Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, susipažinusi su nukentėjusiosios T. Ž. privataus kaltinimo skundu, kuriame V. T. kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. spalio 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas nukentėjusiosios T. Ž. skundas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka V. T. atžvilgiu.

Skunde nurodoma, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 2PK Viešosios policijos skyriaus specialistė V. T. savo viršininkui G. M. pateikė 2010-06-29 tarnybinį pranešimą, reg. Nr. 905, kuriame viešai raštu paskleidė neatitinkančią tikrovės informaciją, t.y. parašė, kad „2010-06-24, 20.08 val., PPC „Akropolis“, Taikos pr. 61, Klaipėda, nepilnametę K. N. sumušė klasiokės mama T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)“. Ji jokios klasiokės nemušė ir net neketino sumušti, tai yra melas. Minėto dokumento tekste ji akivaizdžiai apšmeižta, dėl to ji patyrė neigiamus išgyvenimus, tai atsiliepė sveikatai. Apie šiuos tikrovės neatitinkančius faktus sužinojo kiti policijos pareigūnai, tyrėjai, policijos raštinės darbuotojai, Klaipėdos valstybinės teisinės pagalbos viršininkas, šios tarnybos pareigūnės, Klaipėdos miesto apylinkės teismo darbuotojai, Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorai, Klaipėdos apygardos administracinis teismas ir kiti žmonės. Dėl šių priežasčių prašo pripažinti ją nukentėjusiąja ir V. T. patraukti atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d.

Privataus kaltinimo bylos procesą pagal nukentėjusiosios T. Ž. skundą pradėti atsisakoma.

Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra pagrįstai manoma, kad bus išaiškinta ir įrodyta nusikalstama veika, o kaltam asmeniui pritaikyta įstatyme numatyta bausmė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį – objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą (baudžiamąjį nusižengimą), visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių.

Iš gauto pareiškimo turinio matyti, kad yra aiški Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė, draudžianti pradėti baudžiamąjį procesą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str., šmeižimas – tai tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Tokio pobūdžio informacijos paskleidimas – tai jos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Pažymėtina, jog šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl, paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai negali būti laikomi nusikalstamais, jeigu jie atlikti laikantis Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų, kitų įstatymų ar poįstatyminių aktų. T. Ž. nurodytas 2010-06-29 tarnybinis pranešimas, pagal kurį buvo pavesta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 284 str. 1 d., buvo surašytas ne privačiam asmeniui, bet Klaipėdos apskrities VPK 2 PK viršininkui G. M.. Tokio pobūdžio informaciniame pranešime būtina nurodyti duomenis, iš kurių būtų matyti, kieno atžvilgiu bei dėl kokių nusikalstamų veikų reikalinga pradėti ikiteisminį tyrimą. Toks tarnybinis pranešimas nėra skirtas paviešinimui visuomenei. V. T. tarnybiniame pranešime nurodytos tik aplinkybės apie įvykį, tačiau nekonstatuojami jokie duomenys apie T. Ž. kaltę ir, kaip matyti iš rezoliucijos, jų pagrindu pavesta pradėti ikiteisminį tyrimą. Tai, jog vėliau, atlikus ikiteisminį tyrimą, duomenys nepasitvirtino, negali būti laikoma tyčiniais pareigūnų veiksmais, siekiant apšmeižti. Be to, T. Ž. skunde nurodo, jog ši neteisinga informacija buvo paviešinta kitiems policijos pareigūnams, Klaipėdos valstybinės teisinės pagalbos, Klaipėdos miesto apylinkės teismo, Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros bei Klaipėdos apygardos administracinio darbuotojams, tačiau, pažymėtina, jog šios įstaigos, susijusios su atliekamais ikiteisminiais tyrimais bei nagrinėjamomis bylomis, nėra laikomi trečiaisiais, su byla nesusijusiais, asmenimis. Jokių kitų, visiškai pašalinių asmenų, kuriems, pareiškėjos nuomone, buvo paviešinta neteisinga informacija, pareiškėja nenurodė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str., įžeidimas, yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu. Įžeidimu akivaizdžiai žeminama kito asmens garbė ir orumas, vien tik turint tikslą kitą žmogų pažeminti, paniekinti. Įžeidimo žodžiu ar raštu atveju formuojamas neigiamas, nepadorus, užgaulus atsiliepiamas apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Jis yra viešas, kai žmogus užgauliai pažeminamas matant, girdint kitiems žmonėms. Nors įstatyme tiesiogiai ir nenurodyta, tačiau tik nederama forma išreikšti vertinimai gali būti pripažįstami įžeidimu, ir, atvirkščiai, padoria forma išsakytas, kad ir neigiamas žmogaus vertinimas, nors ir sukėlęs neigiamų emocijų, įžeidimu baudžiamojo įstatymo prasme nelaikytinas. Analizuojant T. Ž. skunde nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog 2010-06-29 V. T. tarnybiniame pranešime išdėstyti teiginiai buvo išsakyti tinkama ir visuotinai priimtina forma, todėl jie nevertintini kaip užgaulūs ar žeminantys.

Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 2PK Viešosios policijos skyriaus specialistės V. T. veikoje nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. bei 155 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymių, todėl privataus kaltinimo bylos procesas negali būti pradėtas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 412¹ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal nukentėjusiosios T. Ž. privataus kaltinimo skundą.

Nukentėjusioji ar jos teisėtas atstovas šią nutartį per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo gali apskųsti Klaipėdos apygardos teismui. Skundas paduodamas per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.