Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovams: J. N., V. V.,

atsakovės - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų atstovui L. Z.,

atsakovės - Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos atstovei Ž. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus skundą atsakovams Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nurodė, kad 2018 gruodžio 10 d. pacientė su šeimos gydytojo siuntimu kreipėsi į darbo medicinos gydytoją dėl papildomo profesinės ligos peržiūrėjimo. Siuntimo diagnozė - ruptura t.m. supraspinati uir. (TLK-10 AM kodas - M75.1). Atsižvelgiant į pacientės tvirtinimą, jog peties patologija pasireiškė dar dirbant ir naujai iš Kaišiadorių pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktus medicininius dokumentus, 2018 m. gruodžio 10 d. buvo iš naujo užpildytas nustatytos formos Pranešimas apie įtariamą profesinę ligą Nr. 274- PR ir pateiktas Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui bei Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui su nurodyta įtariamos profesinės ligos diagnoze - abipusis „sukamojo varžčio” sindromas, sukeltas pasikartojančių judesių ir įtampos. Pagal šį pranešimą Valstybinė darbo inspekcija 2019 m. sausio 29 d. surašė Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą Nr. S-25, kuriame pateikė pacientės surašytą papildytą darbo aprašymą, kuriame pacientė nurodė, jog dirbant „ (duomenys neskelbtini) “ (buvusi (duomenys neskelbtini)) jai dažnai tekdavo kilnoti rankas su sunkiais svoriais, laikyti 10 kg sveriančią žarną 30-50 min. perpumpuojant koncentratą, taip pat reikėjo atlikti valymo darbus iškeltomis rankomis. Pagal įmonės pateiktą Profesinės rizikos vertinimo kortelę, nuolat pasikartojančių rankų judesių dalyvaujant rankų ir pečių juostos raumenims, skaičius 2200 per pamainą, t. y. 4,6 per minutę; kaklo, pečių darbo poza įvertinta 3 balais (leidžiama 1-3); sunkių krovinių kėlimas ir pernešimas - 12 balų (t. y. perkrovą patirs lengviau pažeidžiami asmenys, vyresni kaip 40 m., ką tik priimti į darbą, arba kurių darbingumas sumažėjęs dėl ligos), pagalbinio darbuotojo, etikečių klijuotojo darbo vietoje nuolat pasikartojančių rankų judesių, dalyvaujant rankų ir pečių juostos raumenims, skaičius - 5400 per pamainą, t. y. 11,25 per minutę, vienkartinio keliamo krovinio masė — iki 16,75 kg. Pateikti ir liudininkų parodymai, jog pacientė dirbo maišymo ceche, specialia žarna pumpavo koncentruotas vaisų ir daržovių sultys, perkraudavo sulčių dėžutes nuo vienos paletės ant kitos, taip pat valydavo cechą ir įrenginius.

Akcentavo, kad pacientė papildomai pateikė Asmens ambulatorinės kortelės iš VšĮ Kaišiadorių pirminio sveikatos priežiūros centro kopiją, kuriose esantys įrašai patvirtina, jog 2008 m. rugpjūčio 20 d. ji kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl abiejų pečių sąnarių skausmų, buvo nustatytas abipusis peties sąnario periartritas (periarthritis art. humeroscapularis utr.), jai skirtas gydymas. Dėl šios ligos pacientė lankėsi pas sveikatos priežiūros specialistus 2008 m. rugpjūčio 24 d., 2008 m rugsėjo 20 d., 2008 m. rugsėjo 30 d., 2008 m. spalio 10 d., 2008 m. lapkričio 6 d., 2008 m. lapkričio 13 d. Dėl pečių juostos skausmų, rankų tirpimo į sveikatos priežiūros specialistus pacientė taip pat kreipėsi 2013 m. gegužės 7 d. - nustatyta diagnozė M50.1, M75.0. 2017 m. birželio 5 d. nustatyta dešiniojo peties sąnario atliktos echoskopijos išvada: viršdyglinio raumens tendinopatija. „Užšąlusio peties“ sindromas. Darbo medicinos gydytoja, įvertinusi pacientės nusiskundimus, anamnezę (nusiskundimai atsirado dar dirbant profesinių rizikos veiksnių, galėjusių sukelti ligą, poveikyje, traumas neigia), apžiūros rezultatus, tyrimų duomenis (dešiniojo peties magnetinio rezonanso ir ultragarsinio tyrimo), 2018 m. lapkričio 28 d. traumatologo - ortopedo konsultacijos išvadas, kitą turimą medicininę dokumentaciją bei Profesinės ligos priežasčių tyrimo akte nurodytų profesinės rizikos veiksnių poveikio trukmę ir lygį, vadovaudamasi Profesinių ligų nustatymo kriterijų, patvirtintų 2007 m. gruodžio 29 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V- 1087, 4.2.1, 4.3, 4.4 punktais bei 3 punkte nurodytu Europos Komisijos profesinių ligų diagnostikos vadovu (kuriame nurodyta didelė susirgimo rizika dirbant 50-60 laipsnių pakeltomis rankomis daugiau kaip 50 proc. pamainos darbo laiko, susirgimo riziką didina jėgos naudojimas, laikant 1 kg ir didesnius svorius), profesinę ligą patvirtino ir 2019 m. vasario 6 d. užpildė Profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 2019-01-29/S-25, kuriame nurodyta profesinės ligos diagnozė - abipusis "sukamojo varžčio" sindromas. Abipusis viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimas, sukeltas pasikartojančių judesių ir įtampos (ligos kodas pagal TLK-10 AM- M75.1/Z57.8). Nustatant profesinę ligą buvo vertinami papildomai pateikti asmens ambulatorinės sveikatos istorijos įrašai, patvirtinantys ligos pasireiškimą pacientei dirbant (duomenys neskelbtini) laborantės pareigose, kai ją veikė profesinės rizikos veiksniai - pasikartojantys rankų judesiai, darbas pakeltomis rankomis laikant svorius, kurie buvo aprašyti papildomai pateiktame darbo aprašyme.

Pabrėžė, kad Kaišiadorių pirminės sveikatos priežiūros centro Ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje yra gydytojo įrašai, kad nuo 2008 m. rugpjūčio 24 d. pacientei diagnozuotas ir gydytas dešinio peties periartritas ( M75.1 ligos kodas pagal TLK- AM-10). Tuo metu nebuvo atlikti objektyvūs tyrimai, bet atbuline data tyrimų negalima atlikti ir dar tuo laikotarpiu nebuvo tokios galimybės visiems pacientams atlikti MRT. Esantys gydytojo įrašai yra, gydymas skirtas ir paneigti šios ligos negalima. Šiuo laikotarpiu pacientė dirbo (duomenys neskelbtini) laborantės pareigose, tačiau iš jos aprašymo ir liudininkų aprašymų matyti, jog jai tekdavo perkrauti sulčių dėžutes nuo vieno padėklo ant kito. Nuo 1989 m. rugsėjo 1 d. iki 1994 m. kovo 28 d. pacientė dirbo Vilijampolės socialinės globos namuose ir jos darbo aprašyme teigiama, kad ji prižiūrėjo vaikus su negalia, juos perrengdavo, kilnodavo, keitė patalynę, nešiojo skalbinius po 12-15 kg svorio ir maistą kibirais po 13-16 kg svorio. Iš to seka, kad profesinės rizikos veiksniai buvo, t. y. svorių kėlimas ir pernešimas. CDMEK, įvertinusi ligos anamnezę, kliniką, atliktus tyrimus, specialistų konsultacijas, profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktus, konstatavo, kad pacientei nustatyta dešinio peties patologija yra profesinės kilmės, nes jos nusiskundimai sveikata ir sveikatos pakenkimai atsirado jos darbinės veiklos metu, klinikiniai ir instrumentiniai tyrimai patvirtina klinikinę simptomatiką ir nustatytas ligas. Be to, Profesinės ligos tyrimo ir Profesinės ligos patvirtinimo akto pirmojoje dalyje buvo įvardinti kenksmingi darbo aplinkos veiksniai - sunkių svorių kėlimas ir pernešimas, kurie turėjo įtakos pacientės profesiniam susirgimui, todėl pagrįstai buvo nustatyta profesinė liga: profesinis abipusis „sukamojo varžčio“ sindromas, abipusis t.m. supraspinati plyšimas, sukeltas pasikartojančių judesių ir įtampos M75.1, Z57.8 ( pagal TLK-AM-10 ligos kodas).

Akcentavo, kad pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 40 straipsnio 2 dalį darbo aplinkos kenksmingų veiksnių leistinas ribines vertes nustato higienos normos ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Teisės aktuose nėra numatyta, kad kenksmingam darbo aplinkos veiksniui neviršijant leistinų ribinių verčių, šie veiksniai negali įtakoti profesinės ligos. Teisės aktuose nėra minima, kad profesinę ligą gali sukelti tik viršijantys leistinas ribines vertes kenksmingi darbo aplinkos veiksniai, nes profesinės ligos išsivystymui turi įtakos ir individualus organizmo jautrumas veikiantiems rizikos veiksniams. Tyrimas buvo pakartotinai atliktas, nes ne visi gydytojų įrašai būna aiškūs ir buvo atnaujintas teisės aktų numatyta tvarka. CDMEK įvertino tiek pareiškėjo, tiek darbuotojos paaiškinimus, liudininkų parodymus, taip pat ir turimą medicininę dokumentaciją.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui L. K. Kauno klinikų darbo medicinos gydytoja (trečiasis suinteresuotas asmuo - R. R.) nustatė, kad dešiniojo peties ankštumo sindromas (diagnozės kodas M 75.0 pagal TLK-10-AM) yra neprofesinės kilmės. Tai buvo įtvirtinta 2017 m. lapkričio 30 d. Profesinės ligos patvirtinimo akte Nr. 2017-11-13/S-238. Šį Aktą L. K. teisės aktų nustatyta tvarka apskundė CDMEK. 2018 m. birželio 7 d. CDMEK priėmė Išvadą Nr. 3EK (13.2)-498, kurioje konstatavo, kad įvertinus visus pateiktus duomenis, visi asmenį veikę veiksniai buvo labai mažos profesinės rizikos. CDMEK taip pat konstatavo, kad pacientei pagrįstai nenustatyta profesinė liga (lėtinė dešinio peties patologija – dešinio peties ankštumo sindromas M 75.0 (pagal TLK-10-AM)).

2018 gruodžio 10 d. trečiasis suinteresuotas asmuo L. K. su šeimos gydytojo siuntimu (siuntimo diagnozė - ruptura t.m. supraspinati uir. (TLK-10 AM kodas - M75.1)) pakartotinai kreipėsi į darbo medicinos gydytoją (trečiąjį suinteresuotą asmenį R. R.) dėl papildomo profesinės ligos peržiūrėjimo. 2018 m. gruodžio 10 d. buvo iš naujo užpildytas Pranešimas apie įtariamą profesinę ligą Nr. 274-PR (su nurodyta įtariamos profesinės ligos diagnoze - abipusis „sukamojo varžčio” sindromas, sukeltas pasikartojančių judesių ir įtampos) ir nustatyta tvarka pateiktas Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, taip pat Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui. Valstybinė darbo inspekcija 2019 m. sausio 29 d. surašė Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą Nr. S-25, kuriame pateikė pacientės papildytą darbo aprašymą. 2019 m. vasario 6 d. trečiasis suinteresuotas asmuo (darbo medicinos gydytoja), taip pat gavusi ir papildomus duomenis iš gydymo įstaigos - VĮ Kaišiadorių pirminės sveikatos priežiūros centro, kuriame pacientė gydėsi nuo 2008 metų, surašė šioje byloje ginčijamą Profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 2019-01-29/S-25, kuriame patvirtino profesinę ligą – abipusis "sukamojo varžčio" sindromas. Abipusis viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimas, sukeltas pasikartojančių judesių ir įtampos (ligos kodas pagal TLK-10 AM- M75.1/Z57.8).

Administracinės bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas, nesutikdamas su 2019 m. vasario 6 d. Profesinės ligos patvirtinimo akto Nr. 2019-01-29/S-25 išvada, teisės aktų nustatyta tvarka pateikė skundą CDMEK. 2019 m. spalio 18 d. CDMEK, dalyvaujant pareiškėjo atstovui, priėmė šioje byloje ginčijamą Išvadą Nr. 3EK (13.2) 847 „Dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo“, kuriuo patvirtino 2019 m. vasario 6 d. Profesinės ligos patvirtinimo akto Nr. 2019-01-29/S-25 pagrįstumą. Ginčijamoje Išvadoje CDMEK nustatė, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui nustatyta dešinio peties patologija yra profesinės kilmės, nes jos nusiskundimai sveikata ir sveikatos pakenkimai atsirado jos darbinės veiklos metu, klinikiniai ir instrumentiniai tyrimai patvirtina klinikinę simptomatiką ir nustatytas ligas, kenksmingi darbo aplinkos veiksniai - sunkių svorių kėlimas ir pernešimas. Tai turėjo įtakos pacientės profesiniam susirgimui (profesinis abipusis „sukamojo varžčio“ sindromas, abipusis t.m. supraspinati plyšimas, sukeltas pasikartojančių judesių ir įtampos M75.1, Z57.8 ( pagal TLK-AM-10 ligos kodas)).

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 31 dalyje reglamentuojama, kad profesinė sveikata – tai darbuotojų sveikata, kuriai išsaugoti ir stiprinti vykdoma darbo aplinkos kenksmingų veiksnių, lemiančių sveikatos pakenkimus, prevencija, darbo aplinkos pritaikymas darbuotojų fiziologinėms ir psichologinėms galimybėms, darbuotojų sveikatos priežiūra, įgyvendinamos sveikatos stiprinimo priemonės. Pagal Įstatymo 42 straipsnio 4 dalies nuostatas profesinės ligos skirstomos pagal pasireiškimo laiką ir požymius: 1) lėtinė profesinė liga – darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų veiksnių per tam tikrą darbo laiką; 2) ūmi profesinė liga – staigus darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė trumpalaikis (vienkartinis arba per vieną darbo dieną) darbo aplinkos pavojingas veiksnys (veiksniai), pasižymintis ūmiu poveikiu. Įstatymo 44 straipsnio 5 dalis numato, kad profesinė liga privalo būti ištirta, profesinės ligos priežasčių tyrimo išvados ir profesinės ligos patvirtinimas turi būti surašyti profesinės ligos priežasčių tyrimo akte ir profesinės ligos patvirtinimo akte Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu profesinių ligų sąrašu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 patvirtintų Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir Tyrimo nuostatai) 34 punkte nustatyta, kad darbuotojas ar darbdavys, kurio įmonėje buvo atliekamas darbuotojo darbo sąlygų tyrimas, arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nesutinkantys su profesinės ligos patvirtinimo aktu, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo profesinės ligos patvirtinimo akto gavimo gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai (CDMEK). Tyrimo nuostatų 34 punkte taip pat nustatyta, kad CDMEK, išnagrinėjusi skundą, surašo išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo ir priima sprendimą ankstesnio tyrimo metu surašytą profesinės ligos patvirtinimo aktą palikti galioti ar įpareigoja darbo medicinos gydytoją surašyti naują. Įstatymo 44 straipsnio 8 dalyje taip pat numatyta, kad darbuotojas, darbdavys, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar Fondo valdybos teritorinis skyrius, nesutikdami su profesinės ligos patvirtinimo aktu, gali jį skųsti CDMEK, kuri sprendžia ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu. CDMEK sudaroma iš 12 Sveikatos apsaugos ministerijos, darbdavių ir darbuotojų organizacijų ir kitų valstybės įstaigų atstovų. Ne mažiau kaip 5 šios komisijos nariai turi būti asmens sveikatos priežiūros specialistai, turintys galiojančias medicinos praktikos licencijas, suteikiančias teisę verstis medicinos praktika pagal įgytą profesinę kvalifikaciją. Šios komisijos sudarymo, veiklos, jos kompetencijai priskiriamų ginčytinų klausimų, susijusių su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministro patvirtinti Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatai. Darbuotojas, darbdavys, Fondo valdyba ar Fondo valdybos teritorinis skyrius, nesutikdami su CDMEK sprendimu, gali jį skųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Iš pirmiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad CDMEK įgaliojimai nagrinėti ginčus dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo yra nustatyti Įstatymu ir paminėtu LRV 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 (priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje teismas vadovaujasi teisės aktų redakcijomis, galiojusiomis ginčijamų individualių administracinių aktų priėmimo metu).

2007 m. gruodžio 29 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1087 patvirtintų Profesinių ligų nustatymo kriterijų (toliau – ir Kriterijai) 4 punkte numatyta, kad profesinės ligos diagnozė nustatoma vadovaujantis šiais kriterijais: 4.1. ligos klinika (specifiniai ir (arba) nespecifiniai simptomai ir požymiai, atliktų laboratorinių, instrumentinių tyrimų rezultatai, privalomų sveikatos tikrinimų duomenys, įvertinant suminį rizikos veiksnių poveikį, individualų jautrumą rizikos veiksnio poveikiui (lytį, amžių), ligos anamnezę, gyvenimo anamnezę) turi atitikti rizikos veiksnio (-ių) poveikio sveikatai simptomus ir požymius; 4.2. nustatytas rizikos veiksnio (-ių) poveikis: 4.2.1. darbo veiklos raida: profesija, darbo pobūdis, rizikos veiksniai, rizikos veiksnio (-ių) ekspozicijos intensyvumas, rizikos veiksnio (-ių) ekspozicijos trukmė ir kiti duomenys, pateikti Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 „Dėl Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka (duomenys, nurodyti darbdavio pateiktoje informacijoje apie darbuotojo darbo trukmę, sąlygas ir (arba) darbuotojo pateiktame darbinės veiklos aprašyme, bei duomenys, nurodyti Profesinės ligos priežasčių tyrimo akte), panašių susirgimų (grupinių ar pavienių) buvimas įmonėje arba analogiškose darbo vietose kitose įmonėse; 4.2.2. rizikos veiksnių stebėjimo rezultatai: informacija apie ribines ir išmatuotas rizikos veiksnio (-ių) vertes, biologinio monitoringo duomenys; 4.3. nustatytas ryšys tarp rizikos veiksnio (-ių) poveikio ir ligos atsiradimo bei vystimosi: rizikos veiksnio (-ių) ekspozicija turi būti prasidėjusi anksčiau nei pasireiškė pirmieji ligos simptomai, požymiai (netaikoma išimtinais alerginių ligų atvejais, tokiais kaip bronchinė astma); minimalus rizikos veiksnio (-ių) ekspozicijos intensyvumas ir trukmė, minimalus indukcijos periodas, maksimalus latentinis periodas (išskyrus Kriterijų 4.5 papunktyje nurodytą atvejį); 4.4. atlikus diferencinę diagnostiką, nenustatyta kitų, nesusijusių su darbu, ligos priežasčių; 4.5. nustatant profesines ligas, įtrauktas į Profesinių ligų sąrašą, bet neįtrauktas į Europos Komisijos profesinių ligų diagnostikos vadovą, turi būti taikomi tokie maksimalūs latentiniai periodai: 4.5.1. nustatant juosmeninės stuburo dalies diskų ligas, sukeltas ilgalaikės vertikalios viso kūno vibracijos, – iki 5 metų; 4.5.2. nustatant kaklinės ir juosmeninės stuburo dalies diskų ligas, sukeltas ilgalaikio sunkių krovinių kėlimo ir nešimo, – iki 2 metų.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 patvirtintų Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 7 punkte numatyta, kad CDMEK uždavinys – vertinti profesinių ligų diagnozės nustatymo pagrįstumą ar nepagrįstumą pagal pareiškėjų skundus. Viena iš CDMEK funkcijų yra teikti išvadas dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo ar nenustatymo pagrįstumo (8.3 papunktis). Iš Nuostatų 30, 31 punktų turinio matyti, kad sprendimas dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo ar nepagrįstumo įforminamas surašant atitinkamą CDMEK išvadą. Jei CDMEK sprendimas dėl profesinės ligos pagrįstumo ar nepagrįstumo yra kitoks negu sprendimas, kurį priėmė darbo medicinos gydytojas, Komisija įpareigoja darbo medicinos gydytoją, surašiusį Profesinės ligos patvirtinimo aktą, surašyti naują Profesinės ligos patvirtinimo aktą, apie tai nurodydamas Komisijos išvadoje (32 punktas). Pagal Tyrimo nuostatų 35 punktą CDMEK, išnagrinėjusi skundą, jeigu, jos nuomone, nepakanka duomenų diagnozei nustatyti, gali raštu prašyti Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus jį papildyti, nurodydama profesinės ligos priežasčių tyrimo akto papildymo priežastis.

Teismas, apibendrindamas nurodytąjį teisinį reguliavimą nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, daro išvadą, kad CDMEK tiria, ar pagrįstai buvo nustatyta/nenustatyta profesinės ligos diagnozė ir turi įgaliojimus įpareigoti darbo medicinos gydytoją surašyti naują Profesinės ligos patvirtinimo aktą arba raštu prašyti Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus jį papildyti, nurodydama profesinės ligos priežasčių tyrimo akto papildymo priežastis. Be to, LVAT yra pažymėjęs, kad CDMEK yra speciali ekspertinė institucija, kuri pagal teisės aktus yra įgaliota nagrinėti ir yra kompetentinga spręsti ginčus dėl profesinių ligų diagnozės nustatymo (nenustatymo) pagrįstumo. Ji tai atlieka pasitelkdama specialias žinias, reikalingas kvalifikuotam duomenų vertinimui medicinine prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-916-858/2016). Iš to seka imperatyvi nuostata, kad ne teismas turi vertinti profesinės ligos tyrimo medžiagą (tiek, kiek ji susijusi duomenų vertinimu medicininiu aspektu), o išskirtinai CDMEK. Kartu pažymėtina, kad CDMEK, atlikdama savo funkcijas, turi plačius įgaliojimus: gauti iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinio skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinio skyriaus asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, darbdavių ir kitų institucijų informaciją ir dokumentus, kurių reikia Komisijos funkcijoms vykdyti (Nuostatų 9.1. punktas); priimti sprendimą nedalyvaujant darbuotojui ar jo atstovui, darbdaviui, jei jiems apie posėdžio laiką ir skundo nagrinėjimą buvo pranešta (9.2. punktas); siųsti asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigas papildomai ištirti ir patikslinti diagnozės (9.3. punktas); pasitelkti gydytojus specialistus, ekspertus ir kviesti juos dalyvauti Komisijos posėdžiuose, sprendžiant profesinės ligos diagnozės nustatymo pagrįstumo ar nepagrįstumo klausimus (9.4. punktas); kreiptis į Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių dėl papildomos informacijos pateikimo (9.5. punktas); kviesti į Komisijos posėdžius darbuotoją ar jo atstovą, darbdavį, Fondo valdybos teritorinio skyriaus, Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovus, kitus asmenis (9.6. punktas).

Teismui pateikti duomenys ir ginčo santykių teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad darbo medicinos gydytoja (trečiasis suinteresuotas asmuo) ir CDMEK L. K. profesinės ligos diagnozės pagrįstumą vertino turėdami išsamių ir objektyvių įvairių institucijų (VDI, Sodra) bei medicinos įstaigų duomenų (taip pat ir papildomai gautus naujus duomenis iš Kaišiadorių pirminės sveikatos priežiūros centro) apie visus reikšmingus pacientės gyvenimo ir gydymosi faktus visumą. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad tiek darbo medicinos gydytoja, tiek CDMEK, nustatant ir patvirtinant profesinę ligą, rėmėsi ir vertino duomenų, kurie išvardinti Kriterijų 4 punkte, visumą: ligos, gyvenimo anamnezes (persirgtos ligos, traumos, įpročiai, gyvenimo sąlygos ir kt.); darbo veiklos raidą (profesija, darbo pobūdis, kenksmingi darbo aplinkos veiksniai, minimalus kenksmingo darbo aplinkos veiksnio poveikio (ekspozicijos) ir intensyvumą; minimalią kenksmingo darbo aplinkos veiksnio trukmę, privalomų sveikatos tikrinimų duomenis ir t.t. Teisinis reglamentavimas numato, kad CDMEK, gavusi pareiškėjos prašymą įvertinti profesinės ligos nustatymo pagrįstumą, atliko kompleksinę dokumentų analizę ir vadovaujantis jai suteiktomis teisėmis nustatyti, ar profesinės ligos diagnozė nustatyta pagrįstai, surašė atitinkamą Išvadą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2817/2011; 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-502/2016).

Teismas pabrėžia, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio imperatyvias nuostatas administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Taigi, teismas, pagal jam priskirtą kompetenciją nagrinėdamas ginčą dėl profesinės ligos nustatymo, turi spręsti tik teisės klausimus, t. y. ar CDMEK, patvirtindama arba paneigdama profesinės ligos diagnozę, laikėsi teisės aktų reikalavimų. Teismas turi nustatyti, ar darbo medicinos gydytoja ir Komisija tinkamai atliko teisės aktais jų kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimant sprendimą dėl profesinės ligos diagnozės ir jos patvirtinimo (nepatvirtinimo) buvo laikomasi CDMEK nuostatais ir kitais teisės aktais apibrėžtų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, ar priimti sprendimai yra pagrįsti nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Tuo tarpu darbo medicinos gydytoja ir CDMEK, kaip speciali ekspertinė institucija, taikydami dokumentinės analizės metodą, sprendžia dėl profesinės diagnozės nustatymo, be kita ko, pasitelkdami specialias žinias, reikalingas kvalifikuotam reiškinių vertinimui medicinine prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1047/2013).

Administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę, todėl teisminio nagrinėjimo dalyką visų pirma sudaro viešojo administravimo subjekto sprendimai, kuriais asmenims nustatomos teisės ir pareigos (ABTĮ 3 str.). Minėtas proceso administraciniame teisme pobūdis lemia ir įrodinėjimo proceso ypatumus. Įrodinėjimas administraciniame procese prasideda institucijoje, administracinis teismas vertina, ar institucija surinko pakankamai faktinių duomenų priimti teisėtą sprendimą, todėl įrodinėjimas nagrinėjant bylą administraciniame teisme yra subsidiarinio pobūdžio. Dėl nurodytų motyvų, ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo tiriant administraciniame teisme įrodymus, neturėtų būti suprantamas kaip teismo pareiga surinkti visus įrodymus, patvirtinančius administracinio sprendimo teisėtumą. Taigi, įrodinėjimas administraciniame teisme yra pagalbinio pobūdžio, kuris nesuponuoja teismo pareigos įvertinti visus viešojo administravimo subjekto surinktus įrodymus iš naujo, todėl, kad administracinį sprendimą priima viešojo administravimo institucija, o ne teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-140-602/2017).

Teismo vertinimu, tiek darbo medicinos gydytoja, tiek ir CDMEK tinkamai įvykdė Įstatymo, Tyrimo nuostatų, Kriterijų, Nuostatų reikalavimus ir priėmė teisėtus bei pagrįstus Aktą ir Išvadą. Jokių pagrindų, numatytų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje, ABTĮ 91 straipsnyje, duodančių pakankamą pagrindą ginčijamiems aktams panaikinti, teismas nenustatė (ABTĮ 56 str.).

Likusieji tiek pareiškėjo ir jo atstovų, tiek ir atsakovių ir jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.