- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- 1-2844-946/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20964-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- L. L.
- Nukentėjusysis
- A. L.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. sausio 23 d. nutartimi, patvirtinus prokuroro 2019 m. sausio 22 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje padarymą, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. L. 2020 m. gegužės 30 d. apie 22.00 val., ties namu, pažymėtu (duomenys neskelbtini), vairuodamas L. L. priklausantį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,07 promilės girtumas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, pažeidė kelių eismo saugumo reikalavimus, tai yra kelių eismo taisyklių 9 punktą, nurodantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, 14 punktą, nurodantį, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems; 127 punktą, nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, ko pasėkoje nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į šalia kelio esantį medį ir akmenį, dėl ko automobilis apvirto. Eismo įvykio metu sužalotas automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivis A. L., kuriam dėl odos nubrozdinimų pakaušyje, smakre, rankoje ir kojoje, plėštinės žaizdos nosyje ir lūpose, nepatikslintų dantų nepatikslintų sužalojimų, dešinio smilkinkaulio ylinės ataugos, kairio alkūnkaulio skeveldrinio, kairio šlaunikaulio viršgūbrinio skeveldrinio, kairio gaktikaulio viršutinės šakos, dešinio gaktikaulio abiejų šakų, dešinio klubakaulio kryžmeninės dalies, juosmens V-o slankstelio kairės skersinės ataugos, kryžmens I-o slankstelio kairės lateralinės masės, kairių VII-X šonkaulių, kairio XI-o šonkaulio kremzlinės jungties lūžių, kairio stipinkaulio galvos išnirimo, buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis L. L. dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas, prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo visiškai neblaivus, prisimena tik kaip Kaišiadorių rajone, (duomenys neskelbtini), užsikūrė automobilį „Audi 80“, priklausantį broliui L. L.. Automobilio rakteliai buvo padėti ir brolis pamatė tik tuomet, kai jis išvažiavo. Važiavo su tėvu A. L.. Tėvas miegojo, nieko nesakė, kad jis vairuoja išgėręs. Neprisimena kaip priėmė sprendimą vairuoti būdamas išgėręs. Po įvykio jam buvo nustatytas 1,07 promilių girtumas, nes jau buvo pamiegojęs, kadangi po eismo įvykio pasišalino iš įvykio vietos ir parėjęs namo pamiegojo. Iš įvykio vietos pasišalino, nes norėjo pareiti namo ir pasakyti broliui, kas įvyko. Eismo įvykio metu buvo sužalotas keleivis - jo tėvas A. L., kuriam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Įvykio metu dar neturėjo ir teisės vairuoti. Savo elgesį vertina labai blogai. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl tėvo gydymui turėtų išlaidų pripažįsta visiškai.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė yra visiškai įrodyta teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ištirtais įrodymais:
Apklaustas nukentėjusysis A. L. paaiškino, kad 2020 m. gegužės 30 d. jis su sūnumi L. L. dienos metu vežė malkas. Kitą dieną taip pat planavo vežti malkas, todėl baigus darbus, jis nusprendė likti miegoti (duomenys neskelbtini), kad kitą dieną nereikėtų eiti pasiimti arklio. (duomenys neskelbtini), kieme, buvo paliktas kito sūnaus L. L. automobilis „Audi 80“, kuriame jis nusprendė išsimiegoti. Į automobilį pateko, nes automobilis nebuvo užrakintas. Automobilio rakteliai buvo padėti daiktadėžėje. Atsigulė ant priekinės keleivio sėdynės ir užmigo. Sūnūs L. ir L. liko kažkur tame pačiame kieme, ten renkasi jaunimas, jie ten kortomis žaidžia. Jie taip pat turėjo likti čia miegoti. Jis vakare alkoholio nevartojo, kadangi kitą dieną laukė daug darbų. Ar alkoholį vartojo jo sūnūs - nežino, nebuvo kartu su jais, todėl pasakyti negali. Kas vyko toliau, pasakyti negali, nieko neatsimena. Pabudo tik jau būdamas Kauno klinikose. Nežino kas įvyko, kas jį kur vežė ir kokiomis aplinkybėmis įvyko eismo įvykis. Po įvykio kalbėjo su L., kuris sakė, kad važiavo pasivažinėti, o ir jis buvo automobilyje. Pretenzijų L. neturi ir civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nereikš. Dėl šio įvykio jam padaryti sužalojimai - lūžęs klubas, dilbis, šlaunikaulis. Iki 2020 m. birželio 4 d. buvo gydomas Kauno klinikose (t. 1, b. l. 28-32).
?? Apklaustas liudytojas M. S. paaiškino, kad 2020 m. gegužės 30 d. vakare, apie 22.00 val., gal šiek tiek ankščiau, jis buvo namuose (duomenys neskelbtini), jau gulėjo lovoje, kuomet jam paskambino netoliese gyvenantis draugas, kuris pasakė, kad išėjo į lauką parūkyti ir mato kaip prie jo namų kažkas nulėkė nuo kelio. Jis išėjo į lauką, nuo jo namų iki tos vietos apie 90 metrų atstumas. Paėjęs keliuku, pamatė ant stogo gulintį automobilį „Audi“, automobilio markės pasakyti negali. Automobilio jis nepažino, nežinojo kas juo važinėja. Prie automobilio stovėjo du vaikinai iki 16 metų amžiaus. Juos žino iš matymo, jam pasirodė, kad jie yra iš netoliese esančio (duomenys neskelbtini) kaimo. Tie vaikinai buvo iš automobilio ištraukę vyriškį, kuris gulėjo šalia priekinės keleivio vietos. Jis vyriškį atpažino - žino jį iš matymo kaip (duomenys neskelbtini) kaimo gyventoją, tačiau vardo ir pavardės nežino. Vyriškis buvo sužalotas - kvėpavo, bet nieko nekalbėjo. Vaikinai kalbėjo, kad jie ėjo pro šalį ir pamatė automobilį bei jame gulintį vyrą. Pradžioje jie kalbėjo, kad to vyriškio nepažįsta, bet po to pasakė, kad tai L. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie aiškinosi, kas vairavo automobilį, kalbėjosi su vaikinais, kurie buvo įvykio vietoje ir išsiaiškino, kad automobilį vairavo keleivio sūnus. Vėliau policijos pareigūnai atvežė vaikiną, vairavusį automobilį, matė, kad jis taip pat buvo sužalotas. Šis vaikinas nebuvo tarp tų vaikinų, kuriuos jis rado atėjęs prie automobilio. Vėliau tą vyriškį išsivežė greitoji medicinos pagalba (t. 1, b. l. 64-67).
?? Apklaustas liudytojas M. R. paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) 2020 m. gegužės 30 d. vakare, gal 22.00 val. jis buvo namuose, kai išgirdo dideliu greičiu važiuojantį automobilį. Kadangi tai jau ne pirmas kartas, iš automobilio garso atpažino, kad tai (duomenys neskelbtini) gyvenančių L. automobilis „Audi 80“. Žino, kad šiuo automobiliu atvyksta pas netoliese, tame pačiame kaime gyvenantį Si., kurio pavardės nežino. Jis S. pažįsta, todėl šiam paskambino ir pasakė, kad nustotų važinėti, nes jis paskambins policijai. Tik baigus pokalbį, gal po 5 minučių, jam paskambino S. ir pasakė, kad jau įvyko avarija, tas automobilis apsivertė. Pokalbio metu suprato, kad S. jau įvykio vietoje, sakė, kad automobilio vairuotojas L. L. pabėgo, o automobilyje liko prispaustas L. L. tėvas L., kurio vardo nežino, ir jie dabar šį ištraukinėja. Supratęs, kad yra sužeistas asmuo, jis paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie eismo įvykį. Pats iki įvykio vietos nebuvo nuėjęs ir nežino kas ten vyko toliau. (I t., b. l. 70-72).
?? Apklaustas liudytojas L. L. paaiškino, kad jis kartu su tėčiu A. L. gyvena (duomenys neskelbtini). Kadangi planavo pasibaigus karantinui netrukus įgyti teisę vairuoti, 2020 m. balandžio 12 dieną įsigijo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nespėjo perrašyti savo vardu. Automobilis stovėjo prie namų (duomenys neskelbtini). Planavo automobiliu pradėti naudotis išlaikius teises. 2020 m. gegužės 30 d. apie 22.00 val. jam paskambino brolis L., kuris paprašė leisti pasivažinėti automobiliu. Jis žinojo, kad L. neturi vairuotojo pažymėjimo, tačiau leido jam pasiimti automobilį. Kad L. yra girtas, jis nesuprato, nes ir pats buvo neblaivus. Jis nežinojo, kad L. kartu vešis tėtį, jie apie tai nekalbėjo, tiesiog leido jam pasiimti automobilį ir tiek. Vieni automobilio rakteliai buvo pas jį, o atsarginiai - pas tėvą, juos L. ir pasiėmė. Gal po 30 minučių į jų namus kruvinas ir išsigandęs atbėgo L., kuris pasakė, kad apsivertė su automobiliu, kartu vežėsi tėvą ir tėvui kažkas negerai, šis neatsikelia. L. buvo labai girtas, jis sunkiai galėjo paeiti, todėl jie dviese su kartu buvusiu S. B. nubėgo iki tos vietos kur įvykio eismo įvykis. Tai buvo ties (duomenys neskelbtini). Atbėgęs pamatė apsivertusį automobilį, kurio viduje priekinėje keleivio sėdynėje be sąmonės gulėjo tėvas. Jis tėtį ištraukė iš automobilio. Tėtis visą laiką buvo be sąmonės. Tėtį ištraukus iš automobilio, jis savo telefonu paskambino numeriu 112. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, vėliau - greitoji medicinos pagalba, kuri tėtį išsivežė. L. taip ir neatėjo iki automobilio, mano, kad šiam buvo per sunku ateiti dėl girtumo. Savo broliui L. L. dėl eismo įvykio metu apgadinto jam priklausančio automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereiškia (t. 1, b. l. 75-81).
?? Apklaustas nepilnametis liudytojas S. B. paaiškino, kad 2020 m. gegužės 30 d. vakare jis buvo su L. L. ir L. L. pas jį namuose (duomenys neskelbtini). L. L. ir L. L. gėrė degtinę, o jis alkoholio nevartojo. Namo kieme stovėjo L. L. priklausantis automobilis „Audi 80“, valstybinių numerių neatsimena, nes L. su L. tą dieną juo ir atvažiavo. Automobilį vairavo L. L., nors šis neturi vairuotojo pažymėjimo. Vakare, jau temo, tikslaus laiko pasakyti negali, nieko nesakęs iš rūsio išėjo L. Jie su L. išgirdo užsikuriant L. priklausantį automobilį. Jis ir L. bėgo ketindami stabdyti L., tačiau šis nekreipė į juos dėmesio ir išvažiavo. Jie matė, kad priekinėje keleivio sėdynėje, šalia vairuotojo sėdėjo A. Jis buvo neblaivus, matėsi, kad jau miegojo. Kaip A. atsidūrė L. automobilyje - nežino. Netrukus iki namų parbėgo L., kuris buvo sužalotas, šiam veidu bėgo kraujas. L. pasakęs, kad jis su automobiliu apsivertė, automobilyje guli A., staiga užmigo. Jie su L. greitai nubėgo iki vietos, kur nujautė, kad gali būti automobilis. Šalia automobilio jau buvo išėję žmonės, gyvenantys šalia, kurie pasakė, kad iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Automobilyje, toje pačioje priekinėje keleivio sėdynėje, pamatė gulintį A., kuris buvo be sąmonės. Jie su L. A. ištraukė iš automobilio. Netrukus atvyko greitoji pagalba, kuri A. išsivežė. Atvykus policijos pareigūnams, jie pareigūnams papasakojo kas vairavo automobilį (t. 1, b. l. 88-91). ??
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) įvažiavimo į kiemą, kelias yra žvyruotas, tiesus, dvipusis, žvelgiant nuo (duomenys neskelbtini) pusės, dešinėje kelio pusėje auga pavieniai medžiai, kairėje kelio pusėje yra atvira vietovė. Eismo įvykio vietoje apšvietimas neįrengtas, apžiūrėjus teritorijoje vaizdo filmavimo kamerų nepastebėta. Eismo įvykio vietoje leidžiamas greitis yra 50 km/h. Žvelgiant nuo (duomenys neskelbtini) dešinėje yra žvyruotas keliukas į teritoriją. Link medžių ir akmens matosi apie 20 metrų ant žvyro dangos paliktos padangų žymės. Šalia keliuko yra automobilis ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis yra apvirtęs ant stogo, automobilio priekis yra link (duomenys neskelbtini) pusės. Automobilis yra visiškai sugadintas eismo įvykio metu, automobilio kapotas atidarytas ir sulinkęs, automobilio variklio skyriuje matomi sulinkę lanžeronai, sulūžusios variklio detalės bei įvairios kitos plastmasės ir detalės. Automobilis buvo atverstas. Priekinis stiklas yra pilnai suskilęs, priekiniai šoniniai stiklai yra išdužę. Apžiūrėjus automobilio vidų matosi įvairios sulūžusios plastmasės, keleivio vietoje tarp sulaužytų plastmasių, po sėdyne buvo rastos dvi juodos spalvos piniginės su įvairiais dokumentais. Šalia automobilio apie 2 metrus atstumu yra akmuo. Šalia automobilio dešinės pusės keleivio durų, ant žemės rastas baltos spalvos ,,Xiaomi“ mobilaus ryšio telefonas. Aplink eismo įvykio vietą į visas puses yra stiklų ir plastmasių nuolaužos. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu paimti šie daiktai: mobilaus ryšio telefonas ,,Samsung“, ,,Luminor“ banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), piniginė, mokinio pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelė (duomenys neskelbtini), 3 ,,DNB“ PIN kodų rinkiniai, ,,Tele2“ PIN kodo kortelė, raktas, pinigai - 1,05 eurų monetomis, mobilaus ryšio telefonas ,,Xiaomi“, piniginė, ,,Swedbank“ banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), 4 įvairios vizitinės kortelės, pinigai - 0,47 eurai monetomis ir automobilis ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į saugojimo aikštelę (t. 1, b. l. 11-19; 23).
?? Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1546/2020(02) nustatyta, kad A. L. konstatuota odos nubrozdinimai pakaušyje, smakre, rankoje ir kojoje, plėštinės žaizdos nosyje ir lūpose, nepatikslintų dantų nepatikslinti sužalojimai, dešinio smilkinkaulio ylinės ataugos, kairio alkūnkaulio skeveldrinis, kairio šlaunikaulio viršgūbrinis skeveldrinis, kairio gaktikaulio viršutinės šakos, dešinio gaktikaulio abiejų šakų, dešinio klubakaulio kryžmeninės dalies, juosmens V-o slankstelio kairės skersinės ataugos, kryžmens I-o slankstelio kairės lateralinės masės, kairių VII-X šonkaulių, kairio XI-o šonkaulio kremzlinės jungties lūžiai, kairio stipinkaulio galvos išnirimas, padaryti kietais bukais daiktais, galimai 2020 m. gegužės 30 d. Dėl kairio gaktikaulio viršutinės šakos, dešinio gaktikaulio abiejų šakų, dešinio klubakaulio kryžmeninės dalies lūžių nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi dėl šių lūžių buvo suardytas dubens žiedo vientisumas (t. 1, b. l. 106-107).
?? Pagal informaciją apie kelių transporto priemones pateiktą iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nustatyta, kad automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas S. C., nuo 2020 m. birželio 9 d. naujas savininkas L. L. (t. 1, b. l. 115).
?? Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad L. L. savanoriškai pateikė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties kopiją, kurioje nurodoma, kad 2020 m. balandžio 12 d. S. C. automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė L. L. (t. 1, b. l. 119-122).
?? Patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu kaltinamajam L. L. 2020 m. gegužės 30 d. 23.35 val. nustatytas 1,07 promilės neblaivumas (t. 1, b. l. 149).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T- A 2897/2020(01) nurodoma, kad L. L. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,05 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 153).
Dėl veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.
Kaip nustatyta ištyrus byloje surinktus įrodymus, kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu dėl sukelto eismo įvykio, jo nurodytas aplinkybes patvirtina tiek iš dalies nukentėjusiojo, tiek ir liudytojų parodymai. Jie atitinka ir specialisto išvadą, kuri patvirtina aplinkybes dėl nukentėjusiojo sužalojimo masto.
Todėl teismas, įvertinęs visus pirmiau aptartus įrodymus, juos sulyginęs bei sugretinęs tarpusavyje ir įvertinęs jų visumą konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje neabejotinai įrodyta, jog tiriamo eismo įvykio metu automobilį vairavo L. L.. Jis automobilį įvykio metu vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes po įvykio buvo nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija kraujyje 1,05 promilės etilo alkoholio. Tokiu būdu buvo pažeistas kelių eismo taisyklių 14 punktas, draudžiantis vairuoti automobilį neblaiviems. Be to, kaltinamasis automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti jo vairuoti, tai darė nepasirinkęs saugaus greičio, dėl ko ir įvyko eismo įvykis, todėl konstatuotina, kad kaltinamasis dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė KET taisyklių 9, 14 ir 127 punktų reikalavimus, t. y. privalėdamas važiuoti neviršijant leistino greičio ir pasirinkti saugų važiavimo greitį, turėdamas atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir, vairuodamas automobilį akivaizdžiai neblaivus, nepasirinko saugaus greičio, dėl ko nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio dešinėje esančius atitvarus. Taip padarė kartu su juo automobilyje važiavusiam keleiviui A. L. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Jeigu kaltinamasis būtų pakankamai atidus ir rūpestingas, jis nebūtų vairavęs automobilio apsvaigęs nuo alkoholio, būtų pasirinkęs saugų greitį, atsižvelgęs į važiavimo sąlygas, kad prireikus galėtų sustoti ar bent jau sulėtinti greitį iki bet kurios galimos kliūties taip, kad nekelti pavojaus kartu važiuojančių keleivių ar kitų eismo dalyvių saugumui, tai eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Todėl yra akivaizdu, kad L. L. padaryti nurodyti KET pažeidimai priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais – A. L. sunkiu sveikatos sutrikdymu. Todėl yra pagrindas L. L. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 4 dalį ir jam paskirti bausmę.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo kaltinamas. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
L. L. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kurio kilo labai skaudžios pasekmės – jo sukelto eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. L. sveikata. Kaltinamasis savo kaltę pripažino. Tiriamo įvykio metu jis pažeidė net kelis KET punktų reikalavimus, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, kad galėtų bet kuriuo metu sustabdyti automobilį, priešingai, jį netgi vairavo neblaivus (nustatytas 1,05 promilės girtumas) ir neįgijęs teisės vairuoti, t. y. vairavo suvokdamas, kad tokioje situacijoje ir tokios būklės vairuoti automobilio jis negali, o jį vairuodamas kelia didelę grėsmę eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams, tačiau nepaisydamas to ir galinčių kilti pasekmių, jis pats pasirinko savo elgesio variantą, taip parodydamas itin didelį abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. L. L. yra nevedęs, nedirbantis, besimokantis (duomenys neskelbtini), praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau ne dėl KET pažeidimų, padarytų vairuojant automobilį. Daugiausia yra baustas už alkoholio vartojimą viešoje vietoje ar dėl amžiaus neturint teisės iš viso jo vartoti. Nors tai jį apibūdina neigiamai, tačiau nerodo polinkio pažeisti KET reikalavimus ir jų nesilaikyti. Nesant nustatytų duomenų apie sistemiškumą ir piktybiškumą pažeidžiant KET ar elementarių visuotinai žinomų eismo saugumo taisyklių ignoravimą, nėra pagrindo tvirtinti, kad kaltinamasis nėra atsakingas ir drausmingas eismo dalyvis, o jam skiriamos nuobaudos jokio poveikio nedaro ir nesulaiko jo nuo naujų KET pažeidimų. Todėl, įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad L. L. padarytas nusikaltimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsninga jo ankstesnio neatsakingo elgesio, susijusio su KET pažeidimais, pasekmė. Įvertinęs visas šias aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad yra nustatyta L. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nėra, jam skirtina ne didesnė nei BK 281 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkis. Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 4 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą iki 6 metų (bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), todėl L. L. ir skiriama ši bausmės rūšis. Aplinkybių, leidžiančių jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ar BK 62 straipsnio nuostatas, nenustatyta.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra būtina visų šių sąlygų visuma. Kadangi L. L. skirtina ne didesnė nei BK 281 straipsnio 4 dalies sankcijos vidurkis bausmė, kurią yra dar pagrindas sumažinti vienu trečdaliu pagal BK 64¹ straipsnį, tai galutinė bausmė, kuri jam bus paskirta, neviršys šešerių metų. Taigi, pirmąją įstatymo reikalaujamų sąlygų L. L. paskirtoji bausmė už neatsargų nusikaltimą atitiktų. Antroji sąlyga, leidžianti taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį - teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant, ar ši sąlyga yra, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su kaltinamojo asmenybe. Šiuo aspektu teismas įvertina, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau neteistas, yra nedirbantis, bet mokosi, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, pasirengęs atlyginti nukentėjusiojo gydymui Kauno teritorinės ligonių kasos turėtas išlaidas ir dėl to prašomą atlyginti žalą. Nors teismo vertinimu, L. L. padarytas nusikaltimas yra šiurkštus, nes jis sėdo už automobilio vairo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti automobilio, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tačiau sprendžiant klausimą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, būtina atsižvelgti ir į kitas byloje nustatytas aplinkybes, o būtent į tai, kad L. L. nėra pagrindo vertinti kaip sistemingai ir piktybiškai pažeidžiančio kelių eismo taisykles. Pažymėtina, kad nusikaltimus padarę asmenys turi būti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto nusikaltimo pobūdžio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į teisiamojo interesus, jo pataisymo galimybes. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, aptartos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad L. L. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma (bausmės vykdymo atidėjimas) bus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti ir paveikti taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl kaltininkui paskyrus bausmę, taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, o paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų terminui.
Dėl turtinės žalos
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalimi, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 9460,61 eurų dydžio civilinį ieškinį nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti (t. 1, b. l. 46-48).
Kauno teritorinė ligonių kasa ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo grindė išlaidomis, patirtomis apmokėjus nukentėjusiojo A. L. gydymą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Šias išlaidas sudaro 9460,61 eurų. Taigi, Kauno teritorinės ligonių kasos patirtos išlaidos yra priežastiniame ryšyje su L. L. nusikalstama veika A. L. atžvilgiu, todėl tuo pagrindu reiškiamas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti turi būti patenkintas visiškai.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
L. L. nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį, tačiau neturėdamas teisės jo vairuoti, kai šios teisės nėra įgijęs. Įvertinus jo padaryto neatsargaus nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (nusikaltimas sukėlė sunkias, pakankamai ilgai trunkančias pasekmes žmogaus sveikatai, kaltinamasis pažeidė net kelis KET reikalavimus), darytina išvada, kad siekiant užtikrinti prevencijos tikslus ir atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų darymo. atsižvelgus į šias jau pirmiau aptartas reikšmingas aplinkybes, BK 67 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, L. L. skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamoji poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dviejų metų terminui.
BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad transporto priemonė – automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, nėra. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas, turi būti konfiskuojamas visais atvejais. Kaip nustatyta pagal byloje esančią transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties kopiją, 2020 m. balandžio 12 d. S. C. automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė L. L. (t. 1 , b. l. 119-122), tai yra kaltinamojo L. L. broliui. Todėl nusikalstamos veikos padarymo metu minėtas automobilis nuosavybės teise nepriklausė pačiam kaltinamajam. Tačiau, kaip nustatyta paties L. L. parodymais, jis automobilį davė vairuoti broliui L. L. įvykio dieną, nors žinojo, kad jis neturi teisės jo vairuoti. Todėl, teismo vertinimu, jis galėjo numatyti, kad neturintis teisės vairuoti transporto priemonės L. L., kai ši teisė nėra jo iš viso įgyta, be to, būdamas ir neblaivus, gali padaryti nusikaltimą vairuodamas jo automobilį. Todėl L. L. privalomai skirtina ši baudžiamojo poveikio priemonė, o jo broliui L. L. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1 6, 7 dalimis, teismas
nusprendžia:
L. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje, ir skirti terminuoto laisvės atėmimo bausmę 2 metams ir 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę L. L. paskirti terminuotą laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti L. L. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 30 d. iki 2020 m. birželio 1 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai terminuoto laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 5 ir 10 punktais, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant L. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti mokymąsi ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti L. L. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam 2 metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti L. L. nuosavybės teise nepriklausantį automobilį ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį jo žinioje.
L. L. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtus įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš L. L. jos naudai 9460,61 Eur turtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su nepilnamečio liudytojo S. B. apklausos garso ir vaizdo įrašu, laikomą byloje, ir transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties kopiją, laikomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.