Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2018-11-27 · Civilinė byla Nr. e2-9415-446/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-27
Bylos Nr.
e2-9415-446/2018
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00470-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Ieškovas
K. K.
Atsakovas
S. R.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi
Advokatai
Virginija Pluščiauskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-9415-446/2018Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00470-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.12; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.2.8.5; 3.2.8.10 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 27 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Teresei Zakrasienei,

viešame parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui S. R. su institucija, teikiančia išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl tėvystės nepilnamečiui vaikui nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė K. K. teismui pateiktu ieškiniu prašė nustatyti tėvystę, pripažinti, kad atsakovas yra jos dukters J. K., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o J. K. – atsakovo dukra.

Atsakovas S. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą raštu ir nurodė, kad vaiko teisė yra, kiek įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), tai pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Taip pat nurodė, kad skyrius galutinę išvadą pateiks po įrodymų ištyrimo.

Ieškovė K. K. pateikė gimimo įrašo kopiją, iš kurios matyti, kad jos dukters J. K., gimusios 2001 m. gegužės 28 d., tėvu įrašytas atsakovas S. R.

Ieškovės atstovė advokatė Virginija Pluščiauskienė pateikė teismui abiejų šalių pasirašytą taikos sutartį dėl vaiko išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos, kurią prašo patvirtinti. Taikos sutarties 3 punkte nurodyta, kad ieškovė K. K. atsisako reikalavimo atsakovui dėl tėvystės nustatymo dukrai J. R., atsakovui tėvystę pripažinus jo pareiškimu.

Motyvuojamoji dalis

Taikos sutartis tvirtintina, civilinė byla nutrauktina.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalį dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taikos sutartimis šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Taigi, taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo ginčo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja kilusį teisinį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, ginčo šalys abipusiu sutarimu susitaria dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas ginčo subjektų dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis.

Kadangi atsakovas S. R. gera valia (savo pareiškimu) pripažino tėvystę ieškovės K. K. vaikui, todėl ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dėl tėvystės nustatymo yra logiškas ir teisėtas, toks atsisakymas nepažeidžia šalių, jų nepilnamečio vaiko interesų, atsisakymas nuo ieškinio dėl tėvystės nustatymo priimtinas.

Iš šalių pateiktos tvirtinti taikos sutarties sąlygų matyti, kad šalys taikiu būdu išsprendė tarp jų kilusį ginčą dėl jų vaiko tėvystės, be to, šioje taikos sutartyje išsprendė ir materialinio išlaikymo, susitarė dėl vaiko gyvenamosios vietos ir tėvo bendravimo su vaiku galimybių. Kadangi teismas tokio pobūdžio – šeimos bylose yra aktyvus, todėl laikoma, jog šių klausimų išsprendimas yra galimas nagrinėjant bylą dėl tėvystės nustatymo. Pateiktoje taikos sutartyje nurodyta, kad ją sudariusiems asmenims, t. y. ieškovei ir atsakovui, yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo teisinės pasekmės. Teismo įsitikinimu, taikos sutarties sąlygos išreiškia bylos šalių valią taikiai išspręsti šioje byloje iškilusį ginčą ir ateityje galėjusį kilti ginčą (dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo). Taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl yra pagrindas šią sutartį patvirtinti pagal joje išdėstytas sąlygas (CK 6.983 straipsnis, CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).

Teismui pateiktas gimimo įrašas patvirtina, kad atsakovui S. R. pripažinus vaiko tėvystę, vaikui yra suteikta tėvo pavardė, t. y. šiuo metu Justina yra R., todėl taikos sutarties sąlygose šalių nurodytą ankstesnę vaiko pavardę (K.) teismas savo iniciatyva pakeičia į dabartinę vaiko pavardę – R.

Šalys taikos sutartimi gali išspręsti tik byloje nustatyta tvarka pareikštus reikalavimus, tačiau negali nuspręsti klausimo dėl trečiųjų asmenų teisių, šioje byloje – dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė valstybė. Pagal CPK 79 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu. Ieškovei atsisakius nuo ieškinio dėl tėvystės nustatymo dėl to, kad atsakovas ieškinį pripažino, patvirtinus taikos sutartį ir ginčą išsprendus ieškovės naudai, bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių mokėjimo ieškovė yra atleista, priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje bylinėjimosi išlaidos valstybei sudaro žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir išlaidos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

CPK 87 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalims atsisakius pareikšto ieškinio ar sudarius taikos sutartį, grąžinama 75 procentai žyminio mokesčio, todėl iš atsakovo S. R. valstybei priteistina: 25 procentai žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, t. y. 19 Eur (100 Eur x 75 procentai x 25 procentai) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis) ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios iki bylos išnagrinėjimo yra 5,34 Eur (CPK 88straipsnio 1 dalies 3 punktas), iš viso 24,34 Eur.

Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. birželio 19 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.5.(NTP-2)-T-1771-11162 ir 2018 m. rugsėjo 21 d. pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.19) NTP-7-5554 matyti, kad ieškovei K. K. suteikus valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą, ieškovei paskirto advokato išlaidos yra 182 Eur, kurias privalo atlyginti atsakovas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 293 straipsnio 4, 5 punktais ir 294 straipsniu,

nutaria:

Patvirtinti taikos sutartį tarp ieškovės K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo S. R., asmens (duomenys neskelbtini), šiomis sąlygomis:

„1. Sutarties dalykas – nepilnametės dukros J. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymas, bendravimo su tėvu tvarkos nustatymas, materialinio išlaikymo priteisimas bei su tėvystės nustatymu susiję klausimai.

2. Šia taikos sutartimi šalys išsprendė kilusį teisminį ginčą.

3. Ieškovė K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsisako reikalavimo atsakovui dėl tėvystės nustatymo jo dukrai J. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui tėvystę pripažinus jo pareiškimu.

4. Šalys susitaria, kad nepilnametės dukros J. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta iki įsiteisės Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų civilinė byla Nr. 2-2501-446/2018 dėl motinystės teisių apribojimo ieškovei, bus pas Kelmės rajono savivaldybės administracijos paskirtą globėją.

5. Šalys susitaria, kad tėvas S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turi teisę laisvai, be jokių apribojimų bendrauti su dukra J. R., gimusia (duomenys neskelbtini), asmens kodas ((duomenys neskelbtini), ir dalyvauti jos auklėjime ir ugdyme.

6. S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsipareigoja teikti materialinį išlaikymą savo dukrai J. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tokiu būdu:

– periodinėmis išmokomis po 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) kiekvieną mėnesį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki jos pilnametystės. Šią sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

– sumoka 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) įsiskolinimą už 3 (trejus) paskutinius metus, išdėstant mokėjimą lygiomis dalimis per 2 (dvejus) metus, t. y. po 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) kiekvieną mėnesį, pradedant 2018 m. lapkričio 1 d. ir baigiant 2020 m. lapkričio mėnesiu. Įsiskolinimas ir periodinės išmokos pervedamos kiekvieną mėnesį iki 25 dienos į J. R. vardu atidarytą sąskaitą banke.

7. Taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsnyje, 6.985 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, 94 straipsnio 2 dalyje, šalims yra žinomos.

8. Sutartis sudaryta 3 egzemplioriais, po vieną šalims ir vienas pateikiamas teismui.

9. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsniu, 6.985 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 294 straipsnio 2 punktu, teismo prašo teikiamą taikos sutartį patvirtinti rašytinio proceso tvarka ir civilinę bylą nutraukti.

10. Šalys tvirtina, kad taikos sutarties sąlygos joms yra suprantamos, derybos dėl sutarties sąlygų vyko geranoriškai, nebuvo naudojamas ekonominis spaudimas, smurtas ar realūs grasinimai, nebuvo susidėjusių sunkių aplinkybių, dėl ko būtų priverstos pasirašyti sutartį labai nenaudingomis sąlygomis. Sutartį pasirašė visiškai suvokdamos savo veiksmus ir suprasdamos sutarties pasirašymo prasmę, teisines pasekmes, kiekvienas iš jų turėjo galimybę pasinaudoti kvalifikuotų teisininkų pagalba aiškinantis taikos sutarties sąlygas.“

Civilinę bylą Nr. e2-9415-446/2018 pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui S. R. su institucija, teikiančia išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl tėvystės nepilnamečiui vaikui nustatymo nutraukti.

Priteisti iš atsakovo S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 182 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630.

Priteisti iš atsakovo S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 24,34 Eur (dvidešimt keturis eurus 34 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė