- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-09
- Bylos Nr.
- e2A-1069-432/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- AB „NEO Finance“
- Atsakovas
- T.T.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) AB „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-02-20 sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo AB „NEO Finance“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui T.T. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo negrąžintą kredito dalį – 10 978,55 Eur, mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022-09-06) – 421,97 Eur, tarpininkavimo mokestį, apskaičiuotą iki vartojimo sutarties nutraukimo dienos (2022-09-06) – 48,05 Eur, 10 proc. (5 714,85 Eur) negautų pajamų (nuostolių atlyginimą), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022-09-06) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2031-11-29) nuo tą mėnesį pagal vartojimo kredito sutartį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, negautas pajamas – nesumokėtą tarpininkavimo mokestį už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022-09-06) iki vartojimo kredito sutarties termino pasibaigimo dienos (2031-11-29) – 1 133,35 Eur, 15 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykimo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2021-11-29 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K585347707 (toliau – sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 11 200 Eur vartojimo kreditas 120 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį: 6 561,20 Eur palūkanų, 1 225,52 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2031 m. lapkričio 29 d.). Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į ieškovo siųstus raginimo laiškus, todėl ieškovas 2022-09-06 atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovas per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė, todėl atsakovas yra skolingas ieškovui 10 978,55 Eur vartojimo kredito. Ieškovas pažymėjo, jog be suteikto vartojimo kredito sumos, atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui Sutarties 1.7 punkte apibrėžtą vartojimo kredito mokestį: mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius (Sutarties 2.1, 5.2 punktai). Ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą kredito mokestį. Anot ieškovo, atsakovui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, jis nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti 421,97 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas bei 48,05 Eur tarpininkavimo mokestį iki sutarties nutraukimo dienos, kuriuos paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Ieškovas nurodė, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas, iš anksto nurodant konkrečią sumą, pareziumuojant jog Vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdys prievolę, todėl ieškovas prašė priteisti 1 133,35 Eur negautas pajamas (nuostolių atlyginimą) – nesumokėtą tarpininkavimo mokestį už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos. Vadovaudamasis sutarties 6.6 punkto nuostatomis taip pat prašo priteisti 15 proc. priteistos sumos dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
3. Teismo procesiniai dokumentai atsakovui įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. darbovietės administracijai. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į jam pareikštą ieškinį nepateikė. Esant ieškovo prašymui, teismas nusprendė, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos sprendimui už akių priimti (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-02-20 sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui negrąžinto kredito dalį – 10 978,55, mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki 2022-09-06 – 421,97 Eur, dalį nesumokėto tarpininkavimo mokesčio – 48,05 Eur, negautas pajamas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022-09-06) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2023-02-20) – 439,51 Eur, 10 (dešimties) procentų tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio dydžio negautas pajamas už laikotarpį nuo 2023-02-20 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2031-11-29), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (17 163,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-10-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 574,06 Eur. Likusią ieškinyje pareikštų reikalavimų dalį atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino suteikto kredito. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą (mokėti įmokas), pirmosios instancijos teismas laikė pagrįstu ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo negrąžinto vartojimo kredito dalį - 10 978,55 Eur (11 200,00 Eur – 221,45 Eur).
6. Sprendime už akių nurodyta, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, kaip paskolos gavėjas, negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo, nes ieškovas, kaip paskolos davėjas, 2022-09-06 nutraukė vartojimo kredito sutartį, atsakovui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu. Pagal mokėjimo grafiką atsakovas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022-09-06) iš viso turėjo sumokėti 846,27 Eur pelno palūkanų. Ieškovo reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, susidariusių iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2022-09-06) priteisimo buvo patenkintas, priteisiant ieškovui iš atsakovo mokėjimo (pelno) palūkanas – 421,97 Eur (846,27 Eur – 424,30 Eur).
7. Teismas taip pat nurodė, kad iki 2022-09-06, t. y. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos atsakovas turėjo sumokėti tarpininkavimo mokestį – 95,07 Eur. Atsakovas atliktomis įmokomis padengė 44,85 Eur dalį tarpininkavimo mokesčio. Ieškovo reikalavimas priteisti 1 133,35 Eur negautas pajamas (negautą tarpininkavimo mokestį), apskaičiuotas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022-09-06) iki vartojimo kredito sutarties termino pasibaigimo dienos (2031-11-29) atmestas kaip nepagrįstas, o dėl kitos dalies – 48,05 Eur tarpininkavimo mokesčio, apskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022-09-06), – patenkintas.
8. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas konstatavo, kad yra teisinis pagrindas ieškovui priteisti negautas pajamas (negautas pelno palūkanas) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-09-06) iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2023-02-20), kurių suma – 439,51 Eur, taip pat 10 proc. tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio dydžio negautas pajamas (nuostolių atlyginimą), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2023-02-21 iki visiško kredito grąžinimo dienos (nuo 16 mokėjimo grafiko eilutės), bet ne ilgiau, kaip iki sutarties termino pabaigos (2031-11-29).
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2021-11-29 Vartojimo kredito sutarties Nr. K585347707 sąlyga, numatanti nepagrįstai didelį 15 procentų procesinių palūkanų dydį, pripažintina nustatančia neproporcingai didelę atsakovo civilinę atsakomybę ir nesąžininga bei negaliojančia nuo sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.226 straipsnio 1 dalis, 6.227 straipsnio 2 dalis; CK 6.284 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Vis dėlto, šalių sutarties 6.6. punkto sąlygos, nustatančios 15 proc. dydžio procesines palūkanas, pripažinimas negaliojančia, neatima iš ieškovo teisės reikalauti priteisti įstatyme nustatyto dydžio – 5 proc. – palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.73 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
10. Pirmosios instancijos teismas proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (93,80 proc.) ieškovui iš atsakovo priteisė 574,06 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo argumentai
11. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-02-20 sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių atlyginimo), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu po sutarties nutraukimo ir priteisti apeliantui iš atsakovo negautas pajamas (nuostolių atlyginimą) – nesumokėtą tarpininkavimo mokestį už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022- 09-06) dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2031-11-29) – 1 133,35 Eur. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-02-20 sprendimo dalį palikti nepakeistą; 2) perskirstyti bylinėjimosi išlaidas; 3) priteisti apeliantui iš atsakovo žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą – 37 Eur; 4) priteisti apeliantui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą - 200 Eur.
12. Apeliantas nurodo, kad tarpininkavimo mokestis yra vienkartinis kredito gavėjo mokamas mokestis ieškovui tiek už paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu, tiek jos priežiūra, informacijos teikimu bei sistemos palaikymu apibrėžtą laikotarpį, sutampantį su galutine vartojimo kredito įmokos grąžinimo data. Tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas prieš sudarant vartojimo kredito sutartį ir padalinamas mėnesinėmis įmokomis. Ieškovas yra Lietuvos Respublikoje veikiantis tarpusavio skolinimo platformos operatorius, valdantis tarpusavio skolinimo platformą www.paskoluklubas.lt. VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje numatyta tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teisė gauti atlygį iš paskolos davėjo ir (arba) paskolos gavėjo ir jam taikomi ribojimai. Pagal šią teisės normą ne mažiau kaip 50 proc. tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui yra draudžiama vienašališkai pritaikyti mokestį vartojimo kredito gavėjui, iškart sudarius vartojimo kredito sutartį, ir bent 50 procentų tokio mokesčio turi būti išdalinama mėnesinėmis įmokomis. Ieškovo taikomas tarpininkavimo mokestis yra atlygis tarpusavio skolinimo platformos operatoriui pagal VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies nuostatas. Ieškovas atlygį apskaičiuoja visam sutarties laikotarpiui, preziumuodamas, kad paskolos gavėjas sutartį vykdys tinkamai. Ieškovas, atsižvelgdamas į vartotojo teises bei interesus ir siekdamas neperkelti mokesčio mokėjimo naštos vartotojui, visą taikytiną tarpininkavimo mokestį išdalina mėnesinėmis įmokomis, taip suteikdamas galimybę vartotojui mokestį sumokėti kartu su paskola per ilgesnį laiką. Taip ieškovas išlaiko visų suinteresuotų šalių interesų pusiausvyrą.
13. Skunde paaiškinta, kad Vilniaus apygardos teismas 2022-06-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1442-656/2022 pripažino, kad tarpininkavimo mokestis yra atlygis, kurį tarpusavio skolinimo platformos operatorius gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas viso kreditavimo proceso metu, nes administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys. Ieškovas apskaičiuoja atlygį kiekvienai vartojimo kredito sutarčiai iki jos galiojimo termino pabaigos. Pagal Lietuvos banko išaiškinimą toks atlygio taikymas yra tinkamas, atsižvelgiant į vartotojo interesus. Taigi ieškovas turi teisę į užmokestį, vadinamą tarpininkavimo mokesčiu, taikomu paskolos gavėjui.
14. Apeliantas nurodo, kad nepagrįstas teiginys, jog tarpininkavimo mokesčio tikroji paskirtis yra tik atlyginti patirtas išlaidas, o tarpininkavimo mokestis yra susijęs tik su ieškovo pareigų vykdymu iki sutarties nutraukimo. Tarpininkavimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovas gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi byloje Nr. e2A-2393-653/2021 nustatė, kad tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka sutarties sudarymo metu buvo pakankamai aiški, bet to, šis mokestis yra įskaičiuotas į bendras vartojimo kredito sumas, kurias atsakovas turi sumokėti, šis mokestis nesusietas su tinkamu sutarčių vykdymu. Be to, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą, turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Taigi tarpininkavimo mokestis yra teisėtas, leistinas ir pagrįstas atlygis ieškovui už teikiamas paslaugas. Jo netaikant, ieškovas praranda teisę į iš anksto numatytą ir vartojimo kredito gavėjo įsipareigotą sumokėti atlygį, taip paneigiama principinė verslo subjekto teisė gauti pelną.
15. Ieškovas taip pat laikosi pozicijos, kad teismas priėjo nepagrįstą išvadą, jog tarpininkavimo mokestis nėra skirtas kredito davėjo nuostoliams dėl netinkamo sutarties vykdymo kompensuoti, kad šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Nagrinėjamoje byloje yra susiklostę tarpusavio skolinimo santykiai, kuriuose dalyvauja kreditorių (investuotojų) daugetas, tarpininkas arba platformos operatorius (ieškovas) ir paskolos gavėjas (atsakovas). Ieškovas, būdama tarpusavio skolinimo platformos operatorius, plačiąja prasme veikia kaip paskolos davėjų ir paskolos gavėjų (vartotojų) atstovas, kuriam tenka pareiga paskolos davėjų vardu surasti vartojimo kredito gavėjus, sudaryti su jais vartojimo kredito sutartis tarpusavio platformos operatoriaus vardu, vykdyti sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą bei jų paskirstymą paskolos davėjams, laiku nutraukti vartojimo kredito sutartis su vartojimo kredito gavėjais, jeigu jie nevykdo įsipareigojimų, vykdyti aktyvų ikiteisminį bei teisminį skolos išieškojimą, kreiptis į antstolius, kad paskolų davėjai atgautų savo investuotas pinigines lėšas, gautų sulygtas mokėjimo (pelno) palūkanas, negautas pajamas bei visus akcesorinius reikalavimus, kurie priklauso paskolų davėjams.
16. Skunde taip pat paaiškinta, kad nors vartojimo kredito sutartis sudaroma ieškovo vardu, tačiau skolinamos piniginės lėšos priklauso paskolos davėjams, kurie sudaro su ieškovu susitarimus dėl investicijos į vartojimo kreditą. Dėl to ieškovas prašė priteisti ir negautas pajamas, kurių orientacinė suma – atsakovo mokėtinos mokėjimo palūkanos iki sutarties termino pabaigos. Tačiau šios negautos pajamos yra laikomos paskolos davėjų – investuotojų – teisėtų lūkesčių interesu. Tuo tarpu ieškovas pajamų (mokėjimo palūkanų) negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Priteistos netesybos taip pat tenka paskolos davėjams. Dėl to ieškovas prašo priteisti tarpininkavimo mokestį (negautas pajamas), nes tai yra tiesioginiai ir vieninteliai ieškovo patiriami nuostoliai dėl sutarties nevykdymo. Sudarydamos sutartį, šalys aiškiai susitarė dėl taikytino tarpininkavimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Atsakovas žinojo mokėtiną tarpininkavimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki sutarties pabaigos, ši suma įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdalinta kiekvieno mėnesio įmokai. Tai yra vienintelės ir tiesioginės ieškovo pajamos, o vartojimo kredito gavėjui nevykdant prievolės, jos turėtų būti vertinamos kaip orientacinė suma nuostoliams (negautoms pajamoms) apskaičiuoti.
17. Tarpininkavimo mokesčio sąvoka VKĮ nenumatyta. Pagal sutarties 1.28 punkto nuostatas tarpininkavimo mokestis iš esmės yra administravimo mokestis. Pagal bendrųjų sutarties sąlygų 5.3 punkto nuostatas tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas kaip specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesio įmokos ir apskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Pagal specialiąsias sutarties sąlygas tarpininkavimo mokestis yra 6,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos. Bendra vartojimo kredito suma, kurią kredito gavėja turės sumokėti, yra 18 986,72 Eur (11 200,00 Eur suteikta paskola, 6 561,20 Eur visos mokėtinos palūkanos ir 1 225,52 Eur tarpininkavimo mokestis). Dėl to tarpininkavimo mokestis buvo įtrauktas į bendrą kredito kainą. Atsakovui vykdant mokėjimus pagal grafiką, tarpininkavimo mokestį ieškovas būtų gavęs.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
20. Byloje kilo ginčas dėl reikalavimo priteisti 1 133,35 Eur tarpininkavimo mokesčio dalį, apskaičiuotą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutartyje numatytos sutarties pabaigos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2021-11-29 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K585347707, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 11 200 Eur vartojimo kreditas 120 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį: 6 561,20 Eur palūkanų, 1 225,52 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2031 m. lapkričio 29 d.). Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į ieškovo siųstus raginimo laiškus, todėl ieškovas 2022-09-06 atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį.
21. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pagal teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus ir sutarties sąlygas ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo tik 48,05 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos 2022-09-06. Tuo tarpu ieškovo reikalavimą priteisti 1 133,35 Eur tarpininkavimo mokesčio dalį, apskaičiuotą nuo sutarties nutraukimo 2022-09-06 iki sutartyje numatyto jos termino pabaigos 2031-11-29 pirmosios instancijos teismas pripažino nepagrįstu, nes tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kredito davėjo nuostoliams dėl netinkamo sutarties vykdymo kompensuoti, taigi šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.
22. Ieškovas apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarpininkavimo mokestis yra susijęs tik su jos pareigų vykdymu iki sutarties nutraukimo, yra nepagrįsta. Pagal teisinį reguliavimą tarpusavio skolinimo platformos operatorius turi teisę į užmokestį, vadinamą tarpininkavimo mokesčiu. Kadangi pagal įstatymus ieškovui draudžiama visą užmokestį gauti sutarties sudarymo metu, šis užmokestis išdėstomas dalimis, siekiant vartotojo interesų pusiausvyros. Netesybos ir palūkanos tenka paskolos davėjams, o ieškovas negauna nuostolių atlyginimo. Tarpininkavimo mokestis, kaip negautos pajamos, yra vieninteliai ir tiesioginiai ieškovo patirti nuostoliai dėl sutarties neįvykdymo.
23. Nesutiktina su tokiais ieškovo argumentais, kadangi pagal VKĮ 2 straipsnio 14 dalies nuostatas tarpusavio skolinimo platformos operatorius – juridinis asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą, taigi pagal sutarties bendrųjų sąlygų 1.4 punkto nuostatas vartojimo kredito davėjas arba bendrovė – AB „NEO Finance“, įrašyta į Lietuvos banko tvarkomus viešąjį vartojimo kredito davėjų ir viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašus. Tuo tarpu vartojimo kredito gavėjas – fizinis asmuo, su kuriuo bendrovė sudarė vartojimo kredito sutartį. Akivaizdu, jog šiuose santykiuose bendrovė veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius.
24. Nei bendrose Civilinio kodekso nuostatose, reglamentuojančiose kredito ir vartojimo kredito sutartis, nei VKĮ nėra tiksliai apibrėžta skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio sąvoka, taip pat nėra detaliai reglamentuota šio atlygio mokėjimo tvarka ir terminai. Dėl to pagrindinę reikšmę, sprendžiant ieškovo reikalavimo priteisti tarpininkavimo mokesčio dalį, pripažįstant ją negautomis pajamomis, pagrįstumą, turi su atsakovu sudarytos sutarties sąlygos. Pagal VKĮ 25 straipsnio 2 dalį vartojimo kredito gavėjas turi būti informuotas apie vartojimo kredito tarpininkui mokamą atlygį. Susitarimas dėl šio atlygio turi būti sudarytas raštu patvariojoje laikmenoje prieš sudarant vartojimo kredito sutartį. Vartojimo kredito tarpininkas apie vartojimo kredito gavėjo mokamą atlygį už jo paslaugas praneša vartojimo kredito davėjui, kad šis atlygį įtrauktų į bendros vartojimo kredito kainos metinę normą (VKĮ 25 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje sutarties specialiosiose sąlygose buvo nurodyta, kad tarpininkavimo mokestį sudaro 6,90 proc. nuo kiekvienos vartojimo kredito gavėjo grąžintos įmokos sumos, tarpininkavimo mokesčio suma – 12 25,52 Eur, bendra vartojimo kredito suma, kurią gavėjas turės sumokėti – 18 986,72 Eur.
25. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkto nuostatas tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkto ir 5.3.1 papunkčio nuostatas tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Sutartyje pateiktas tarpininkavimo mokesčio apibrėžimas ir jo apskaičiavimo taisyklės patvirtina, kad šis mokestis yra susijęs su ieškovo atliekamais veiksmais sutarties sudarymo ir vykdymo metu. Tuo tarpu galimi ieškovo veiksmai po sutarties nutraukimo į 1.28 punkte pateiktą apibrėžimą nepatenka. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad jis taip pat turi vykdyti aktyvų ikiteisminį bei teisminį skolos išieškojimą, kreiptis į antstolius, atlikti priežiūrą, kad paskolų davėjai atgautų savo investuotas pinigines lėšas, gautų sulygtas pelno palūkanas, negautas pajamas bei visus akcesorinius reikalavimus, kurie priklauso paskolų gavėjams. Tačiau sutarties sąlygose šie ieškovo veiksmai ir atlygis už juos nėra aptarti, ką sprendime akcentavo pirmosios instancijos teismas. Be to, vykdymo proceso išlaidos yra reglamentuojamos CPK 609 straipsnyje, jos yra apibrėžtos teisės normose, todėl negali būti numatytos vartojimo kredito sutartyje.
26. Pažymėtina, kad pagal sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkto nuostatas vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir delsiant atlikti mokėjimą daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, bendrovė turi teisę kreiptis į skolos išieškojimo įmonę dėl tarpininkavimo susigrąžinant įsiskolinimą, o vartojimo kredito gavėjas įsipareigoja sumokėti skolų išieškojimo įmonės administravimo ar kitą mokestį, kuris yra nurodomas vartojimo kredito gavėjui siunčiamame dokumente. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nepateikė duomenų, kad dėl atsakovo skolos būtų kreipęsis į skolos išieškojimo įmonę ir dėl to būtų patyręs išlaidų.
27. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatas vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku, bendrovė turi teisę taikyti 0,05 proc. visos pradelstos sumokėti sumos dydžio netesybas už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, tačiau ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 punkto nuostatas vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir bendrovei kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo, šalys susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 15 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkto nuostatas vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį už visą sutarties laikotarpį, palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos bei netesybas, jeigu tokios yra. Palūkanos, apskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, laikomos bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti vartojimo kredito davėjui vartojimo kredito sutartį vykdant tinkamai. Vartojimo kredito gavėjas įsipareigojo šiuos bendrovės nuostolius padengti. Nurodytuose sutarties bendrųjų sąlygų 6.1, 6.6 ir 8.6 punktuose yra aiškiai apibrėžta vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ir ieškovo nuostolių, kuriuos sudaro netesybos ir 15 proc. dydžio procesinės palūkanos bei negautų pajamų, kurias sudaro palūkanos, apskaičiuotos po sutarties nutraukimo dienos, dydžio nustatymas ir mokėjimo terminai. Tuo tarpu tarpininkavimo mokestį atsakovas turi mokėti tik už sutarties laikotarpį, o įmokos, apskaičiuotos po sutarties nutraukimo iki sutartyje numatyto jos termino pasibaigimo, sutarties 8.6 punkte nėra įtrauktos į ieškovo negautas pajamas.
28. Aptartose sutarties sąlygose nurodyta, jog būtent ieškovui vartojimo kredito gavėjas (atsakovas) turi mokėti pelno, kompensuojamas palūkanas ir netesybas. Ieškovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kokią paskolos dalį ieškovas atsakovui yra suteikęs savo lėšomis, o kokią – kiti kredito davėjai, taip pat kokie yra ieškovo, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ir kitų kredito gavėjų tarpusavio įsipareigojimai. Dėl to ieškovo apeliacinio skundo teiginys, kad iš tikrųjų jis negaunanti nei palūkanų, nei netesybų ir jo nuostoliai nėra atlyginami, yra nepagrįstas.
23. Ieškovas apeliaciniame skunde remiasi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi Nr. e2A-1442-656/2022 ir Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-862-638/2022, kuriose buvo pripažinta, kad ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti jam iš vartojimo kredito gavėjo tarpininkavimo mokestį, apskaičiuotą už laikotarpį po vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki sutartyje numatyto jos pasibaigimo termino. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 punktą teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Pažymėtina, kad ieškovo apeliaciniame skunde nurodytas nutartis priėmę apygardų teismai nėra aukštesnės instancijos teismai Vilniaus apygardos teismui, todėl minėtose nutartyse padarytos išvados jam nėra privalomos. Nors teismų praktika šiuo klausimu ir nėra vieninga, tačiau didžioji dalis apeliacinės instancijos teismų pripažįsta tik ieškovo teisę į tą tarpininkavimo mokesčio dalį, kuri yra apskaičiuota už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, tuo tarpu ieškovo reikalavimas priteisti, kaip negautas pajamas ir tarpininkavimo mokesčio dalį, apskaičiuotą už laikotarpį po vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki sutartyje numatyto jos pasibaigimo termino, atmetamas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3049-643/2021; 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-50-803/2022; 2022 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-529-661/2022; 2022 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-718-933/2022; 2022 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-771-855/2022; 2022 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-875-640/2022; 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1265-936/2022; 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1425-577/2022).
Dėl procesinės bylos baigties
29. Nėra pagrindo konstatuoti CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai. Pirmosios instancijos teismas išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį patenkinęs iš dalies, proporcingai ieškinio patenkinimo daliai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas. Kadangi aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovo apeliacinio skundo materialūs reikalavimai atmesti, taip pat nėra pagrindo perskirstyti ir bylinėjimosi išlaidų, ieškovo patirtų pirmosios instancijos teisme. Apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo ieškovui nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-02-20 sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.