Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko Mindaugo Žirlio teikimą dėl nuteistajam A. K. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė :.

Lietuvos apeliacinio teismo 1995 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 1995 m. balandžio 14 d. nuosprendis pakeistas. A. K. pripažintas kaltu pagal 1961 m. BK 146 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 1995 m. sausio 1 d.) ir 105 straipsnio 8 punktą bei nuteistas atitinkamai laisvės atėmimu 5 metams be turto konfiskavimo ir išimtine mirties bausme sušaudant. Vadovaujantis 1961 m. BK 24 straipsnio 4 dalimi, mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

1.3. A. K. anksčiau teistas 4 (keturis) kartus, bausmes atlikęs.

Nagrinėjamu atveju bausmės pradžia – 2005 m. balandžio 24 d. Bausmės pabaiga – iki gyvos galvos. Lygtinis paleidimas netaikomas.

2.8. Duomenų, kad nuteistasis kada nors būtų turėjęs problemų dėl piktnaudžiavimo psichotropinėmis medžiagomis, negauta. Kalbėdamas apie alkoholio vartojimo įpročius, A. K. pripažįsta turėjęs piktnaudžiavimo alkoholiu problemą, kurią nurodo kaip vieną pagrindinių veiksnių skatinusių vykdyti nusikaltimus. Duomenų, kad asmuo būtų dalyvavęs intervencinėse ar prevencinėse priemonėse nukreiptose į piktnaudžiavimo alkoholiu veiksnio valdymą, negauta, tačiau atsižvelgiant į tai, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka nuo 1994 metų ir per bausmės atlikimo laikotarpį įstaigoje nebuvo sulaikytas apsvaigęs nuo alkoholio ar jo surogatų, manoma, kad nuteistojo motyvacija išlaikyti blaivybę yra pakankamai aukšta.

2.16. Visgi atkreipiamas dėmesys, kad ankstesni asmens atsisakymai dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimuose rodė jo nepakankamą motyvaciją įsitraukti į resocializacijos procesą ir neleido aiškiai identifikuoti jo kriminogeninių ir apsauginių veiksnių. Nors šiuo metu individualiame resocializacijos plane yra numatytos priemonės nukreiptos į minėtų veiksnių valdymą, tačiau intervencinės programos dar nėra baigtos. Manoma, kad vis dar yra ryškių rimtos žalos rizikos požymių – aukšta didelės žalos rizika tiek laisvės atėmimo vietoje, tiek ir laisvėje.

2.17. Po atlikto vertinimo nustatyti kriminogeniniai veiksniai: statiniai (6), dinaminiai (16). Nustatyti apsauginiai veiksniai (2).

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko Mindaugo Žirlio teikimas netenkintinas.

4. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Pagal BK 51 straipsnio 2 dalį, nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

5. Pažymima, kad įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Teismas turi įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir tikimybę, kad toks asmuo ateityje išėjęs į laisvę nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Be to, teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas ne tik parodo, ar pasiekti bausmės tikslai, bet ir leidžia prognozuoti tokio asmens nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog asmuo yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

6. Bylos duomenys patvirtina, kad A. K. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus – atliko daugiau, nei 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (bausmės pradžia – 2005 m. balandžio 24 d.). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien šio formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, ir šių vertinimų visumoje daryti išvadą ar bausmės tikslai pasiekti ir prognozuoti nusikalstamo elgesio riziką ateityje.

7. Nustatyta, kad nuteistojo A. K. pakartotinio nusikalstamumo rizika priskiriama vidutinei. 2025 m. vasario 24 d. Pravieniškių 2-ajame kalėjime atlikus vertinimą pagal OASys metodiką jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2025 m. gegužės 16 d. Pravieniškių 2-ajame kalėjime atlikus vertinimą pagal OASys metodiką nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Iš bylos duomenų matyti, kad 2025 m. vasario 24 d. dalinis vertinimas atliktas tik iš dokumentinės medžiagos, kadangi nuteistasis atsisakė dalyvauti vertinamajame pokalbyje. 2025 m. gegužės 16 d. atliktas išsamus vertinimas, todėl gauti abiejų vertinimų rezultatai nėra lyginami. Svarbu tai, kad nuteistojo atžvilgiu nustatyta aukšta didelės žalos rizika tiek laisvės atėmimo vietoje, tiek ir laisvėje.

8. Taip pat nustatyta, kad nuteistajam A. K. 2016 m. spalio 20 d. buvo sudarytas individualus resocializacijos planas, kuris 2024 m. gruodžio 3 d. buvo koreguotas. Plane numatytas priemones nuteistasis vykdo. Tai yra dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, pykčio valdymo programoje (priemonės įgyvendinimo pabaiga – 2026 m. pirmas ketvirtis), motyvaciniuose / prevenciniuose pokalbiuose siekiant didinti vidinę motyvaciją laikytis taisyklių ir įstatymų. Nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2007 m. sausio 23 d. nuteistasis dirbo tuometinėje Pravieniškių valstybės įmonėje prie pataisos namų. Nuo 2020 m. dirba VĮ (duomenys neskelbtini) medienos ir baldų ceche. Asmuo pasižymi aukšta darbine motyvacija, darbinę veiklą vertina ne tik kaip stabilų pajamų šaltini, tačiau ir kaip prasmingą veiklą. Oficialių duomenų apie legalias asmens pajamas iki laisvės atėmimo bausmės negauta. 1995 m. balandžio 14 d. nuosprendžio duomenimis, iš nuteistojo buvo priteista 2 010 litų (582,14 Eur) už aukos laidojimo išlaidas, o 2006 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu priteista solidariai iš A. K. ir kito nuteistojo 3 337,55 litai (966,62 Eur) Kauno teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymą. Nuteistasis padarytą žalą atlygino. Šiuo metu gauna darbo užmokestį, geba planuoti savo išlaidas, finansiškai padeda savo žmonai. 2009 m. spalio 8 d. nuteistasis buvo sudaręs santuoką su laisvės atėmimo bausmę atliekančia M. K., santuoka buvo nutraukta 2021 m. kovo 23 d., o 2023 m. balandžio 18 d. asmuo sudarė antrąją santuoką su D.K. Nuteistasis reguliariai bendrauja su dabartine sutuoktine, padeda jai finansiškai, domisi jos gyvenimu ir pats sulaukia paramos. Teigia, kad dabartiniai santykiai yra stipri motyvacija skatinanti save gerai elgtis. Duomenų, kad nuteistasis kada nors būtų turėjęs problemų dėl piktnaudžiavimo psichotropinėmis medžiagomis, negauta. Nuteistasis įkalinimo įstaigoje yra linkęs laikytis atstumo, bendraudamas išlieka uždaras, tačiau geba išlaikyti stabilius santykius darbe, kartais dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose su kitais nuteistaisiais. Nuteistasis analizuoja savo asmenybės bruožus ir juos vertina pakankamai kritiškai. Nurodo esantis „žodžio žmogus“, mokantis išklausyti, nemėgstantis veidmainiauti. Šiuo metu nuteistasis atvirai kalba apie įvykdytus nusikaltimus, analizuoja savo elgesio priežastis ir pasekmes ne tik sau pačiam, tačiau ir aukoms, teigia, kad vis dar pergalvoja pirmąjį nužudymą ir mintyse aukos vis atsiprašo, gailisi, rodo gebėjimą pažvelgti į situacijas iš kitų žmonių perspektyvos, yra pakankamai atviras diskusijoms ir teigiamai reaguoja į pasiūlymus dalyvauti įvairiose programose. Nuteistasis A. K. bausmės atlikimo metu buvo 32 kartus paskatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą, paskutinį kartą – 2024 m. birželio 18 d.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus duomenis, sprendžia, kad nuteistasis A. K. siekia pozityvaus užimtumo, dirba, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais. Šios aplinkybės yra svarbios ir įvertinamos, jos rodo teigiamus pokyčius. Tačiau tam, kad būtų galima gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios turi leisti abejonių nekeliančią išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra žymi. Tam privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, duomenis, atskleidžiančius nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, taip pat ir kitų reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje, visumą.

10. Šiuo atveju svarbu tai, jog asmuo ankščiau atsisakė dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimuose, kas neleido aiškiai identifikuoti jo kriminogeninių ir apsauginių veiksnių, tuo pačiu – resocializacijos plane individualizuotai parinkti priemones, nukreiptas į minėtų veiksnių valdymą. Minėta, kad išsamus nuteistojo vertinimas pagal OASys metodiką, jam sutikus, buvo atliktas tik 2025 m. gegužės 16 d. (prieš tai šis vertinimas buvo atliekamas vadovaujantis dokumentine medžiaga). Po atlikto vertinimo nustačius kriminogeninius veiksnius, individualiame resocializacijos plane buvo numatytos priemonės, nukreiptos į minėtų veiksnių valdymą. Akcentuotina, kad atlikus vertinimą, nuteistojo atžvilgiu buvo nustatyta ganėtinai daug kriminogeninių veiksnių, kurių valdymui resocializacijos plane numatytos intervencinės programos dar nėra baigtos.

11. A. K. atžvilgiu nustatyti šie statiniai (nekintantys) kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); smurtinio elgesio istorija; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas. Taip pat nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; emocijų valdymo problemos; mažas atsparumas stresui; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Natūralu, kad kriminalinės istorijos, teistumo jauname amžiuje, smurtinio elgesio istorijos ir kitų statinių veiksnių nuteistasis nebegali pakeisti, tačiau kitus – dinaminius veiksnius, kurių nagrinėjamu atveju yra nustatyta net šešiolika, nuteistasis gali ir turi dėti pastangas pašalinti. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Pažymėtina ir tai, kad būtent dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Taigi, nepaisant fiksuojamos teigiamos pažangos (pradėjo analizuoti savo nusikalstamo elgesio priežastis ir pasekmes, keitė savo darbines nuostatas, užsiėmė darbine veikla, atlygino nukentėjusiems padarytą žalą, mokėsi ir siekė įgyti profesinių žinių bei darbinių įgūdžių, įsitraukė į pozityvias laisvalaikio veiklas ir kt.), šiuo metu nuteistojo A. K. pakartotinio elgesio rizika vis dar yra priskiriama vidutinei, o egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai rodo vis dar pakankamai aukštą nuteistojo pavojingumą. Analizuojamos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį ilgą laiką nebuvęs motyvuotas įsitraukti į resocializacijos procesą (kas neleido aiškiai identifikuoti jo kriminogeninių ir apsauginių veiksnių), šiuo metu privalo dėti pastangas sumažinti savo pakartotinio nusikalstamumo riziką (ypač šalinant dinaminius kriminogeninius veiksnius), vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones šiems veiksniams pašalinti. Kaip jau minėta, intervencinės programos šiuo metu dar nėra baigtos. Tuo tarpu du apsauginiai veiksniai (aukšta motyvacija užsiimti darbine veikla, pozityvūs ir palaikantys santykiai su sutuoktine) vis dar egzistuojančios daugybės kriminogeninių veiksnių nepadengia.

12. Nuteistasis A. K. šiuo metu atlieka bausmę už vagystę ir nužudymą, kurį įvykdė siekdamas pasisavinti aukos turtą. Už šiuos nusikaltimus asmuo buvo pripažintas pavojingu recidyvistu, nuteistas išskirtine mirties bausme, kuri vėliau buvo pakeista į laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Svarbu įvertinti tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę Pravieniškių įkalinimo įstaigoje ir siekdamas būti grąžintas į Lukiškių kalėjimą A. K. kartu su bendrininku 2005 m. balandžio mėn. užpuolė, sunkiai sužalojo ir bandė nužudyti kitą iki gyvos galvos nuteistą asmenį (nukentėjusysis priešinosi ir pabėgo). Naujausias nusikaltimas yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Pirmąją auką jis nužudė suduodamas ne mažiau 11 smūgių kirviu į galvą ir į veidą, antrojo smurtinio nusikaltimo metu nukentėjusiajam padarė daugybinius muštinius bei durtinius–pjautinius sužalojimus. Nuteistajam būdingas smurtinių nusikaltimų modelis. Akivaizdu, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamų vertybių orientacijos, o tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia itin didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Akcentuotina, kad dėl nusikaltimų asmuo kaltę pripažįsta, tačiau kaltės jausmas negilus, asmuo mano, jog buvo nuteistas per griežtai. Tuo tarpu nuteistojo kriminalinė istorija rodo, kad jam buvo būdinga lėšų siekti nusikalstamu būdu (keturis kartus teistas už vagystes, nužudymą įvykdė taip pat turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą). Pats A. K. pasakoja, kad laisvėje buvo dirbantis ir gaudavo pakankamą atlyginimą, galintį patenkinti pagrindinius žmogaus poreikius, tačiau piktnaudžiavimas alkoholiu ir tuo metu vyravusios nuostatos skatino vykdyti nusikaltimus net ir tada kai pinigų turėdavo. Pažymėtina, kad nors nusikalstamų veikų pavojingumas jau buvo įvertintas nuosprendžiais A. K. skiriant bausmes, tačiau, sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, mąstymą, kaltės pripažinimą / nepripažinimą, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturi būti sumenkinama.

13. Vertinant nuteistojo galimybę būti išleistam anksčiau laiko, t. y. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeičiant terminuotu laisvės atėmimu, didelę reikšmę turi jo elgesys pataisos įstaigoje. Kaip minėta, bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis 32 kartus buvo skatintas už gerą elgesį, tačiau 2 kartus baustas dėl uždraustų daiktų gaminimo, įsigijimo arba laikymo. Iš pastarosios aplinkybės akivaizdu, kad ir atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nuteistasis visgi nesugebėjo išimtinai teigiamai pakeisti savo elgesio ir paklusti laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytoms taisyklėms. Atkreiptinas dėmesys, kad bausmę nuteistasis atlieka nuo 2005 m. balandžio 24 d., tačiau paskutinė nuobauda dėl uždraustų daiktų gaminimo, įsigijimo arba laikymo jam buvo paskirta 2023 m. vasario 17 d. Šios aplinkybės leidžia abejoti sėkminga bausmės sušvelninimo galimybe, nuteistąjį paleidžiant iš įkalinimo įstaigos, neatlikus visos bausmės, kadangi net atlikdamas bausmę kalėjime, kur nustatytos tam tikros griežtos vidaus elgesio taisyklės, A. K. jau esant atlikus net 18 metų laisvės atėmimo bausmės (bausmės pradžia – 2005 m. balandžio 24 d., o paskutinė nuobauda dėl uždraustų daiktų gaminimo, įsigijimo arba laikymo jam buvo paskirta 2023 m. vasario 17 d.), jų visgi nesilaikė, todėl, būdamas laisvėje, gali ir toliau atsainiai žiūrėti į visuomenėje priimtų elgesio taisyklių laikymąsi ir pataisos procesą laisvėje.

14. Pažymėtina, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai realiai užtikrinami tik atliekant bausmę, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų taip pat yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Europos Ž. T. Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad vien faktas, kad asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kt. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10). Nagrinėjamu atveju, atliktos bausmės dalis taip pat šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam A. K. sutrumpinus paskirtos laisvės atėmimo laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, užtikrintas visuomenės interesas.

15. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šiuo metu jau yra pakankamas pagrindas A. K. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimui, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, todėl teikimas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

netenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko Mindaugo Žirlio teikimo dėl nuteistajam A. K. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.