Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. S. skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam G. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka G. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 7 punktą, 253 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 4 dalimi paskirta galutinė bausmė – 14 metų laisvės atėmimo. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. vasario 23 d..

Bausmės pradžia – 2015 m. rugpjūčio 3 d., bausmės pabaiga – 2029 m. rugpjūčio 3 d.

Anksčiau teistas, teistumai išnykę.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. gruodžio 6 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam G. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad Komisijos nariai apsvarstė visą pateiktą medžiagą, įvertino nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu ir tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau konstatuotina, kad vis dar egzistuoja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui: turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių. Nutarime nurodoma, jog remiantis turimais duomenimis stebimos nuteistojo pastangos įsitraukti į resocializacijos procesą – asmuo siekia įsitvirtinti visuomenėje priimtinais būdais, geba išlaikyti darbinę veiklą. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, jam yra suteikta teisė vykti į trumpalaikes išvykas, išvykų taisyklių nėra pažeidęs, asmuo geba atpažinti priežastis paskatinusias jį nusikalsti ir jas analizuoti, bei stengiasi išvengti neigiamas pasekmes galinčių turėti situacijų. Asmuo išreiškia stiprią motyvaciją dėl alkoholio nevartojimo, teigia suprantantis alkoholio vartojimo žalą tiek sau, tiek visuomenei. Nutarime Komisija pažymi, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesams svarbiu aspektu išlieka intervencinių priemonių taikymas bei jų tęstinumas asmens įgūdžių, gebėjimų, vertybių analizės bei ugdymo srityse. Nurodoma, jog iš turimos informacijos matyti, kad anksčiau asmuo įsitraukė į įstaigoje organizuojamą prosocialią veiklą, noriai lankė siūlomas programas, tačiau šiuo metu stebima, kad didžiąją dalį laiko užima darbinė veikla, duomenų apie pastaruoju metu įsitraukimą į įstaigoje organizuojamas pozityvias veiklas, intervencinių priemonių taikymą bei jų tęstinumą Komisija nėra gavusi. Atkreipiamas dėmesys, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje ir nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks teisėtais būdais ir priemonėmis, kas Komisijos nuomone šiuo metu nėra nustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. S. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad G. S. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Nuteistasis atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, per visą bausmės atlikimo laiką skatintas, turi gyvenamąją vietą, kur apsigyventų lygtinio paleidimo metu, ten vyksta trumpalaikių išvykų metu, iš išvykų grįžta laiku, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, su artimaisiais (vaiku, drauge) bendrauja tiek telefonu, tiek vyksta į trumpalaikes išvykas, tiek buvo lankomas ilgalaikių pasimatymų metu, dalyvauja intervencinėse ir prevencinėse priemonėse, pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvauja savanoriškoje prosocialioje veikloje, galiojančių nuobaudų neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vyksta į trumpalaikes išvykas namo. Teismo nuomone, G. S. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam nustatyta žema rizika, be statinių kriminogeninių veiksnių (kriminalinė istorija; smurtinio elgesio istorija; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas), kurių korekcija nėra galima, nuteistojo elgesyje vis dar nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiama linkme. Atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, vis dar egzistuojantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, dėl galimo lygtinio paleidimo. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, tačiau Komisijos nutarime atkreipiamas dėmesys į tai, kad asmuo nebeįsitraukia į įstaigoje organizuojamas pozityvias veiklas, nėra duomenų apie intervencinių priemonių taikymą bei jų tęstinumą, kas kelia abejonių, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas, kadangi šias aplinkybes asmuo paaiškina savo darbine veikla, kurią planuoja tęsti laisvėje. Visa tai daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Pažymėtina, jog minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Nors vertinimo metu yra nustatyti: apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (stabili, nuolatinė gyvenamoji vieta; palaikantys ryšiai su artimaisiais, teigiama darbinė motyvacija), tačiau šie, apsauginiai veiksniai nelaikytini itin išimtinai nuteistąjį sulaikantys nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi tiek gyvenamąją vietą turėjo, tiek socialinius ryšius palaikė su artimaisiais ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tai nuteistajam nesutrukdė įvykdyti labai sunkaus nusikaltimo.

Pažymėtina, jog asmuo yra svarstomas dėl lygtinio paleidimo pirmą kartą. Komisija nusprendusi, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, vadovaudamasi Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 5 dalimi, nustatė resocializacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas ir jų įgyvendinimo terminą. Nors skunde nuteistasis nurodo, jog jo manymu numatytos priemonės yra perteklinės ir tarpusavyje prieštaraujančios, teismo manymu šių rekomendacijų įgyvendinimas, nors ir jų tarpusavio suderinimas galimai būtų sudėtingas, pakartotinio svarstymo metu parodytų nuteistojo gebėjimą tinkamai tęsti pataisos procesą būnant laisvėje, tęsiant darbinę veiklą, kuri nuteistojo nuomone trukdo vykdyti likusias rekomendacijas, kadangi rekomendacijos reikalauja papildomo laiko.

Be aukščiau aptartų duomenų visumos, pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris be kita ko reiškia, kad skiriant bausmę asmeniui turi būti pasiekta pusiausvyra tiek tarp nubaudimo, tiek tarp visuomenės ir nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo. Nedidelės paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir lygtinio paleidimo taikymas, jei ir atitinkantis įstatymo nuostatas dėl privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies, nors ir mažos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, nuteistajam asmeniui gali sudaryti klaidingas prielaidas dėl nebaudžiamumo. Be to bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuri nėra savitikslė, o teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausmė nuteistam asmeniui natūraliai turi sukelti tam tikrus suvaržymus. Šiuo atveju nuteistojo G. S. neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 4 metai 7 mėnesiai 28 dienos (paskirta bausmė – 14 metų). Tai sudaro ganėtinai didelę dalį visos nuteistajam paskirtos bausmės. Šią aplinkybę įvertinus ir aukščiau aptartų duomenų kontekste, spręstina, kad dabartiniame etape pataisos procesas izoliuotai nuo visuomenės, dar nėra baigtas, nors nuteistojo elgesyje stebimi ir teigiami veiksniai, akivaizdus pakartotinio nusikalstamumo rizikos mažėjimas, tačiau jie dar nėra tokie įtikinantys, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti nestruktūruotoje aplinkoje. Teismas įvertina ir tai, kad vienas iš nusikaltimų, už kuriuos nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra labai sunkus (kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nužudė bejėgiškoje būklėje buvusį žmogų), kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes. Ši aplinkybė neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo G. S. skundas, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo G. S. skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. gruodžio 6 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.