Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-07-04 · Byla Nr. A2.6.-7665-908/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-07-04
Bylos Nr.
A2.6.-7665-908/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-06174-2016-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Pažeidėjas
K. V.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6-7665-908/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06174-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. liepos 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,sekretoriausiant Ramintai Veniukevičiūtei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. V.,

išnagrinėjusi K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini) Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolu 2016-04-28 Nr. 10P-58842277-16 K. V. patraukta atsakomybėn dėl to, kad: ji 2016-04-25, apie 17.40 val., Vilniuje, Kedrų g. 4, prekybos centro „Rimi“ automobilių stovėjimo aikštelėje, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 p., reikalavimus, nes vairuodama automobilį Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovinį automobilį Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Tokiais veiksmais ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Be to, K. V., pažeidė KET 220 p. reikalavimus, nes iš įvykio vietos pasitraukė. Tokiais veiksmais ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu K. V. savo kaltę pripažino iš dalies, paaiškino, kad atvažiavo prie prekybos centro. Nuėjo į praktiką, grįžo ir išvažiavo namo. Važiavo viena. Mėgsta garsiai muzikos klausyti, niekada nepajuda iš vietos be muzikos. Ji tikrai negirdėjo ir nejautė jokio kontakto. Kadangi nieko neišgirdėjo ir nepajautė, todėl neišlipo, nesustojo ir išvažiavo. Kontakto žymės buvo ant jos mašinos iš keleivio pusės, gale nubrėžtas šonas. Nukentėjusiojo žibintai išdaužti, iškrito. Grįžo namo, po poros valandų tėtis išsikvietė į lauką ir parodė, kad mašina nubrėžta. Supyko ir liepė važiuoti ten, kur tą dieną buvo. Nuvažiavo į universitetą, į Rimi, nieko nerado. Jos automobilis draustas. Pripažįsta, kad padarė eismo įvykį, bet nepripažįsta, kad pasišalino iš eismo įvykio tyčia (b. l. 18-19)

Šalies argumentai

K. V. tyrimo metu nurodė, kad balandžio 25 d., po paskaitų ir praktikos, važiavo namo automobiliu Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Grįžus namo, tėtė jai pasakė, jog mašina yra įbrėžta, supyko ir liepė važiuoti į vietas, kuriuose tą dieną buvo. Apvažiavus tas vietas, nieko nerado ir grįžo namo. Ji nesuvokė kur ir kada šis eismo įvykis galėjo įvykti. Mėgsta garsiai klausytis muzikos dėl to galėjo neišgirsti (b. l. 13).

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. B. paaiškino, kad nuvažiavo į RIMI, pasistatė automobilį ir nuėjo į parduotuvę. Grįžtus pamatė, kad lempa sudužus ir bamperis įlenktas. Priėjo nepažįstamas vyriškis ir pasakė, kad į jo automobilį atsitrenkė arba jaunas vyriškis, arba jauna panelė, jis nebuvo įsitikinęs, ir nuvažiavo. Jis pats įvykio nematė, su pažeidėja nebendravo. Susitiko tik policijoje. Jo atsiprašė, kad taip įvyko. Pretenzijų neturi (b. l. 27).

Teismo posėdžio metu liudytojas V. J. paaiškino, kad prie parduotuvės matė kaip mergina užkliudė kitą automobilį. Tuo metu jis pats buvo savo automobilyje. Užkliudytas automobilis buvo nuo jo apie 4 m. Stovėjo šonu į įvykį. Automobilis išvažiuodamas iš parkavimo vietos užkliudė kitą automobilį šonu. Automobilis darė posūkio manevrą, važiavimo į dešinę pusę. Garso jis negirdėjo, nukentėjusiojo automobilis sujudėjo. Mano, kad tam tiesiog užteko prisiliepimo, kontakto. Kai pažeidėja nuvažiavo matėsi, kad iškrito stiklo elementas, bet ne visas žibintas, gabaliukas stiklo. Kas vairavo automobilį nepastebėjo, matė, kad tamsiai mėlynas džipukas ir numerius užsirašė. Negali pasakyti, ar pristabdė po smūgio, bet tikrai nebuvo išlipęs vairuotojas. Iš važiavimo patirties mano, kad galėjo nepajausti, nes nedidelis buvo smūgis. Mano, kad smūgis buvo šonu. Automobilis judėjo nedideliu greičiu. Taip pat mano, kad važiuojant tokiu greičiau gali nepastebėti, kad kliudei. Kliudytas automobilis nepavažiavo, bet lengvai sujudėjo. Išdužo vairuotojo pusės galinis žibintas. Žibintą pažeidėja užkliudė keleivio puse.

Byloje esančiame paaiškinime V. J. nurodė, kad 2016-04-25, apie 17.40 val., Vilniuje, Kedrų g. 4, prekybos centro „Rimi“ automobilių stovėjimo aikštelėje įvyko autoįvykis. Automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas, keleivio puse, kliudė stovintį automobilį Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to išdužo galinis žibintas. Automobilis Toyota nesustojo ir nuvažiavo. Mano, kad Toyota vairuotojas nepajautė, kad kliudė kitą automobilį (b. l. 10).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio N. P. 2016-04-25 tarnybinio pranešimo duomenimis nustatyta, kad 2016-04-25, apie 17.47 val., buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį Vilniuje, Kedrų g. 4, prekybos centro „Rimi“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Atvykus į minėtą vietą rado sugadintą Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas paaiškino, kad liudininkas matė kaip į jo stovintį automobilį atsitrenkė Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jaunas vaikinas ir iš eismo įvykio vietos pasišalino (b. l. 3).

2016-04-25 eismo įvykio vietos schema nustatyta, kad įvykio vietoje stovintis automobilis Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadintas – užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinis kairės pusės žibintas (b.l. 5-6). Šie sugadinimai užfiksuoti byloje esančiose nuotraukose (b.l. 15-16).

Iš byloje esančio transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo bei fotolentelių matyti, kad automobilių Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų aukštis, pobūdis ir mechanizmas sutampa (b.l. 14-16).

Motyvuojamoji dalis

K. V. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. įrodyta jos pačios parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, A. B., V. J. paaiškinimais, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio N. P. tarnybinio pranešimo duomenimis, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu, fotolentelėmis bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, iš kurių matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti automobiliai. K. V. veiksmai atitinka požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., kadangi jos padaryti KET 126 p. pažeidimai nulėmė svetimo turto sugadinimą.

Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodyta, kad K. V. pažeidė KET 220 p., reikalavimus, nes iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais ji galimai padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

ATPK 130 str. 1 d. numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi svarbu, ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokia, kad jis sukėlė eismo įvykį ir kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai – turėdamas pareigą pasilikti, tačiau sąmoningai ją ignoruodamas. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr.: 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Tiek rašydama 2016-04-28 paaiškinimą, tiek apklausta teisme K. V. teigė nepastebėjusi, kad kliudė kitą automobilį, tačiau neneigė, kad minėtą dieną Kedrų g. esančioje „Rimi“ aikštelėje vairavo automobilį ir galėjo atsitrenkti į aikštelėje stovėjusį automobilį, bet smūgio nepajuto. Šią versiją patvirtino liudytojas V. J., kuris paaiškino, kad automobilis Toyota nesustojo ir nuvažiavo. Smūgis buvo nestiprus. Liudininko manymu, Toyota vairuotoja nepajautė, kad kliudė kitą automobilį. Netikėti šiais pažeidėjos bei liudytojo paaiškinimais teismas neturi pagrindo, nes ši versija nebuvo paneigta teismo posėdyje ištirtais įrodymais. Patikrinus bylos medžiagą, teismas nustatė, kad K. V. viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog iš eismo įvykio vietos pasišalino, nes nepastebėjo kontakto su kita transporto priemone. Pažeidėjos vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Duomenų, kad K. V. įvykio metu buvo neblaivi nėra. Atsižvelgtina ir į tai, kad mašinoje buvo triukšminga, grojo muzika. Išvardintos byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad K. V. nepastebėjo transporto priemonių susidūrimo, nesuvokė apgadinusi kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, t. y. tyčia iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Kaip jau buvo minėta, ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo konstatavimas asmens veikoje numato tik tiesioginę tyčią, t. y. vairuotojas turi suvokti, kad padarė eismo įvykį, apgadino kitą transporto priemonę ir tyčia, tikslu išvengti galimos atsakomybės iš eismo įvykio vietos pasišalino, ko K. V. veikoje nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal pareikštą kaltinimą dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. K. V. nutrauktina, nesant būtinojo administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviojo požymio (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinio teisės pažeidimo pobūdį, automobiliams padarytus nežymius sugadinimus, į tai, kad pažeidėjos veika nesukėlė realaus pavojaus kitų žmonių sveikatai, gyvybei ir nepadarė didelės turtinės žalos, pažeidėja anksčiau nebausta administracine tvarka, mokosi. Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus K. V. ATPK 127 str. 2 d. numatytą nuobaudą - baudą, kurios dydis, artimesnis sankcijoje numatytam minimumui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

Pripažinti K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti 32 eurų baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 130 str. 1 d. K. V. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, unikalus mokėjimo kodas ROIK: 16057432227.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Teisėja Eglė Gruodienė