamų veikų, tiek dėl paskirtų bausmių ir nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių.

Apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netvirtino Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Jūratė Jakubonienė