Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-01-14 · Byla Nr. A2.6.-608-988/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-01-14
Bylos Nr.
A2.6.-608-988/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-18080-2015-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Pranka
Pažeidėjas
J. R. F.
Nukentėjusysis
R. V.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-608-988/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-18080-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. sausio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka,sekretoriaujant Aistei Bareikei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. R. F.,nukentėjusiajam R. V.,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. R. F., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. F., 2015-10-14, apie 16.00 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 101, 127 punktų reikalavimus, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovintį motociklą Yamaha, valst. Nr. 11 AGA, ir jį apgadino. Taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus iš eismo įvykio pasišalino ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, šias bylas kartu nagrinėja tas pats teismas (teisėjas).

Apklaustas teismo posėdžio metu J. R. F. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino iš dalies, parodė, kad viskas įvyko 2015-10-14, apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme. Pažeidėjas su R. G. važiavo automobiliu Audi 80, įvažiavo į kiemą, aikštelė buvo užimta, pastatė automobilį pakraštyje ir pavažiavo atgal. Išgirdo triukšmą. Tuomet išlipo ir pastebėjo, kad sudaužė galinį žibintą ir nuvertė motociklą. Reikėjo eiti pas mamą, todėl paprašė draugės, kad liktų automobilyje ir stebėtų, ar kas pasirodys. Pas mamą užtruko 15-20 minučių, tuo metu R. G. sėdėjo automobilyje. Grįžęs dar palaukė, bet niekas neatėjo, paliko lapelį su savo telefono numeriu ir išvažiavo. Lapelį įdėjo prie motociklo vairo. Nurodė žinantis, kad sukėlus eismo įvykį reikia likti eismo įvykio vietoje, pranešti policijai arba savininkui. Kitą dieną galvojo pradėti ieškoti nukentėjusio asmens, tačiau prasidėjo bėdos su sveikata. Atvykus policijai patvirtini jiems, kad padarė eismo įvykį.

Apklaustas teismo posėdžio metu nukentėjusysis R. V. parodė, kad būnant darbe jam paskambino žmona ir pasakė, kad buvo nuverstas jo motociklas, automobilis išvažiavo. Kaimynai sakė, kad matė eismo įvykį ir užsirašė automobilio valstybinius numerius. Grįžęs vakare iškvietė policijos pareigūnus. Motociklui buvo apgadinta plastikinė kolektoriaus apdailos detalė, kuro bako dešinė pusė, priekinio žibinto kairė pusė. Ant žemės buvo automobilio raudono žibinto detalių. Nurodė, kad ant motociklo lapelio su telefono numeriu nerado.

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja K. V. parodė, kad viskas vyko 2015 m. spalio mėnesį, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tuo metu ji su vaikais buvo kieme, matė stovėjimo aikštelę. Išgirdo trenksmą ir atsisukusi pamatė automobilį Audi ir gulintį ant bortelio motociklą. Vairuotojas išlipo, nuėjo iki automobilio galo, priėjo prie moters, kažką pasakė ir išėjo link mokyklos. Grįžęs po 5-10 minučių pasidėjo krepšį į automobilio galą ir išvažiavo. Tuo metu liudytoja užsirašė valstybinius numerius ir nunešė kaimynams, motociklo savininkams, nes žinojo, kas jie tokie. Nurodė, kad vairuotojas nebuvo priėjęs prie motociklo, nematė, kad jis būtų rašęs ir dėjęs kažkokį raštelį. Išgirdusi trenksmą stebėjo įvykio vietą visą laiką, nurodė esanti tikra, kad vairuotojas nebuvo priėjęs prie motociklo. Paaiškino, kad ji puikiai matėsi, tačiau nei vyras, nei moteris prie jos nepriėjo.

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja R. G. parodė, kad įvykio dieną kartu su J. R. F. atvažiavo pas motiną, J. R. F. statė automobilį ir užkliudė motociklą. Iš karto po įvykio jis apžiūrėjo nugriuvusį motociklą, savo automobilį. Tuomet jis nuėjo pas motiną, o liudytoja liko automobilyje. Laukė automobilyje apie 15-20 minučių. J. R. F. grįžus iš motinos jie išvažiavo, nes reikėjo į polikliniką. Nurodė, kad J. R. F. eidamas iš motinos kažką nešėsi, kad būtų ant motociklo palikęs raštelį, nurodė nemačiusi. Vėliau J. R. F. jai sakė, kad raštelį su savo telefono numeriu. Paaiškino, kad įvykio metu buvo pakankama prietema, žmonių aplinkui nebuvo.

J. R. F. kaltė, be paties pažeidėjo prisipažinimo, padarius protokole aprašytus administracinius teisės pažeidimus, įrodyta rašytine bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame nurodyta pažeidimų esmė; policijos pareigūno T. M. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2015-10-14, apie 22.25 val., buvo gautas pranešimas dėl apgadinto motociklo, atvykus į vietą į pareigūnus kreipėsi pranešėjas R. V., kuris paaiškino, kad eismo įvykio liudytoja matė, kaip vyras, vairuodamas automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apsisukinėdamas atbulas atsitrenkė į motociklą Yamaha, jį apgadino; ROIK medžiaga Nr. 0115000585388, iš kurios matyti, kad 2015-10-14, 22.25 val., R. V. pranešė, kad kieme į motociklą, kurio valst. Nr. 11 AGA, įvažiavo automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris iš įvykio vietos pasišalino, viskas įvyko 18.00 val., įvykio liudininkai kaimynai; eismo įvykio vietos schema ir papildomais duomenimis apie įvykį, iš kurių matyti įvykio vieta – P. V. g. 33 namo kiemas, motociklui Yamaha apgadintas dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinis žibintas, kuro bakas, plastmasinės apdailos; R. V. paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad 2015-10-14, apie 18.00 val. jam paskambino žmona ir pasakė, jog kaimynė matė, kaip į jo motociklą atsitrenkė automobilis Audi 80; K. V. paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad 2015-10-14 prie namo esančioje aikštelėje ji išgirdo trenksmą, iš karto pažiūrėjo, kas įvyko. Kieme pamatė pertrenktą motociklą, šalia stovėjo automobilis Audi 80, kurio vairuotojas išlipęs iš automobilio apėjo aplink savo automobilį, kažką pasakė šalia sėdinčiai moteriai ir išėjo link mokyklos, po kiek laiko grįžęs įsėdo į automobilį ir išvažiavo; automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukomis, kuriose matyti automobilio apgadinimai; kita rašytine bylos medžiaga.

J. R. F. kaltė, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įrodyta paties pažeidėjo prisipažinimu, nukentėjusiojo teisme duotais parodymais, kuomet jis nurodė, kad jo motociklui buvo apgadinta plastikinė kolektoriaus apdailos detalė, kuro bako dešinė pusė, priekinio žibinto kairė pusė, taip pat kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais.

Dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo pažymėtina, kad pagal KET 222 punkto reikalavimus dėl eismo įvykio padarius tik turtinės žalos, o nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu neįmanoma – policijai. J. R. F. teigimu jis apie eismo įvykį pranešė palikdamas ant motociklo raštelį su savo telefono numeriu. Tačiau nukentėjusysis R. V. teismo posėdžio metu nurodė ant motociklo neradęs jokio raštelio. Kad pažeidėjas nebuvo priėjęs prie motociklo ir nepaliko raštelio, patvirtino ir liudytoja K. V., kuri nurodė visą laiką stebėjusi eismo įvykio vietą, tokių pažeidėjo parodymų nepatvirtino ir su juo automobilyje važiavusi liudytoja R. G., kuri teismo posėdžio metu nurodė nemačiusi, kaip J. R. F. ant motociklo palieka raštelį. Teismo vertinimu, net jei J. R. F. ir paliko eismo įvykio vietoje savo telefono numerį, tai padarė netinkamai, nes nukentėjusysis, kuris savo motociklą apžiūrėjo tą pačią dieną, telefono numerio nerado. Todėl tokie pažeidėjo veiksmai nelaikytini pranešimu apie eismo įvykį.

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone nustatė, kad J. R. F. savo veiksmais, kuomet vairuodamas automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovintį motociklą Yamaha, valst. Nr. 11 AGA, ir jį apgadino, pažeidė KET 101, 127 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad J. R. F. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo nurodytas KET 127 punktas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiame punkte numatyta, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, taip pat vertinant aplinkybę, kad J. R. F. eismo įvykį padarė važiuodamas atbulas, jam surašytas protokolas šioje dalyje taisytinas, nurodant taip pat ir KET 127 punktą. J. R. F., pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus iš eismo įvykio vietos pasišalino ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

J. R. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat, kad teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, pažymi, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013).

Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Pagal nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad J. R. F. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs ir nesukėlė sunkių padarinių; pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, jis nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jo padarytus KET pažeidimus, bendradarbiavo su policijos pareigūnais, jiems atvykus pas pažeidėją, iš karto pripažino savo kaltę dėl padarytų pažeidimų. Taip pat pažymėtina, kad ant motociklo jis galimai paliko raštelį su savo telefono numeriu, taip pat įvykio vietoje buvo automobilio žibinto šukių, tačiau jų J. R. F. nerinko ir įvykio nuslėpti nebandė. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo jis pripažino, gailisi, administracine tvarka yra baustas tris kartus, galiojančių nuobaudų neturi, anksčiau padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs. Nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – pripažino padaręs teisės pažeidimus ir gailisi dėl jų padarymo, taip pat, kad teisės pažeidimus padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus.

Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali nuobauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, todėl J. R. F. pagal ATPK 130 straipsnį 1 dalį skirtina nuobauda švelnintina, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, t. y. paskiriant mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį skirtina minimali nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 str., 30² str., 31 str., 127 str., 130 str., 224 str., 287 str., teismas,-

nutarė:

pripažinti J. R. F. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir už tai jį nubausti administracine nuobauda – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda.

pripažinti J. R. F. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir už tai jį nubausti administracine nuobauda – 200 (dviejų šimtų) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir J. R. F. skirti galutinę subendrintą nuobaudą - 200 (dviejų šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos mokesčio kodas 1001, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” arba sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime turi būti nurodomas administracinio teisės pažeidimo bylos numeris ir įmokos kodas (1001).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Pranka