Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), turinti (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista,

yra kaltinama pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė

D. R. 2022 m. gegužės 13 d. apie 19⁴⁷ val. šalia parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFL-0105 (patikros sertifikato Nr. 1542160) jai nustatytas 1,97 promilių neblaivumas) ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamosios (įtariamosios) D. R. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose, kuriuose nurodyta, kad 2022 m. gegužės 13 d. apie 17⁰⁰ val. pas ją į namus atėjo pažįstama R., jos pavardės nepamena. R. buvo grįžusi iš užsienio. Kaltinamoji (įtariamoji) namuose turėjo 0,7 l talpos 13 laipsnių stiprumo butelį vyno ir juo vaišino R. Išgėrusios vyną, nutarė išgerti 1 litro talpos 6 laipsnių stiprumo „(duomenys neskelbtini)“ alaus. R. alaus ir vyno išgėrė šiek tiek mažiau negu kaltinamoji (įtariamoji) ir apie 18⁰⁰ val. išėjo namo. R. išėjus, kaltinamoji (įtariamoji) nusprendė nuvažiuoti iki netoli jos namų esančio miško. Iš miško norėjo parsivežti vieną beržą. Ji anksčiau matė, kad yra retinamas miškas, o išpjauti medžiai sukrauti šalia kelio. Ji dirbo su medžiu, todėl norėjo iš medienos pasidaryti padėkliukų. Dar dieną buvo nusprendusi iš savo sutuoktinio brolio V. Š. pasiskolinti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes šiame automobilyje yra įtaisytas kablys ir galima prikabinti priekabą.

Maždaug apie 19²⁰ val. kaltinamoji (įtariamoji) nuėjo pas tame pačiame name gyvenusį T., jo pavardės nežino. Ji bendravo su T. sutuoktine ir prašė paskolinti priekabą. Neprisimena, ar T. sutuoktinei minėjo, kam jai reikia priekabos. T. sutuoktinė leido jai pasiimti iš kiemo priekabą. Kaltinamoji (įtariamoji) prisikabino priekabą prie V. Š. automobilio ir išvažiavo prie (duomenys neskelbtini), sukrautų medžių. Atstumas nuo jos namų iki medžių buvo apie 200 metų. Nesijautė apsvaigusi. Manė, kad sugebės saugiai vairuoti automobilį.

Atvažiavus prie medžių krūvos, šalia kitų žmonių nebuvo. Kaltinamoji (įtariamoji) pasiėmė vieną nestorą apie 1,5-2 m ilgio beržą ir įsidėjo į priekabą. Pro šalį važiavo vyras. Kaltinamoji (įtariamoji) suprato, kad pro šalį važiavęs vyras prižiūri medžio pjovimo darbus. Vyras sustojo, išlipo iš automobilio, priėjo prie kaltinamosios (įtariamosios) ir ją išbarė. Ji labai išsigando, atsiprašinėjo dėl paimto beržo. Padėjo beržą į vietą ir išvyko namo. Važiuodama pamatė iš priekio atvažiuojantį policijos automobilį. Kaltinamajai (įtariamajai) pasirodė, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojas pareigūnams rankomis kažką rodė, tačiau nepagalvojo, kad tai susiję su ja ir su beržu, kurį norėjo pasiimti.

Važiuodama namo nutarė užvažiuoti į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ apsipirkti. Automobilį su priekaba pasistatė šalia parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Įėjusi į parduotuvę apžiūrėjo ten esančius batus. Ketino sūnui nupirkti sportbačius ir norėjo pasižiūrėti, ar jiems taikoma akcija. Vaikščiodama po parduotuvę sutiko savo buvusį sutuoktinį A. V. su drauge. Prisimena, kad su buvusiu sutuoktiniu trumpai šnektelėjo. Po to pamatė, kad viena iš kasininkių kažkam rodo į ją. Tuo metu ji dar nesuprato, kad policijos pareigūnai jos ieško. Kaltinamoji (įtariamoji) norėjo šlapintis ir nuėjo į parduotuvėje esantį tualetą. Negali paaiškinti, kodėl tualete slėpė automobilio užvedimo raktelį ir megztinį. Tuo metu jai atrodė, kad taip turi elgtis. Alaus į tualetą nesinešė ir jo negėrė. Alkoholį vartojo prieš išvažiuodama iš namų. Pakankamai greitai į tualetą atėjo apsaugos darbuotojas ir policijos pareigūnas. Kai kaltinamoji (įtariamoji) išėjo iš tualeto, policijos pareigūnai jos laukė ir išsivedė į lauką prie tarnybinio automobilio. Jie stovėjo šalia automobilio „(duomenys neskelbtini)“.

Kaltinamoji (įtariamoji) buvo neblaivi, labai išsigandusi, todėl neprisimena visų aplinkybių, kurias aiškino policijos pareigūnams. Pareigūnai norėjo, kad ji pūstų į alkotesterį, tačiau ji atsisakė tai daryti. Nežino, kodėl taip elgėsi. Vėliau kaltinamoji (įtariamoji) sutiko pasitikrinti blaivumą ir į alkotesterį pūtė du kartus. Pirmu kartu įpūtė apie 1,9 promiles, o antru - šiek tiek per 2 promiles.

Kaltinamosios (įtariamosios) teigimu, policijos pareigūnai pervertė ją ant žemės ir uždėjo antrankius. Kaltinamajai (įtariamajai) pradėjo drebėti rankos. Policijos pareigūnai iškvietė medikus. Atvykę medikai kaltinamajai (įtariamajai) pamatavo kraujo spaudimą, tačiau į ligoninę nesivežė. Policijos pareigūnai ją pristatė į policijos komisariatą. Ten jai vėl pradėjo drebėti rankos. Dar kartą buvo iškviesti medikai. Atvykę medikai išvežė kaltinamąją (įtariamąją) į psichiatrijos ligoninę.

Kaltinamoji (įtariamoji) turi teisę vairuoti transporto priemones nuo 2006 m. Kaltinamosios (įtariamosios) teigimu, ji prieš pora metų buvo išvykusi į Vokietiją ir ten sulaikyta vairavusi neblaivi. Nežino, kuriam laikui iš jos buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas. Grįžusi į Lietuvą nuvyko į VĮ „Regitra“ pasiteirauti, ar gali išsiimti naują vairuotojo pažymėjimą. VĮ „Regitra“ atstovai paaiškino, kad išduos naują vairuotojo pažymėjimą, tačiau jis negalios Vokietijoje.

Kaltinamoji (įtariamoji) automobilį įsigijo „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išsimokėtinai 2018 m. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prieš 1,5 metų automobilį pardavė V. Š., nes tuo metu išvyko į Vokietiją. Grįžusi į Lietuvą, norėjo išregistruoti automobilį VĮ „Regitra“, tačiau jai pasakė, kad kartu turi būti ir pirkėjas. Iki šiol taip ir neprisiruošė su V. Š. nuvažiuoti į VĮ „Regitra“ sutvarkyti dokumentus dėl automobilio pardavimo. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį jie pasirašė dviem egzemplioriais. Vieną pasiėmė V. Š., o antrą - ji. Kaltinamoji (įtariamoji) labai gailisi dėl savo elgesio.

Liudytojo T. M. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole, kuriame teigiama, kad D. R. yra jo kaimynė. Ji gyvena tame pačiame daugiabutyje. D. R. pažįsta apie 1,5 metų.

Įvykio dieną, t. y. 2022 m. gegužės 13 d., apie 17⁰⁰ val. jam paskambino sutuoktinė A. M. ir pasakė, kad D. nori trumpam pasiskolinti automobilinę priekabą „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). D. reikėjo priekabos, kad kažką parsivežtų. Jis neklausinėjo, ką konkrečiai D. ketina vežti priekaboje, ir sutiko paskolinti automobilinę priekabą. Minėta priekaba buvo pastatyta namo kieme. Liudytojas T. M. nežino, kada D. prisikabino priekabą prie automobilio ir išvažiavo. Jis grįžo namo apie 19⁰⁰ val. Priekabos kieme nebuvo. Jo sutuoktinė kažkur išvyko savo reikalais ir, grįžusi namo, pasakė, kad prie (duomenys neskelbtini) esančios „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje matė stovintį automobilį su jų priekaba. Šalia stovėjo policijos pareigūnai. Kai sutuoktinė jam skambino, jis tuo metu kieme remontavo savo automobilį. Po sutuoktinės skambučio pakankamai greitai pamatė į kiemą įvažiuojantį policijos automobilį. Priėjo prie jų norėdamas sužinoti, kas nutiko. Policijos pareigūnai paaiškino, kad sulaikė neblaivią važiavusią D. Prie D. vairuojamo automobilio buvo prikabinta priekaba, registruota V. Ž. vardu. Liudytojas T. M. paaiškino, kad V. Ž. kokius (duomenys neskelbtini) m. gyvena (duomenys neskelbtini), o priekaba paliko, atidavė jam 2019 m. Liudytojas T. M. pasitvarkė priekabą, ją apdraudė ir iki šiol ja naudojosi. Apie registraciją nepagalvojo; priekabos savo vardu neužregistravo. Liudytojas T. M. parodė pareigūnui priekabos dokumentus. Pareigūnai pasakė, kad priekaba bus išvežta į automobilių saugojimo aikštelę.

Apie 21⁴⁰ val. pareigūnas paskambino liudytojui T. M. ir pasakė, kad jis gali atvykti iki parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ bei pasiimti priekabą. Liudytojas T. M. nuvyko pasiimti priekabos. Priekaba buvo prikabinta prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“. Nežino, kam priklauso šis automobilis. Anksčiau niekada nematė, kad D. vairuotų tą automobilį. Priekabą parsitempė į kiemą.

Liudytojos A. M. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole, kuriame rašoma, kad D. R. yra jos kaimynė. Su ja susipažino prieš 1,5 m., kai atsikraustė gyventi į daugiabutį namą. Artimų ryšių su D. nepalaiko.

Įvykio dieną, t. y. 2022 m. gegužės 13 d., apie 17⁰⁰ valandą pas liudytoją A. M. atėjo D. ir prašė paskolinti automobilinę priekabą. D. neatrodė neblaivi. Liudytoja A. M. pasiteiravo, kam jai reikia priekabos. D. nurodė, kad nori kažką išvežti iš savo mamos sodybos. Liudytoja A. M. paskambino savo sutuoktiniui T. M. ir pasakė, kad D. nori pasiskolinti priekabą. Sutuoktinis neprieštaravo. Liudytoja A. M. nežino, prie kokio automobilio D. prikabino priekabą ir kas vairavo automobilį. Nepagalvojo, kad D. vairuos automobilį su priekaba.

Liudytoja A. M. apie 21³⁰ val. važiavo pro (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ ir pamatė šalia parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje stovinčią jų priekabą ir policijos pareigūnus. Liudytoja A. M. pagalvojo, kad pareigūnai sustabdė D. ir greičiausiai jiems reikės priekabos dokumentų. Grįždama namo, liudytoja A. M. paskambino sutuoktiniui T. ir pasakė, ką matė. Liudytojai A. M. grįžus (namo), atvyko policijos pareigūnai. Su policijos pareigūnais bendravo sutuoktinis T. Matė, kad T. pareigūnams nešė priekabos registracijos liudijimą. Policijos pareigūnai pasakė, kad D. vairavo automobilį su priekaba, būdama neblaivi, taip pat minėjo, kad priekaba bus nugabenta į automobilių saugojimo aikštelę. Vėliau paskambinę pareigūnai pasakė, kad T. gali atvažiuoti prie parduotuvės ir pasiimti priekabą. T. partempė priekabą į kiemą prie namų. Priekaba registruota V. Ž. vardu, tačiau prieš kelerius metus jis ją padovanojo T. V. keleri metai gyvena (duomenys neskelbtini) ir priekaba ilgą laiką niekas nesinaudojo. T. priekabą perdažė, susitvarkė, apdraudė ir iki šiol ja naudojasi.

Liudytojo V. Š. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole, kuriame nurodyta, kad D. R. yra jo brolio V. R. sutuoktinė. Su ja labai artimų ryšių nepalaiko.

Liudytojas V. Š. 2020 m. lapkričio 30 d. iš D. nusipirko automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu D. ir V. ruošėsi išvykti į (duomenys neskelbtini). Už automobilį sumokėjo 400 €. 2020 m. lapkričio 30 d. D. atsivežė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį. Liudytojas V. Š. nežino, iš kur D. gavo sutarties formą. Ji savo ranka sutartyje (blanke) įrašė savo ir automobilio duomenis. Liudytojas V. Š. sutartyje įrašė savo duomenis. Sutartį surašė dviem egzemplioriais. Vienas sutarties egzempliorius liko pas liudytoją V. Š., kitas - pas D. Liudytojas V. Š. nuo 2020 m. lapkričio 30 d. naudojasi minėtu automobiliu, tačiau neįregistravo jo VĮ „Regitra“ savo vardu, nes vis nerasdavo laiko. Kartais D. pasiskolindavo iš jo automobilį.

Įvykio dieną, t. y. 2022 m. gegužės 13 d., dienos metu, tiksliai valandų neprisimena, D. atvažiavo pas liudytoją V. Š. į namus su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Jis nežino, kam priklauso automobilis „(duomenys neskelbtini)“. D. buvo blaivi ir paprašė paskolinti jai automobilį „(duomenys neskelbtini)“, nes norėjo kažką parsivežti ir jai reikėjo automobilio su kabliu. D. nesakė, iš kur ir ką būtent ji ketino parsivežti, o jis neklausė. Ji žadėjo greitai grąžinti automobilį. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“ D. paliko prie liudytojo V. Š. namų. Liudytojas V. Š. nematė, kur nuvažiavo D.

Įvykio vakarą, tikslaus laiko liudytojas V. Š. neprisimena, kažkas iš namo draugų paskambino ir pasakė, kad matė prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šalia jo buvo policijos pareigūnai. Liudytojas V. Š. su D. kalbėjosi lyg kitą dieną. D. pasakė, kad policijos pareigūnai sulaikė ją dėl vairavimo išgėrus. D. nepasakojo smulkesnių įvykio aplinkybių. Pasak liudytojo V. Š., jei jis būtų žinojęs, kad D. taip pasielgs, nebūtų skolinęs automobilio.

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2022 m. gegužės 13 d. 20⁵¹ val. D. R. nustatytas vidutinis - 1,97 promilių neblaivumas, 2022 m. gegužės 13 d. 21¹⁰ val. – 2,13 promilių neblaivumas. D. R. sutiko su patikros rodmenimis.

Taip pat BIRT ataskaitų žiūrykle, įvykio vietos ir patalpų apžiūros 2022 m. gegužės 13 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriuose užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelė ir parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ tualeto, apžiūra; savanoriškų daiktų (dokumentų) pateikimo 2022 m. gegužės 14 d. protokolu; reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2022 m. birželio 1 d. protokolu; kitų objektų (policijos tarnybiniame automobilyje esančios kameros vaizdo įrašo) apžiūros 2022 m. liepos 4 d. protokolu; kitų objektų (įvykio vietoje naudotos „Body“ kameros vaizdo įrašo) apžiūros 2022 m. liepos 13 d. protokolu; kitų objektų (parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų kamerų vaizdų įrašų) apžiūros 2022 m. liepos 13 d. protokolu.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo ir tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad neteisėti kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamosios kaltė, padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyti visiškai, abejoti jos kalte nėra pagrindo.

Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, [...] būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, [...], gali būti baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (BK 281¹ str. 1 d.).

Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamos veikos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį padarymą skirti kaltinamajai 51 paros arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, arešto bausmę mažinti 1/3 ir skirti 34 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 8 ir 10 punktais arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesius, paskiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant: nuo 22 val. iki 6 val. būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jos priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Skirti baudžiamojo poveikio priemones: uždrausti vairuoti transporto priemones 3 metus ir konfiskuoti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabos „(duomenys neskelbtini)“, valst, Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 120 €.

Kaltinamoji sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d., 12 str.). Nusikaltimo sudėtis formali, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Kaltinamoji yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.). Nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamajai 2022 m. balandžio 22 d. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, (duomenys neskelbtini); nuo 2022 m. gegužės 14 d. iki 2022 m. gegužės 18 d. diagnozuoti (duomenys neskelbtini) sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, (duomenys neskelbtini). Šiuo metu psichiatrijos klinikoje nesigydo. 2016 m. rugsėjo 5 d. bausta administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivi (nustatytas lengvas - 0,45 promilių - girtumo laipsnis), automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. 2017 m. liepos 26 d. bausta už tai, kad neblaivi (nustatytas vidutinis - 1,94 promilių – girtumo laipsnis) buvo rasta prie namų adresu (duomenys neskelbtini) naktį su trimis nepilnamečiais vaikais. 2022 m. balandžio 1 d. už greičio viršijimą surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. Lietuvoje neteista. Vokietijoje teista 2020 m. rugsėjo 11 d. už vairavimą neblaiviai arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų (BK 97 str. 1 d.). Vairuotojo pažymėjimas iki 2021 m. kovo 10 d. pripažintas negaliojančiu Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padariusi inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padariusi, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikaltimą padarė būdama recidyvistė (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes, biografinius duomenis apie kaltinamąją, nustatęs po vieną jos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė galėtų būti vidutinio švelnumo sankcijoje numatyta bausmės rūšis - areštas, jos dydį parinkdamas artimą sankcijos vidurkiui (BK 49 str. 3 d.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta arešto bausmė mažinama vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų ir skirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali skirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Kaltinamoji pirmą kartą teisiama arešto bausme, todėl arešto bausmės vykdymas atidedamas ir skiriami įpareigojimai/ draudimai (BK 75 str. 1 d., 4 d., 5 d. 5-6, 10 p.).

Baudžiamojo poveikio priemonės - teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/ 2012).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, jos neteisėti veiksmai kėlė pavojų eismo saugumui, kitų eismo dalyvių ir savo sveikatai ar gyvybei, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas 3 metus naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d., 68 str.).

Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, bendrininką, kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Gali būti konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar yra nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 1-2, 5 d.).

Nusikaltimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kaltinamoji padarė vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

VĮ „Regitra“ duomenimis, kaltinamoji 2018 m. balandžio 12 d. lizingo būdu už 1 600 € įsigijo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

VĮ „Regitra“ duomenimis, priekabos (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas ir savininkas nuo 2007 m. gruodžio 22 d. registruotas V. Ž..

Transporto priemonės 2020 m. lapkričio 30 d. pirkimo – pardavimo sutarties kopijoje rašoma, kad D. R. už 400 € pardavė V. Š. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Taikant BK 72 straipsnio 5 dalį, t. y. konfiskuojant ne priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).

Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018).

Priteisiant automobilio ir priekabos vertę atitinkančią sumą įskaičiuotinas ir PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Iš byloje esančių automobilio „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabos (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitų, parengtų VšĮ „Emprekis“, matyti, kad automobilio vertė su PVM 2022 m. gegužį buvo lygi 920 €, priekabos – 200 €. Teismas nenustatė priežasčių, kurios sudarytų pagrindą priteisti (konfiskuoti) tik dalį automobilio „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabos (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės.

Kaltinamajai skiriama dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto (automobilio „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabos (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertės konfiskavimas, iš jos į valstybės biudžetą priteisiant automobilio ir priekabos vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 120 € su PVM.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į lėšas – 1 120 €, esančias arba galinčias patekti į kaltinamosios vardu AB „(duomenys neskelbtini)“ atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), paliekamas galioti, kol bus konfiskuota (sumokėta, išieškota) automobilio „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabos (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 1 120 €, leidžiant kaltinamajai disponuoti iki 730 €/mėn. savo reikmėms bei pervesti lėšas į valstybės biudžetą pagal šį teismo baudžiamąjį įsakymą,

LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 5 dalis numato, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Reikalavimas perlaikyti vairavimo egzaminą netaikomas, jeigu dėl šioje dalyje nurodyto teisės pažeidimo padarymo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trumpiau negu vienerius metus.

Kaltinamosios vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamas VĮ „Regitra“.

Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius tikrina, ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo laidavimo metu nepadarė naujų administracinių nusižengimų ir/ar nusikalstamų veikų, pvz., nėra baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neturint specialios teisės, nes ši teisė atimta (Administracinių nusižengimų kodekso 424 str. 2-3 d.).

Kaltinamajai skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – taikomos tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas; jam įsiteisėjus panaikinamos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką:

1) keturi kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais kaip tyrimo medžiaga paliekami saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.);

2) automobilis „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), kurie grąžinti saugoti V. Š., paliekami jo kaip teisėto savininko neribotai nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia

D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 51 paros arešto bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 51 paros arešto bausmę sumažinti trečdaliu iki 34 parų arešto bausmės.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5-6 ir 10 punktais, arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerius) metus, įpareigodamas D. R. per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; visą bausmės atidėjimo laiką dirbti, o netekus darbo, per 2 (dvi) savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie LR SADM ir būti joje registruotai, kol vėl pradės dirbti, bei uždrausdamas visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo priežiūrą vykdančioje institucijoje dienos.

Skirti D. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus. Uždraudimą naudotis specialia teise, paskirtą su arešto bausme, taikyti visą arešto atidėjimo laiką ir teismo paskirtą laiką, jei tektų realiai atlikti arešto bausmę.

Skirti D. R. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti (priteisti iš D. R. į valstybės biudžetą) automobilio (duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabos (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1 120 € (vieną tūkstantį šimtą dvidešimt eurų).

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į lėšas – 1 120 €, esančias arba galinčias patekti į D. R. vardu AB „(duomenys neskelbtini)“ atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti, kol bus konfiskuota (sumokėta, išieškota) automobilio „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabos (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 1 120 €, leidžiant D. R. disponuoti iki 730 €/mėn. savo reikmėms bei pervesti lėšas į valstybės biudžetą pagal šį teismo baudžiamąjį įsakymą.

D. R. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas; jam įsiteisėjus panaikinti.

D. R. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką:

1) keturis kompaktinius diskus su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje;

2) automobilį „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu ir registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintus saugoti V. Š., palikti jo neribotai nuosavybei.

Išaiškinti D. R., kad, nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar dydžiu, kitomis sąlygomis, ji turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.