- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-22
- Bylos Nr.
- 2S-547-227/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė, Laimantas Misiūnas, Birutė Jonaitienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Kreditorius
- D. J.
- Skolininkas
- V. J.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-547-227/2010
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 22 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Margaritos Dzelzienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3301-755/2010 pagal pareiškėjo V. J. skundą antstoliui A. B. dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
n u s tatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. J. 2010-04-09 kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti turto areštą ir įpareigoti antstolį įvertinti turtą esamu momentu, nes egzistuoja ir daugiau kreditorių. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis vykdydamas vykdomąją bylą Nr. 0025/10/00443, pradėtą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 230 000 Lt išieškojimo D. J. naudai, areštavo pareiškėjui priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad turto saugojimas ir administravimas neturi prasmės, nes dalybų objekte nuo proceso pradžios iki šiol gyvena išieškotoja D. J., be to turtas apdraustas PZU Lietuva bendrovėje.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-05-12 nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė bei priteisė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-12-09 vykdomojo rašto Nr. VR-1345 pagrindu, antstolis A. B. pradėjo vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0025/10/00443 dėl 230 000 Lt skolos išieškojimo D. J. naudai. 2010-02-02 raginimu, kuris įteiktas 2010-02-06, skolininkas V. J. buvo raginamas įvykdyti teismo sprendimą gera valia per 10 dienų, skaičiuojamų nuo raginimo įteikimo dienos. 2010-02-05 antstolis surašė patvarkymą dėl skolininko turto arešto ir turto arešto aktą, kuriuo areštavo žemės sklypą bei gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtus dokumentus V. J. gavo 2010-02-08. Teismas padarė išvadą, kad antstolis savo veiksmais nepažeidė CPK vykdymo procese numatytų nuostatų dėl vykdymo veiksmų areštuojant V. J. turtą.
Teismas nurodė, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 str. 2 d.). Esant pavojui, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą (CPK 658 str. 2 d.). 2010-02-05 antstolis surašė skolininko turto arešto aktą, nurodydamas turto arešto mastą – 230 000 Lt. CPK 681 str. 1 d. reglamentuota, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Šiuo atveju pats antstolis areštuoto turto neįvertino, o nurodė kviesiąs tuo tikslu ekspertą, todėl nėra pagrindo teismui įpareigoti antstolį atlikti tai, ką jis pats nurodė atliksiąs. Įstatymas nenustato konkretaus termino, per kurį turto įvertinimas turi būti atliktas. Visi pareiškėjo ginčijami antstolio veiksmai atlikti laikantis įstatymo nuostatų bei siekiant teismo sprendimą kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyti, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str.), todėl nėra pagrindo pripažinti jų neteisėtais.
Teismas taip pat nustatė, kad V. J. praleido CPK 512 str. numatytą terminą skundui paduoti antstolio veiksmams apskųsti. Vykdomojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2010-02-05 patvarkymą dėl turto arešto bei turto arešto aktą pareiškėjas yra gavęs asmeniškai 2010-02-08, o skundą dėl neteisėtų antstolio veiksmų teisme yra pateikęs 2010-04-09, jis taip pat neprašė atnaujinti praleisto 20 dienų termino (CPK 78 str.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas V. J. prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-05-12 nutartį bei 2010-02-05 turto arešto aktą ir klausimą spręsti iš esmės. Apeliantas nurodė, kad turto arešto akte nėra nurodyta vertė areštuoto žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Turto arešto akte nurodyta, kad bus kviečiamas ekspertas, konkrečiai nenurodant kada ir koks. Apeliantas nurodė, kad areštuotas skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kainomis, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą ir arešto metu dalyvaujančių skolininko ir išieškotojo nuomones, bet tai padaryta nebuvo. Apeliantas negalėjo laiku paduoti skundo pirmos instancijos teismui, nes antstolis nereagavo į jo prašymus pateikti dokumentus, todėl terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ir prašo jį atnaujinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis A. B. prašė atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nutartį. Antstolis nurodė, kad priverstinis vykdymas atliktas, nepažeidžiant CPK reikalavimų, be to pareiškėjas praleido CPK 512 str. numatytą terminą skundui paduoti. Pareiškėjas, reikšdamas nepagrįstus skundą, siekia naudos sau ir akivaizdžiai vilkina priverstinį vykdymo procesą, tuo darydamas žalą išieškotojai D. J., todėl antstolis prašo pareiškėjui V. J. taikyti CPK 95 str. numatytas poveikio priemones už piktnaudžiavimą procesinėmis priemonėmis – skirti 20 000 Lt baudą (CPK 95 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas(CPK 337 str.1d.1p).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1d.). Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų dėl jo(skundo) nepagrįstumo ir dėl termino skundui paduoti praleidimo, nesant prašymo jį atstatyti.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau(CPK 7 str.1d). Antstolis, vykdantis sprendimą, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 str. 2 d.), tame tarpe areštuoti skolininko turtą(CPK 658 str.2d). Turto areštas- tai įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirą šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Viena iš būtinų ir esminių vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pasikeitimu prieš savininko valią. Antstolis areštuodamas turtą jį įkainoja rinkos verte. Vienas iš kriterijų, kurį antstolis gali taikyti nustatydamas areštuojamo turto rinkos vertę, yra Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyta turto vertė. Kiti kriterijai- pasiūla ir paklausa, konkurencija, pakeitimo kitu turtu principas, išoriniai veiksniai, objekto patobulinimas, turto naudojimo apribojimai. Civilinio proceso kodekse yra įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas – užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ir vykdymo proceso šalys gauna informacijos, kad dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo įkainoto ir areštuoto turto vertė. Skolininko ir kreditoriaus interesų apsaugą taip pat užtikrina galimybė skirti ekspertizę vykdymo procese. Ekspertizei atlikti yra trys pagrindai: 1) jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės; 2) jei skolininkas ar kreditorius prieštarauja dėl antstolio atlikto areštuoto turto įkainojimo; 3) jei negalima įvertinti turto jo arešto metu. Skolininkas ar išieškotojas, susipažinę su ekspertizės išvada, gali pareikšti motyvuotus prieštaravimus. Antstolis, susipažinęs ir įvertinęs skolininko ar kreditoriaus pareikštą motyvuotą prieštaravimą, turi motyvuotai išspręsti klausimą dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimo. Iš to seka, kad antstolis neprivalo areštuodamas turtą tuo pat metu jį įkainoti, kaip nepagrįstai mano apeliantas. Eksperto ar ekspertinės įstaigos, galinčios įkainoti turtą , parinkimas užima nemažą laiko tarpą, be to tam turi reikšmės ir pačių ekspertų užimtumas. Todėl tam, kad turtas nebūtų paslėptas ar kitaip nebūtų apsunkintas ir galėtų būti garantu sprendimo įvykdymui, antstolis pirmiausias skubiai areštuoja turtą ir tik suderinęs su ekspertu ar ekspertine įstaiga dėl turto įvertinimo, sutartu laiku kviečia ekspertą.
Iš bylos duomenų matyti, kad antstolis 2010-02-02 priėmė vykdyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008m. rugsėjo 3d dienos sprendimo pagrindu išduotą 2008-12-09 vykdomąjį raštą dėl 230 000Lt dydžio kompensacijos išieškojimo iš V. J. D. J. naudai. Antstolis, vykdydamas CPK 655 straipsnio reikalavimus, 2010-02-02 išsiuntė skolininkui raginimą sumokėti skolą gera valia(įteikta 2010-02-06) ir sutinkamai su CPK 658 straipsniu- 2010-02-05 areštavo skolininko turtą: žemės sklypą ir gyv. namą su kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad turto arešto mąstas- 230 000Lt, tačiau turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Tai reiškia, kad antstolis, areštuodamas turtą jo neįkainavo, o vertei nustatyti nutarė kviestis ekspertus, kaip numato CPK 681 straipsnio nuostatos.
Apelianto teiginys, jog antstolis, areštuodamas turtą , iš karto privalėjo jį įkainoti, nepagrįstas. Pirmiausia antstolis, skolininkui geruoju nesumokant priteistos pinigų sumos išieškotojai ir siekdamas, kad būtų įvykdytas sprendimas, areštavo turtą. Tokiu būdu užtikrino galimybę išieškojimą nukreipti į areštuotą skolininkui priklausantį turtą ir realiai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Atsižvelgiant į areštuoto turto rūšį- areštuotas žemės sklypas ir gyvenamas namas su priklausiniais, siekiant išvengti bet kokių abejonių įvertinant areštuotą turtą, antstolis pagrįstai šioje byloje nutarė pakviesti ekspertus. Tuo tinkamai vykdė CPK 675 ir 681 straipsnių nuostatas.
Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, nėra nustatyto termino per kurį turi būti įkainuojamas areštuotas turtas. Tačiau įstatymas numato pareigą antstoliui veikti už kuo greitesnį sprendimo įvykdymą, antstolio atliktų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą nagrinėja teismas. Terminas, per kurį įkainojamas areštuotas turtas priklauso nuo eksperto, ekspertinės įstaigos užimtumo. Šioje byloje teismui išreikalavus vykdomąją bylą pagal skolininko V. J. skundą, vykdymo veiksmai, tame tarpe areštuoto turto įkainojimas, sustojo. Grąžinus vykdomąją bylą, antstolis tęs vykdymo procesą ir turės teisę kviestis ekspertą areštuoto turto įkainojimui atlikti ir pareigą atlikti tai kuo skubiau. Teisėjų kolegija paaiškina, kad tuo atveju, jei apelianto ar išieškotojo nuomone antstolio pakviestas ekspertas netinkamai įkainos areštuotą turtą(nustatys per mažą ar per didelę kainą), jie turės teisę pateikti motyvuotą prašymą dėl įkainavimo, o antstolis- pareigą motyvuotai išspręsti. Nesutikdami su antstolio sprendimu – jį apskųsti įstatymų nustatyta tvarka.
Aptartais motyvais darytina išvada, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas atmesdamas skundą kaip nepagrįstą tinkamai taikė procesinės teisės normas, nepažeidė skolininko interesų.
Civilinio proceso kodekso 644 straipsnio 1 dalies 4 punktas įpareigoja skolininką domėtis vykdymo eiga. Nesutinkant su antstolio procesiniais veiksmais ar atsisakymu procesinius veiksmus atlikti- skųsti CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Skundas turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą teikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti. Bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo(CPK 512 str.).
Ginčo nėra, jog pareiškėjas praleido 20 dienų terminą paduoti skundą dėl antstolio veiksmų ir jo neprašė atnaujinti (CPK 512 str.). Todėl apylinkės teismas pagrįstai skundą atmetė dėl termino praleidimo (CPK 512 str.). Tuo tinkamai taikė procesinės teisės normas. Apeliantas tik atskirajame skunde prašo terminą atnaujinti, kurį, kaip teigia, praleido dėl antstolio kaltės jam neatsakant į pateiktus prašymus, laiškus. Įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius nepateikė. Apelianto nurodytos priežastys, nelaikytinos svarbiomis, sutrukdžiusiomis laiku paduoti skundą. Be to, ta aplinkybė, jog nebuvo atnaujintas praleistas terminas, šiuo atveju neturi reikšmės, nes pirmosios instancijos teismas skundą išnagrinėjo iš esmės ir atmetė kaip nepagrįstą ir su tokia išvada teisėjų kolegija sutiko.
Aptartais motyvais atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas(CPK 337 str.1d.1p). Iš apelianto priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmu punktu,
nutari a:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. J. , a.k(duomenys neskelbtini) , 2,70 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.