Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotiems asmenims D. S., N. P., D. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims D. S., N. P., D. P., A. M., E. M., M. M., R. M., Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja R. S. su R. S. susituokė 2000 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo nr. 1920) (b.l. 6). Santuokoje jiems gimė dukra U. S. (b.l. 7). K. M., pareiškėjos vyro močiutė (toliau – palikėja), mirė 2010 m. kovo 22 d. (b. l. 14). Palikėja 2003 m. sausio 28 d. testamentu pareiškėjos vyrui paliko gyvenamąjį namą su pagalbinio ūkio pastatais, kiemo statiniais, namų valdos žemės sklypą, esančius Širvintų raj., Avižonių k. (b.l. 20). Pareiškėjos vyras 2010 m. lapkričio 30 d. pareiškimu palikėjos palikimą priėmė (b.l. 22). Kaip nurodė pareiškėja, dėl neaiškių aplinkybių testamente palikėja neįvardino 0,2 ha ir 0,25 ha žemės sklypų, esančių Avižonių km., Širvintų raj. sav. Šie žemės sklypai įsigyti 2007 m. lapkričio 30 d. ir įregistruoti vyro močiutės K. M. vardu (b.l. 11-12). Pareiškėjos teigimu, už šią žemę mokėjo ji ir jos vyras, ant kasos pajamų orderio yra jos parašas (b.l. 21). Pareiškėja ir jos vyras iki ir po palikėjos mirties gyveno jos name, kuriame pareiškėja yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, taip pat, kuris yra jų dukros gimimo ir nuolatinė gyvenamoji vieta (b.l. 9). Pareiškėja nurodė, kad jos vyras R. S. po močiutės mirties visą turtą, t. y. namą, ūkinius pastatus, namų valdos sklypą, 0,2 ha ir 0,25 ha žemės sklypus, turėjo savo žinioje, naudojo, prižiūrėjo, mokėjo už juos mokesčius kitų įpėdinių sutikimu. Šiuos faktus patvirtina pareiškėjos vyro sudarytos sutartys su komunalinių paslaugų teikėjais (b.l. 15-19), o taip pat teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys D. S., N. P. ir D. P.. Byloje nustatyta, jog pareiškėjos vyro mama, palikėjos dukra, atsisakė teisės į motinos palikimą, o V. M. bei R. S. seserys nesikreipė dėl palikimo priėmimo (b.l. 10). Pareiškėjos vyras R. S. mirė 2011 m. rugpjūčio 28 d. (b.l. 8). Pareiškėjai ir jos dukrai, kurios yra R. S. įstatyminės įpėdinės, nėra išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas dėl 0,2 ha ir 0,25 ha žemės sklypų, todėl pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos vyras R. S. po jo močiutės K. M. mirties faktiniu valdymu priėmė jos palikimą.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (LAT CBS 2008 m. balandžio 18 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-240/2008).

CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Iš pareiškėjos parodymų matyti, kad pareiškėjos vyras po močiutės mirties pradėjo naudotis palikėjos turtu kaip savu. Toliau gyveno tame pačiame name, naudojosi kitu turtu, t. y. ūkiniais pastatais, namų valdos sklypu, 0,2 ha ir 0,25 ha žemės sklypais, turėjo juos savo žinioje, prižiūrėjo, mokėjo už juos mokesčius. Šiuos veiksmus pareiškėjos vyras atliko nedelsiant, nepraleidus CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėjos vyras po močiutės mirties, jos turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos vyras po močiutės K. M. mirties faktiškai pradėjo valdyti jos turtą ir priėmė palikimą (CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.).

Ginčo, jog minėtas turtas yra palikėjos nuosavybė, byloje nėra.

Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2010 m. kovo 22 d., jos anūkas R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė palikimą.

Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis pareiškėjai dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.