Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo S. Š. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio, kuriuo N. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 281 str. 1 d. vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Nuosprendžiu iš N. S. S. Š. priteisti 4000 Lt, o N. B. ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. S. nuteistas už tai, kad 2010 m. birželio 1 d., apie 20.20 val., Palangoje, Taikos – Sodų gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 4 p., 5 p., 9 p., 28 p., 158 p. reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams ir jų turto saugumui, važiuodamas šalutiniu keliu ir sukdamas iš Taikos gatvės nesustojo, nedavė kelio pagrindine Sodų gatve važiuojančiam motoroleriui ,,Longija LJ50QT-E“, kurį vairavo S. Š. , priklausantį N. B. , ir į jį trenkėsi, dėl ko S. Š. buvo padaryti sužalojimai: odos nubrozdinimai plaštakose, dešiniojo klubo sumušimas su dešiniojo šlaunikaulio išorinio krumplio lūžimu, dešiniojo kelio kryžminių raiščių plyšimas, dešinės pėdos sumušimas su V piršto bazalinės falangos lūžimu, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovė prašo apeliacinį skundą ir patikslintą ieškinį tenkinti. Nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą atmesti.

Prokurorė prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priteistas civilinis ieškinys atitinka teisės normų reikalavimus, protingumo, sąžiningumo principus bei formuojamą teismų praktiką. Veikos kvalifikavimo, faktinių bylos aplinkybių, bei kaltės klausimų apeliantas neginčija.

Palangos miesto apylinkės teismas, pripažindamas N. S. kaltu pagal BK 281 str. 1 d., nuteisdamas jį vienerių metų laisvės atėmimo bausme ir šios bausmės vykdymą atidėdamas vienerių metų laikotarpiui, priteisė iš jo nukentėjusiajam S. Š. 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinio kodekso 6.250 str. nurodyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo tik formuojasi, kiekvienas atvejis yra individualus ir turi būti svarstomas individualiai. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais. Todėl teismas neturtinės žalos dydį nustato vertindamas konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, spręsdamas priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydžio klausimą, Palangos miesto apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į N. S. kaltę, kad padarytas nusikaltimas priskirtinas prie neatsargių nusikaltimų, į jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, į tai, kad jis šiuo metu yra bedarbis, išlaiko tris mažamečius vaikus. Teismas įvertino ir tai, kad nukentėjusiajam S. Š. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis patyrė adekvatų skausmą ir išgyvenimus. Todėl, kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi BPK bei CK nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką bei tinkamai įvertino padarytos žalos nukentėjusiojo sveikatai pasekmes bei nuteistojo turtinę padėtį. Todėl atmestini kaip nepagrįsti nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nepakankamai atsižvelgė į jo patirtus sužalojimus, į šių sužalojimų padarinius bei į kitas aplinkybes, reikšmingas įvertinant neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Todėl, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusysis S. Š. iškart po eismo įvykio, t. y. 2010-06-01, buvo apžiūrėtas VšĮ Klaipėdos ligoninės Palangos departamente ir jam įtartas dešinio kelio kryžminių raiščių plyšimas, nustatytas dešinio klubo sumušimas, dešinės pėdos sumušimas. S. Š. buvo nukreiptas tolimesniam gydymui į Klaipėdos apskrities ligoninę, ten jam buvo suteikta traumatologo konsultacija, 2010-06-14 KUL ortopedo konsultacija, 2010-06-23 gyd. Žeibos konsultacija, nedarbingumas pratęstas iki 2010-07-02 (b. l. 50-51). Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 969/10 (03) matyti, jog nukentėjusiajam S. Š. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 50-51). Pirmosios instancijos teismui S. Š. pateikė 2010-09-06 siuntimą tirti, konsultuoti ir gydyti, kuriame nurodoma, kad jis siunčiamas konsultacijai pas reabilitologą. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas medicininis pažymėjimas Nr. 513, kuriame nurodoma, kad S. Š. nedarbingumas pratęstas iki 2010-10-07. Jokių kitų duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti nukentėjusiojo sveikatos būklę po padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, byloje nėra. Todėl, atsižvelgus į visas paminėtas aplinkybes, manytina, jog nukentėjusiojo reikalaujamas 15 000 Lt neturtinės žalos dydis nuteistajam N. S. būtų pernelyg sunki turtinė prievolė, neatitinkanti jo finansinių galimybių ir neužtikrinanti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko turtinių interesų pusiausvyros. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš N. S. , atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi BPK 113, 115 straipsnių ir CK 6.250, 6.282 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, atsižvelgė ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str., vertino aplinkybių visumą. Apeliantai jokių naujų aplinkybių, kurios būtų teisiškai reikšmingos sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą ir į kurias pirmosios instancijos teismas nebūtų atsižvelgęs, nenurodė.

Atmestini kaip nepagrįsti ir nukentėjusiojo S. Š. apeliacinio skundo argumentai dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Nukentėjusysis savo turtinę žalą įvardija kaip 8223,20 Lt negautų pajamų, kadangi jis dėl patirto sveikatos sutrikdymo daugiau nei 4 mėnesius negalėjo dirbti, o pagal Statistikos departamento pranešimą, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) antrąjį 2010 m. ketvirtį sudarė 2055,80 Lt. Tačiau pažymėtina, jog nukentėjusysis nuo 2009-02-20 iki eismo įvykio buvo bedarbis, realių pajamų negavo (b. l. 111). Tuo tarpu žalos dydis dėl negautų pajamų privalo būti tiksliai įvertintas ir nustatomas atsižvelgiant į duomenis, pagrindžiančius asmens turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo, pvz. negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos. Tačiau tokių duomenų byloje nėra ir negali būti, kadangi, kaip minėta, S. Š. iki eismo įvykio buvo bedarbis ir jokių pajamų negavo.

Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas 2011-01-06 nutartimi į bylą įtraukė draudimo bendrovę (duomenys neskelbtini) civiliniu atsakovu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.254 str. 1 d. įteisintas civilinės atsakomybės draudimas, t. y. atvejai, kai pareiga atlyginti žalą perkeliama draudimo kompanijai, kuri, drausdama civilinę atsakomybę, atlygina padarytą žalą neviršydama draudimo sumos. Tai reiškia, jog sudaryta civilinės atsakomybės draudimo sutartis perkelia civilinio atsakovo pareigą atlyginti žalą draudimo įmonei, o pats civilinis atsakovas yra atsakingas tik dėl tos žalos, kurios neapima draudimo sutartis. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2007-05-17 Nr. X-1137) 11 str. 2 p. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. sudarė 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Tai reiškia, jog draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) pagal 2010-04-17 draudimo sutartį SGB 0416978 (b. l. 23-24) prisiėmė atsakomybę atlyginti neturtinę žalą 2500 eurų (8632 litų) apimtyje. Palangos miesto apylinkės teismo nukentėjusiajam S. Š. priteista neturtinės žalos atlyginimo suma – 4000 Lt. Draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) pranešime apie nuostolių atlyginimą pagal žalos bylą bei draudimo išmokos apskaičiavimo išvadą nurodė, jog atlygino 1840 Lt neturtinės žalos. Kadangi pirmosios instancijos teismo priteista suma, t. y. 4000 Lt, neviršija draudimo bendrovės atlygintinos neturtinės žalos ribų, todėl iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) turi būti priteista ir likusi neatlygintinos neturtinės žalos dalis, t. y. 4000-1840 = 2160 Lt. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuosprendis dėl civilinio ieškinio išsprendimo keistinas, priteisiant nukentėjusiajam iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) 2160 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Be to, Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra nurodyta, kad N. S. padarė nusikalstamą veiką 2010 birželio 20 d., nors avarija įvyko 2010 birželio 1 d., tačiau tai laikytina rašymo apsirikimu, kuris nekeičia nuosprendžio esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį pakeisti.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti, kad N. S. nusikalstamą veiką padarė 2010 birželio 1 d.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš nuteistojo N. S. . Priteisti iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam S. Š. 2160 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.