Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovei Z. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovui priklauso automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei priklauso šuo Pepsis, kuris 2021-10-19 buvo 13 mėnesių amžiaus, šuns svoris 8,6 kg, aukštis ties ketera 34,8 cm, apžiūros metu (2021-10-19) gyvūnas kliniškai sveikas. 2021-01-11 nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodyta, kad 2021-01-01 apie 17.38 val. (duomenys neskelbtini) atsakovei priklausantis šuo išbėgo į kelią ir sukėlė eismo įvykį, ieškovo vairuojamas automobilis partrenkė šunį, apgadintas automobilio buferis, padaryta 242 Eur turtinė žala. Atsakovei už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą paskirta 150 Eur bauda. V. C. autoserviso 2021-01-21 išduotoje remonto darbų sąmatoje nurodyti ieškovo automobilio BMW remonto kaštai 562 Eur sumai, 2021-04-08 išrašyta sąskaita faktūra 562 Eur sumai, V. C. 2021-04-08 surašė pinigų priėmimo kvitą, kad už automobilio BMW remontą ieškovas sumokėjo grynaisiais 562 Eur. Ieškovas 2021-02-25 siuntė atsakovei prašymą dėl 592 Eur žalos atlyginimo.

Ieškinys iš esmės grindžiamas tuo, kad ieškovo automobilis jam važiuojant buvo apgadintas atsakovės šuniui išbėgus į kelią ir jį partrenkus, t. y. atsakovei priklausančio šuns kontakto su ieškovo automobiliu metu.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.267 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas atsakomybės už naminių gyvūnų padarytą žalą teisinis reglamentavimas. Šios atsakomybės ypatybė yra ta, kad už nurodytų gyvūnų padarytą žalą savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Šuo gali kelti pavojų ir padaryti žalos kitiems asmenims, todėl atsakovė, laikydama šunį ne voljere ar pririštą, prisiėmė atsakomybę už galimą šios rizikos materializavimą – žalos atsiradimą net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai. Naminio gyvūno savininkas (valdytojas) negali gintis, remdamasis atsikirtimais, susijusiais su jo kaltės nebuvimu, tačiau gali įrodinėti nukentėjusiojo kaltę kaip aplinkybę, turinčią įtakos jo civilinei atsakomybei ir priteistinų nuostolių dydžiui. Nukentėjusiojo asmens dideliu neatsargumu gali būti įvertintas rizikingas, pakankamai aiškus ir kiekvienam asmeniui suvokiamas atsargumo reikalavimus ignoruojantis nukentėjusiojo elgesys, paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių nepaisymas. Tačiau nukentėjusiojo kaltė, skirtingai nei šuns savininko, nepreziumuojama, pareiga ją įrodyti tenka žalą padariusiam asmeniui.

Dėl neteisėtų veiksmų

Atsakovė šuns priklausomybės neneigia. Pateikė veterinarijos gydytojo išrašą apie gyvūną, kad 2021-10-19 dienai atsakovės šuo buvo 13 mėnesių amžiaus, jo aukštis ties ketera buvo 34,8 cm.

Atsakovė pripažino, kad 2021-01-01 jos šuo buvo palaidas, 2021-01-11 nutarimu ji nubausta 150 Eur bauda už tai, kad paliko šunį be priežiūros, neužtikrino, kad jis nekeltų grėsmės kitų asmenų turtui.

Ieškovas, liudytojai A. S., A. B. ir A. J. patvirtino, kad šuo išbėgo į kelią. Liudytojai A. B. ir A. J. patvirtino, kad šuo cyptelėjo. Tikėtina, kad jis galėjo kontaktuoti su pravažiuojančiu ieškovo automobiliu.

Atsakovė neužtikrino, kad jai priklausantis šuo neliktų be priežiūros ir nekeltų grėsmės kitų asmenų turtui.

Dėl žalos ir nuostolių

Ieškovas nurodo, kad jo automobiliui buvo sugadintas buferis, priešrūkinė, išbėgo antifrizas, pastūmė radiatorių.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, forminant įvykį ieškovas policijos pareigūnams nurodė, kad apgadintas priekinis automobilio buferis (b. l. 5). Ieškovas nurodė, kad policijos pareigūnai fotografavo automobilį, tačiau automobilio sugadinimo mastą įrodančių dokumentų nepateikė. Ieškovas nurodė, kad policijos pareigūnus išsikvietė tuoj po eismo įvykio, užsidegus automobilio lemputėms, todėl iki jiems atvažiuojant turėjo laiko apžiūrėti patirtus sugadinimus, tačiau policijos pareigūnams nurodė tik sugadintą buferį. Tik teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad buvo sugadinta priešrūkinė, išbėgo antifrizas, pastumtas radiatorius. Visos šios aplinkybės kelia abejonių ieškovo paaiškinimais bei jų patikimumu.

Liudytoja A. S. paaiškino, kad su ieškovu padarė vieną automobilio nuotrauką, tačiau ši nuotrauka teismui nebuvo pateikta.

Šuo įvykio metu buvo 4 mėnesių amžiaus. Pagal liudytojų A. J. ir A. B. paaiškinimus, automobilis lėkė dideliu greičiu, šuo cyptelėjo, todėl jie pagalvojo, kad šunį suvažinėjo. Atsakovė paaiškino, kad šuo tą patį vakarą grįžo namo, lakė pieną. Liudytoja apklausta policijos pareigūnė R. R. paaiškino, kad praėjus kelioms dienoms po įvykio buvo pas atsakovę, šuo buvo 3-4 mėnesių, mažas, prakirsta galva, lakstė po kiemą.

Šuns amžius, svoris ir ūgis kelia pagrįstų abejonių dėl tokių žymių automobilio sugadinimų. Pats ieškovas nurodė, kad iš pradžių nesuprato partrenkęs šunį, susivokė po 10-15 sekundžių. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad smūgis į šunį nebuvo stiprus, smūgio galėjo ir nebūti, ieškovo nurodyti automobilio apgadinimai, už kuriuos prašoma atlyginti žalą, buvo padaryti kitomis, nei nurodo ieškovas aplinkybėmis. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad ieškovas neįrodė žalos padarymo fakto.

Taip pat pažymėtina, kad ieškovo pozicija dėl žalos visiškai nenuosekli. Policijos pareigūnams ieškovas nurodė patyręs 242 Eur žalą. Ieškiniu prašo priteisti 562 Eur žalą. Teismo posėdyje nurodė, kad policijos pareigūnai liepė nurodyti tik detalių kainą, be darbų. Liudytoja apklausta policijos pareigūnė R. R. paaiškino, kad ieškovas nurodė važiavęs į servisus teirautis kainų, nurodė 242 Eur žalą, kai tuo tarpu V. C. sąmatoje buferio kaina nurodyta 200 Eur. V. C. autoservisas 2021-01-21 remonto darbų sąmatoje nurodė, kad ieškovo automobiliui pakeistas radiatoriaus laikiklis, priekinis buferis, greičių dėžės aušintuvas, kairės pusės rūko žibintas, bei atlikti išardymo/surinkimo/keitimo darbai už 562 Eur. V. C. 2021-04-08 išrašė sąskaitą faktūrą 562 Eur sumai. Kaip išlaidas pagrindžiantį įrodymą ieškovas pateikė V. C. 2021-04-08 ranka rašytą laisvos formos pinigų priėmimo kvitą, kuriame nurodyta, kad 562 Eur suma buvo apmokėta grynaisiais. Pažymėtina, kad šis pinigų priėmimo kvitas nebuvo pateiktas teismui kartu su ieškiniu, jis pateiktas kilus klausimui dėl sąskaitos apmokėjimo. Pats kasos kvitas teismui nepateiktas. Ieškovas neįrodė ieškinio pagrįstumo dėl 562 Eur išlaidų už automobilio remontą, kadangi turėtų išlaidų (apmokėjimo fakto) nepagrindė privalomais finansinės apskaitos duomenimis (čekiais, kvitais). Ieškovas, siekdamas patvirtinti atliktų mokėjimų buvimą, privalėjo pateikti teismui tai patvirtinančio mokėjimo dokumentus. V. C. ranka surašytas pinigų priėmimo kvitas nelaikytinas pinigų sumokėjimo faktą patvirtinančiu įrodymu. Be to, abejonių kelia ir sąskaitos faktūros išrašymo data: remonto darbai atlikti 2021-01-21, prašymas atsakovei dėl 562 Eur žalos atlyginimo siųstas 2021-02-25, tuo tarpu pati sąskaita faktūra ir pinigų priėmimo kvitas išrašytas 2021-04-08. Visa tai kelia pagrįstų abejonių ieškovo sąžiningumu.

Dėl priežastinio ryšio

Visi eismo dalyviai turi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai bei vairuoti maksimaliai prisiderinant prie konkrečių vairavimo sąlygų ir pasirenkant kiek įmanoma saugesnį greitį, be to, vairuotojas privalo važiuoti ne tik neviršydamas maksimaliai leistino greičio, bet pasirinkdamas važiavimo greitį turi atsižvelgti ir į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, o taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, be to, turi sulėtinti greitį ir prireikus net sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių.

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad važiavo leistinu 58-68 km/h greičiu, apie kliudytą šunį susivokė po 10-15 sekundžių, nuvažiavęs 300-400 metrų apsisuko ir grįžo. Tokie ieškovo parodymai yra prieštaringi, nes jei jis, kaip teigia, per 10-15 sekundžių nuvažiavo 300-400 metrų, jo greitis gerokai viršijo leistiną greitį, t. y. ieškovas pagal tokius jo paties parodymus važiavo nuo 72 iki 144 km/h greičiu. Policijos pareigūnams ieškovas nurodė, kad partrenkęs šunį dar važiavo apie kilometrą, tik tada grįžo. Kodėl nesustojo iš karto, kai partrenkė šunį, negalėjo paaiškinti. Ieškovo paaiškinimai dėl važiavimo greičio, grįžimo į įvykio vietą yra nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl nepatikimi. Toks paties ieškovo didelis važiavimo greitis lyjant, esant rūkui, tamsiam paros metui, gyvenvietėje, net ir įrodžius būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, būtų vertintinas kaip didelis neatsargumas, šalinantis atsakovės civilinę atsakomybę.

Ieškovo argumentus, kad jis neviršijo leistino greičio, paneigia liudytojų A. J. ir A. B. parodymai, kad automobilis lėkė dideliu greičiu. Liudytojai nurodė, kad išgirdę šuns cyptelėjimą, jo ieškojo apie 20 minučių. Per tą laiką automobilis atgal negrįžo, kad būtų sustojęs, nematė, nors matomumas į priekį buvo apie 200-300 metrų.

Be to, kyla pagrįstų abejonių, ar 3-4 mėnesių nedidelis šuo galėjo išlikti gyvas po tokių automobilio sugadinimų, kokius nurodo ieškovas. Pats ieškovas policijos pareigūnams nurodė, kad didelio smūgio nepajuto. Atsakovės teigimu, šuo tą patį vakarą grįžo namo, lakė pieną. Policijos pareigūnė R. R. parodė, kad apklausiant atsakovę šuo lakstė, buvo nubrozdinta jo kakta.

Reziumuojant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovo automobilis buvo apgadintas kitomis, nei ieškovas nurodo ieškinyje ir teigia teismo posėdyje, aplinkybėmis. Šuns išbėgimas į kelią ir galimas kontaktavimas su ieškovo automobiliu nėra priežastiniame ryšyje su ieškovo nurodytais automobilio sugadinimais bei dėl tų sugadinimų patirta žala. Ieškovas neįrodė žalos padarymo fakto ir dydžio bei priežastinio ryšio. Neįrodžius šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, paneigiama atsakovės kaltės prezumpcija. Nesant civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovei civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškinys atmestinas.

Netenkinus ieškovo pagrindinio reikalavimo dėl žalos priteisimo, teismas netenkina ir išvestinio reikalavimo dėl 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo.

Abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.