Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui M. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai yra pranešta tinkamai, ji yra atstovaujama advokatės, todėl byla nagrinėjama ieškovei nedalyvaujant.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai bei apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta įstatymo nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu (b. l. 28), atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis teismo neinformavo, iš ko darytina išvada, kad atsakovas nesidomi šia byla ir nėra suinteresuotas jos baigtimi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovas neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Šalys sudarė santuoką Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30).

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniai ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Kartu pažymėtina, kad CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo.

Santuokiniai ryšiai tarp ieškovės ir atsakovo yra nutrūkę, jie kartu negyvena bei neveda bendro ūkio 26 metus, ieškovės teigimu atsakovas buvo jai neištikimas, išėjo gyventi atskirai. Iš VĮ Registrų centras 2016-03-29 Gyventojų registro išrašo matyti, kad M. M. 2009-08-03 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių apskaitą Trakų r. sav. (b. l. 19). Teismo nuomone atsakovas pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi jis nebuvo lojalus sutuoktinei, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės – atsakovas išėjo iš namų ir pradėjo gyventi skyriumi ir atgal pas ieškovę negrįžo, su ja nebendrauja, šeima nesirūpina, tokiu būdu vienašališkai nutraukęs tarpusavio bendravimą.

Be to, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovas paliko šeimą prieš 26 metus ir visiškai ja nesirūpina.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys), todėl ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės tenkintinas.

Dėl pavardžių

Atsižlegiant į ieškovės prašymą, nutraukus santuoką ieškovei paliekama santuokinė – M. pavardė, atsakovui – M. pavardė.

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių taikymo nuo gyvenimo skyrium momento

CK 3.67 straipsnio 2 dalis nustato, jog sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

Šioje normoje įtvirtinta galimybė taikyti turtinius teisinius santuokos nutraukimo padarinius ne nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o dar anksčiau, t. y. nuo tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Bendras sutuoktinių gyvenimas neretai baigiasi anksčiau, nei iškeliama santuokos nutraukimo byla. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad turtinių teisinių santuokos nutraukimo padarinių taikymas nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, reiškia, kad kaip bendroji jungtinė nuosavybė bus dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas iki gyvenimo skyrium pradžios. Analogiškai šį išaiškinimą galima taikyti ir iš sutuoktinių sudaromų sandorių kylančioms prievolėms.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas išėjo iš namų ir šeimą paliko prieš 26 metus, taigi 1990 metais. Nuo to laiko jis šeima visiškai nesirūpina. Su atsakovo išvykimu nutrūko ir bet koks šalių ūkio bendras tvarkymas, dėl to ieškovė prašė taikyti šalims santuokos nutraukimo teisines pasekmes nuo gyvenimo skyrium momento. Kitokių duomenų byloje nėra, todėl teismas šį ieškovės reikalavimą tenkina ir nustato (nesant duomenų apie tikslią gyvenimo skyrium pradžios datą), kad santuokos nutraukimas ieškovės V. M. ir atsakovo M. M. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 1990 m. gruodžio 31 d., kai jie pradėjo gyventi skyrium.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalys santuokos metu bendro turto, kuris turėtų būti dalijamas nutraukiant santuoką, neįgijo; Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016-03-08 išrašai (b. l. 10, 11, 12-14), 1996-02-13 sutartis (b. l. 16), 1996-03-21 sutartis (b. l. 17), VĮ Regitra 2016-03-29 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18), Utenos apskrities viršininko 2003-07-07 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 22), Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto 1981-04-10 tarpininkavimas (b. l. 23), iš kurių matyti, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, kurie gali būti laikomi V. M. ir M. M. bendrąja jungtine nuosavybe, nėra; kelių transporto priemonių šalys neturi.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja, todėl jis nepriteistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-11-30 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-26) ieškovei yra suteikta antrinė teisinė pagalba ir ieškovė 100 procentų yra atleista nuo visų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teismui pateikta 2016-10-06, t. y. pabaigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo.

Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, yra pasisakyta, kad tokį reglamentavimą galima paaiškinti įstatymų leidėjo siekiu užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, tačiau byloje nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai gali būti netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2321/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CPK nuostatos nėra suderintos su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo normomis, pagal kurias patirtų išlaidų dydis nustatomas tik advokatui baigus teikti antrinę teisinę pagalbą, t. y. analogiškais nagrinėjamam atvejais – pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, atitinkamai suinteresuotam asmeniui neturint galimybės patirtų išlaidų įrodymus ir prašymą jas atlyginti pateikti nepasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės. Teismo vertinimu, tai yra svarbi priežastis netaikyti CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribojimą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistina 292,42 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-10-06 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Taip pat, patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistina 31,00 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei, t. y. žyminis mokestis už reikalavimą nutraukti santuoką.

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290, 0,54 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 79, 88, 92, 93, 96, 98, 177-178, 268-270, 282, 375-386 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą 1984 m. gruodžio 13 d. Lietuvos TSR Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp V. M. (B.), gim. 1952 m. sausio 13 d., ir M. M. (M. M.), gim. 1947 m. kovo 28 d., dėl sutuoktinio M. M. kaltės

Nutraukus santuoką V. M. palikti pavardę – M., M. M. – M..

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 1990 m. gruodžio 31 d., kai jie pradėjo gyventi skyrium.

Priteisti iš M. M. 292,42 Eur bylinėjimosi išlaidų už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, pervedant lėšas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš M. M. 31,00 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.