Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Irenos Varžinskienės,

suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujančio Biržų skyriaus atstovui V. C.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. V. pareiškimą dėl praleistų įstatymo nustatytų terminų atnaujinimo suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Biržų skyriaus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atnaujinti praleistus įstatymo nustatytus terminus atmetamas.

Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad D. V. 2012-07-23 kreipėsi į NŽT Biržų skyrių ir prašė atkurti nuosavybės teises į jos senelio J. L. valdytą 3,55 ha ploto žemės sklypą, esantį Biržų rajone, Sodeliškių kaime. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė P. L. naminį testamentą, T. L. gimimo ir mirties liudijimus, savo gimimo ir santuokos liudijimus, Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymas bei kitus dokumentus (6-18 b. l.). NŽT Biržų skyrius 2012-08-21 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai pranešė, kad ji prašymą atkurti nuosavybės teises padavė ir nuosavybės teises bei giminystės ryšius su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus pateikė, praleidusi Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus. Pareiškėjai buvo išaiškinta, kad dėl priežasčių, kurios teismine tvarka bus pripažintos svarbiomis, šie terminai gali būti atnaujinti (19-20 b. l.). Pateikti civilinės būklės dokumentai patvirtina, kad pareiškėja D. V. gimė T. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ir Z. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), šeimoje (8, 9 b. l.). Pareiškėjos tėvo T. L. tėvai buvo J. L., P. sūnus, ir M. L., J. dukra, santuoką sudarę 1917-08-05 (10, 12 b. l.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl praleistų Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų terminų paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus atnaujinimo.

Atkūrimo įstatymo, priimto 1997 m. liepos 1 d. ir pakeitusio nuo 1997 m. liepos 9 d. netekusį galios 1991 m. birželio 18 d. priimtą Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, 10 straipsnio 1 dalyje (2004-10-12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis (2002-10-15 įstatymo Nr. IX-1139, 2003-06-19 įstatymo Nr. IX-1634 ir 2004-10-12 įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nustato, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus privalo pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių redakcijos nuostatas, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleisti terminai gali būti atnaujinami.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, savo jurisprudencijoje ne kartą pasisakė dėl prašymų atnaujinti terminus prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti nagrinėjimo taisyklių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad sprendžiant prašymą dėl termino prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti atnaujinimo, svarbu nustatyti, ar prašymą dėl šio termino atnaujinimo pateikęs asmuo pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą iki įstatymu nustatyto termino, t. y. iki 2001 m. gruodžio 31 d., pateko į asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, sąrašą, kurį nustato Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1– 5 punktai ( 2006 m. vasario 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-4-781/2006, 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-409/2010). Taigi, bylose dėl praleistų Atkūrimo įstatymo nustatytų terminų atnaujinimo negali būti svarstomas vien tik termino praleidimo priežasčių pagrįstumo klausimas, jose turi būti nustatoma, ar asmuo, prašantis atnaujinti terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti, gali būti savarankišku nuosavybės teisių atkūrimo subjektu, t. y. ar termino atnaujinimas gali sudaryti sąlygas atkurti nuosavybės teises į turtą, į kurį pretenduoja pareiškėjas. Išsamus sąrašas Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, pateiktas Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nurodyta, kad nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą yra atkuriamos turto savininkui (1 punktas); asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus,– jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams (2 punktas); turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį (3 punktas); turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį (4 punktas); asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu ( naminiu testamentu) arba sutartimis ( pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą; šie piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo (5 punktas). Remiantis Atkūrimo įstatyme įtvirtintų teisės normų sisteminiu aiškinimu, galimybę teismine tvarka atnaujinti praleistus šio įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus turi piliečiai, kurie pagal Atkūrimo įstatymą gali pretenduoti į nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimą. Asmenys, nepatenkantys į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje išvardytų asmenų sąrašą, Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytų terminų negalėjo praleisti, todėl jų atnaujinimas nesukurtų jokių teisinių pasekmių. Dėl šios priežasties sprendžiant dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, būtina nustatyti, ar prašymą dėl šių terminų atnaujinimo pateikęs asmuo iki Atkūrimo įstatymu nustatyto termino, t. y. 2001 m. gruodžio 31 d., buvo įgijęs teisę atkurti nuosavybės teises į jo nurodyto savininko iki nacionalizacijos turėtą išlikusį nekilnojamąjį turtą (Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1-5 punktai). Tik nustačius, jog asmuo iki 2001 m. gruodžio 31 d. pateko į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje išvardytų piliečių sąrašą ir taip įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, turi būti vertinamos aplinkybės, nurodomos kaip įtakojusios įstatymo nustatytų terminų praleidimą.

Pagal Lietuvos valstybės istorijos archyvo pateiktos 2012-03-05 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, Biržų apskrities Biržų valsčiaus Sodeliškių kaimo žemės vienkiemiais išskirstymo 1929 m. plane, patvirtintame 1930-02-18, 3,55 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkais buvo nurodyti P. ir J. L. Biržų apskrities Biržų valsčiaus Degesių seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių papildomame sąraše, 1923-10-18 adresuotame Biržų apskrities žemės rūšiavimo komisijos Vyr. žemės rūšiavimo komisijai, yra įrašyta, kad aukščiau nurodyto žemės sklypo savininkas/savininkai yra L. P. ir L. J. (13-17 b. l.). Pareiškėja D. V. nurodė, kad P. L., jo sutuoktinės M. L. ir J. L. mirties faktus patvirtinančiais dokumentais iki kreipimosi į teismą ji nebuvo pasirūpinusi. Pareiškėjos žiniomis, P. L., M. s., Lietuvos valstybės istorijos archyvo pateiktais duomenimis, buvęs žemės sklypo savininkas, mirė apie 1932 metus. Teismo pasiūlymu, pareiškėja po 2014 m. birželio 4 d. teismo posėdžio rinko duomenis Lietuvos valstybės istorijos archyve ir iš šio archyvo Civilinės metrikacijos įstaigų dokumentų skyriaus 2014-08-12 gavo pažymas, jog 1940-1945 metų Biržų valsčiaus civilinės būklės mirties aktų įrašų knygose duomenų apie M. L., P. L., M. sūnaus, ir J. L., P. sūnaus, mirtį nerasta. Pagal byloje pateiktą P. L., M. sūnus, naminį testamentą, sudarytą 1932-07-03, testatorius visą turtą, įskaitant ir apie 3,5 ha ploto žemės sklypą, esantį Biržų valsčiaus Sodeliškių kaime, po savo mirties paliko sutuoktinei M. L., o po pastarosios mirties – savo sūnaus sūnui T. L. (6-7 b. l.).

Teismas, įvertinęs išvardintas aplinkybes ir vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktu, sprendžia, kad pareiškėjos tėvas T. L., remdamasis savo senelio P. L., M. sūnaus, sudarytu testamentu, iki 2001 m. gruodžio 31 d. turėjo teisę paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į 3,55 ha ploto žemės sklypą, esantį Biržų rajone, Sodeliškių kaime, o iki 2003 m. gruodžio 31 d. – pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus. Pareiškėja nurodė, kad P. L., M. sūnaus, 1932-07-03 sudarytą naminį testamentą surado savo tėvo bute. Byloje nustatyti duomenys leidžia teigti, kad T. L., disponavęs jo naudai sudarytu P. L. naminiu testamentu, iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų ir iki savo mirties, t. y. iki (duomenys neskelbtini), nedėjo pastangų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir jokių šiai teisei įgyvendinti skirtų aktyvių veiksmų nei asmeniškai, nei per įgaliotus atstovus neatliko.

Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą, atkurti nuosavybės teisės pirmenybę turi teisę tie asmenys, kuriems turtas yra perleistas naminiu testamentu, t.y. testamentu, kuris sudarytas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos. Byloje nagrinėjamu atveju tokiu asmeniu pripažintinas pareiškėjos tėvas T. L., kuriam Biržų rajone, Sodeliškių kaime esantis 3,55 ha ploto sklypas buvo paliktas P. L., M. s. naminiu testamentu. Mirus asmenims, kuriems turtas yra perleistas naminiu testamentu, teisę atkurti nuosavybės teises įgyja tie asmenys, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Nagrinėjamoje byloje D. V. duomenų, patvirtinančių, kad jos tėvas T. L., kaip P. L. nuosavybės teisių perėmėjas, būtų testamentu palikęs jai savo turtą, įskaitant ir Biržų rajone, Sodeliškių kaime esantį 3,55 ha ploto sklypą, nepateikė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, yra suformavęs aiškinimą, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, teisė paveldėti nuosavybę nėra tapati Lietuvos Respublikos piliečiui nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, todėl asmenys, turintys teisę paveldėti mirusio buvusio savininko turtą, negali būti tapatinami su asmenimis, turinčiais teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį turtą. Įstatymų leidėjo diskrecijos teisė nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas bei tvarką apima ir jo teisę nustatyti sąrašą asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises, t. y. nustatyti, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtų atkuriamos ne pagal paveldėjimo teisę reguliuojančias, o pagal specialiąsias Atkūrimo įstatyme įtvirtintas normas. Toks teisinis reguliavimas lemia, jog nuosavybės teisės atkuriamos tik tiems asmenims, kurie atitinka Atkūrimo įstatyme nustatytas sąlygas. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas nepagrįstais pripažįsta D. V. teiginius, kad teisę pretenduoti atkurti nuosavybės teises į nurodytą žemės sklypą suteikia ta aplinkybė, kad ji yra vienintelė įstatyminė įpėdinė į T. L. paveldėtą žemės sklypą.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, daroma išvada, kad D. V. nepatenka į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje išvardintų Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, sąrašą. Dėl šios priežasties pareiškėja neturi subjektyvinės teisės prašyti atnaujinti praleistą Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą bei buvusio savininko nuosavybės bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti. Dėl nurodytos priežasties D. V. prašymas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos D. V. pareiškimą dėl praleistų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytų terminų atnaujinimo atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.