Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Jūratė Jakubonienė, pasirengdama teisme nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas J. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. kaltinamas tuo, kad 2009 metais, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo namuose adresu Lampėdžių g. 10-512, Kaune, suklastojo automobilio „PLYMOUTH GRAND VOYAGER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros taloną Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. grafoje „TA atlikimo data“ esantį rankraštinį įrašą „2007 04 17“ pataisė į „2009 04 17“, o grafoje „Kitos TA data“ esantį rankraštinį įrašą „2009 04 17“ pataisė į „2011 04 17“, bei šį suklastotą techninės apžiūros taloną laikė ir gabeno iki 2009 m. spalio 13 d., t.y. iki kol jis buvo paimtas asmens kratos metu Panevėžio apskrities policijos komisariate, esančiame Tulpių g. 60, Panevėžyje.

Byla perduotina prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.

BPK 1 str. reglamentuoja, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. garantuoja asmeniui vieną iš svarbiausių jo procesinių teisių – teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų BPK normų garantuotų teisių: teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 str. 3 d.), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 str. 7 d.).

Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, yra kaltinamajame akte išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas, t.y. veikos kvalifikavimas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo kaltinamojo akto įteikimo kaltinamajam momento jis žino, kuo yra kaltinamas ir atitinkama apimtimi gali rengtis gynybai teisme, šis procesinis dokumentas turi būti surašytas išsamiai ir tiksliai, vadovaujantis įstatymų reikalavimais. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek ir jų teisiniam įvertinimui.

BPK 234 str. 2 d. nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. BPK 23 str. reglamentuoja, kad kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis šią veiką. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos procesinis dokumentas, nuo kurio surašymo priklauso tolimesnis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, todėl jis turi būti surašomas itin kruopščiai tiek turinio, tiek formos atžvilgiu, siekiant išvengti esminių trūkumų.

Kaltinamojo akto turinį nustato BPK 219 str., kuriame, be kitų nurodytų reikalavimų, turi būti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 06 23 nutarime Nr. 53 yra nurodyta, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. numatytų reikalavimų, kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 str. 5 p. pažeidimas), ir kt.(14 p.).

Kaltinamajam J. B. surašytame kaltinamajame akte nenurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis ir jo dalis, numatantis atsakomybę už padarytą veiką. Taigi, kaltinimas J. B. yra neaiškus ir nesuprantamas. Nurodytas kaltinamojo akto trūkumas trukdo nagrinėti bylą iš esmės, esminiai pažeidžia baudžiamojo proceso normas, dėl to suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo J. B. teises žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir gintis nuo pareikšto kaltinimo. Nurodytų kaltinamojo akto trūkumų pašalinimas užtikrintų teismui galimybę greitai, išsamiai ir nešališkai išnagrinėti šią bylą ir nepažeistų kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas.

2006 01 16 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta, kad ,,Nagrinėjant baudžiamąsias bylas turi būti paisoma teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo, teisėtumo, principų, kitų bendrųjų teisės principų“. Šiame nutarime ypač pabrėžiama tai, kad per ikiteisminį tyrimą priimami sprendimai turi būti aiškūs, pagrįsti teisiniais argumentais. Šių sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, tame tarpe ir teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą, garantija. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, kuriame išreiškiama prokuroro pozicija bylos procese, šis dokumentas fiksuoja ikiteisminio tyrimo rezultatus bei lemia bylos nagrinėjimą teisme, nubrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. BPK 219 str. nustatyti reikalavimai kaltinamajam aktui kartu yra ir įpareigojimas prokurorui šiuos reikalavimus vykdyti. Pagal Konstituciją, baudžiamojo proceso įstatymą, būtent prokuroras yra atsakingas už baudžiamojo proceso ikiteisminį tarpsnį. Teismui turėtų būti perduota tik tinkamai parengta byla (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1999 02 05 nutarimas). Taigi, protingumo, teisingumo, sąžiningumo, teisėtumo principai reikalauja, kad prokuroro šioje byloje padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro. Esant situacijai, kai kaltinamasis aktas yra surašytas pažeidžiant BPK 219 str. reikalavimus, kaltinimai, pareikšti kaltinamiesiems, yra neaiškūs ir netinkamai suformuluoti, procesas turi grįžti į ikiteisminio tyrimo stadiją, kitaip baudžiamojo proceso paskirtis nebūtų pasiekta, nebūtų užtikrintos BPK 22 str. 3 d., 44 str. 7 d. numatytos kaltinamojo teisės. Apie tai ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2007 09 01 galiojančioje BPK 234 str. 2 d. redakcijoje nėra punkto, kuris buvo nurodytas senesnėje šio straipsnio redakcijoje, kad kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme. Teismas nustatė, kad šioje byloje surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, tai trukdo nagrinėti bylą, todėl baudžiamoji byla turi būti perduota prokurorui nurodytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Baudžiamąją bylą Nr. 1-2151-478/2011, kurioje nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas J. B., perduoti Kauno miesto apylinkės vyriausiajam prokurorui nurodytiems kaltinamojo akto pažeidimams pašalinti.

Nustatyti 2 (dviejų) mėnesių terminą pažeidimams pašalinti, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Apie priimtą nutartį informuoti kaltinamąjį.

Nutartis per 7 d. gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.