- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-09
- Bylos Nr.
- I1-7299-644/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01437-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Audrius Grauželis (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Ž. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 4500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-4, 9-11) nurodė, jog nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki skundo padavimo teismui dienos (2021 m. birželio 14 d.) pareiškėjas buvo laikomas Marijampolės PN Kybartų sektoriuje netinkamomis sąlygomis, kadangi visą laikotarpį buvo ribojama jo teisė paskambinti telefonu. Pažymėjo, kad pasivaikščiojimų laikas (4 val. per dieną) sutapo su naudojimosi telefonu laiku, o budinčiųjų poste įrengti tik du telefono aparatai, kuriais naudojosi apie 200 nuteistųjų. Be to, per pasivaikščiojimams skirtą laiką pareiškėjas taip pat turėjo nueiti į dušą, parduotuvę, sporto salę, stadioną, biblioteką, medicinos dalį, taigi paskambinti telefonu artimiesiems ne visada spėdavo, telefonai buvo užimti. Dėl nesudarytos galimybės paskambinti telefonu artimiesiems pareiškėjas patyrė nepatogumus, diskomfortą, dvasinę skriaudą, fizines kančias, depresiją.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepimu (b. l. 15-17) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjas buvo priskirtas paprastai nuteistųjų grupei, kurioje laikomi asmenys turi galimybę skambinti telefonu du kartus per savaitę. Nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. pareiškėjas buvo priskirtas lengvajai nuteistųjų grupei, kurioje laikomiems asmenims leidžiama tris kartus per dieną skambinti telefonu. Pažymėjo, kad iš viso įstaigoje yra įrengti 4 telefono aparatai. Vienas – drausmės grupės patalpose, du – bendrabučio tipo patalpose, vienas – kamerų tipo patalpose. Skambučių apskaitos žurnalas patvirtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo sudaryta galimybė skambinti telefonu. Be to, pareiškėjas su artimaisiais galėjo bendrauti ir kitomis priemonėmis – rašyti laiškus, naudotis vaizdo telefonijos paslaugomis, lankytis pasimatymuose. Marijampolės pataisos namuose yra patvirtinti grafikai, kurie užtikrina galimybę nuteistiesiems įgyvendinti savo teises nustatytu laiku. Pareiškėjas turi teisę pasirinkti, ar tuo metu bendrauti su artimaisiais, ar pasivaikščioti ir pan. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių ir teisių suvaržymas yra neišvengiamas. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, todėl šiuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sąlygos CK 6.271 straipsnio prasme. Nenustačius ir neįrodžius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. birželio 14 d. jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose netinkamomis sąlygomis, t. y. apribojus pareiškėjo teisę paskambinti telefonu.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 102 straipsnis. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 102 str. 5 d.)
BVK 73 straipsnio 4, 5 punktai nustato, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę, be kita ko, kasdien pasivaikščioti tris valandas, du kartus per savaitę paskambinti telefonu. Pagal BVK 74 straipsnio 4, 5 punktus (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. birželio 20 d.), lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti keturias valandas, tris kartus per dieną paskambinti telefonu (BVK 74 st. 4, 5 p.).
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2020 m. sausio 21 d.) 124 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, jog nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Nuteistųjų, kuriems Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos sistemoje. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 37 punktu, pataisos įstaigos administracija sudaro sąlygas nuteistiesiems skambinti telefonu. Nuteistieji gali skambinti telefonu tik dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu (Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 38 p.). Taigi, remiantis aptartu teisiniu reguliavimu darytina išvada, kad pataisos įstaigai kyla imperatyvi pareiga nuteistiesiems užtikrinti galimybę skambinti telefonu dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjas buvo paskirtas į Marijampolės PN 3 būrį (paprastoji nuteistųjų grupė), todėl pagal BVK 73 straipsnio 4 ir 5 punktus, pareiškėjas turėjo teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas ir du kartus per savaitę paskambinti telefonu. Laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki 2021 m. birželio 14 d. pareiškėjas buvo paskirtas į Marijampolės PN 5 būrį (lengvoji nuteistųjų grupė), todėl pagal BVK 74 straipsnio 4 ir 5 punktus, pareiškėjas turėjo teisę kasdien pasivaikščioti keturias valandas ir tris kartus per dieną paskambinti telefonu (b. l. 25, 26).
Pareiškėjas nurodo, kad skambinti telefonu jis galėjo tik pasivaikščiojimams skirtu laiku.
Pagal Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 4/07-38 patvirtintą Nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiką, Marijampolės PN 3 ir 5 nuteistųjų būriai pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais pasivaikščioti išleidžiami nuo 8.00 val. iki 12.00 val., antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais – nuo 13.00 val. iki 17.00 val. (b. l. 19).
Iš Marijampolės PN direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 7/07R-182 patvirtinto Nuteistųjų naudojimosi taksofonu grafiko matyti, kad taksofonu nuteistieji naudojasi kasdien nuo 8.30 val. iki 12.00 val. ir nuo 13.00 val. iki 17.00 val. Taksofonu naudojasi tik tų būrių nuteistieji, kurie tuo metu yra atrakinti. Esant būtinybei skambinti kitu laiku, nuteistieji rašo motyvuotus prašymus (b. l. 23). Taigi, pagal pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, nuteistieji taksofonu gali naudotis tu metu, kai atrakinami būriai, o jei nuteistieji pageidauja skambinti kitu laiku, kreipiasi su prašymu į pataisos namų administraciją.
Pažymėtina, kad pagal Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 38 punktą, nuteistieji telefonu gali skambinti dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu. Iš Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 4/07-38 patvirtintos Nuteistųjų dienotvarkės matyti, kad nuteistųjų laisvas laikas (laisvalaikis) yra nuo 13.00 val. iki 14.00 val. ir nuo 18.15 val. iki 20.30 val. Laisvalaikis - tai laisvas laikas nuo dienotvarkėje numatytų socialinės reabilitacijos priemonių taikymo, psichologinei reabilitacijai skirtų užsiėmimų vykdymo, taip pat laisvas laikas nuo mokymosi ir darbo (b. l. 20). Teismas pažymi, kad nuteistųjų teisės skambinti telefonu realizavimas visų pirma siejamas su asmens valios išraiška paskambinti atitinkamam asmeniui. Konkrečiu atveju bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas pageidavo telefonu skambinti artimiesiems ir teikė prašymą pataisos namų administracijai dėl tokios teisės realizavimo ne pasivaikščiojimams skirtu laiku, o atsakovės atstovas atsisakė sudaryti galimybę jam šią teisę realizuoti. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovės atstovas, žinodamas apie nuteistojo pageidavimą telefonu susisiekti su artimaisiais ne grafike nustatytu laiku, ėmėsi veiksmų, kad pareiškėjas šią teisę galėtų realizuoti. Nenustačius, kad pareiškėjas skundais ar prašymais būtų kreipęsis į atsakovės atstovą dėl skambučio teisės realizavimo ne pasivaikščiojimams skirtu laiku, teismo vertinimu, pagal abstrakčius pareiškėjo teiginius nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus.
Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. Skambučių apskaitos žurnalo (b. l. 28-69) duomenys patvirtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo sudaryta galimybė skambinti telefonu. Iš Skambučių apskaitos žurnalo matyti, kad pareiškėjas aktyviai naudojosi šia įstatymo jam suteikta teise, net po 3 kartus per dieną. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesinaudojo skambučio teise kiekvieną dieną, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad pataisos namuose jam nebuvo sudaryta galimybė telefonu bendrauti su artimaisiais. Konkrečiu atveju bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas pageidavo telefonu skambinti artimiesiems, o atsakovės atstovas šios teisės pareiškėjui nebūtų užtikrinęs. Nors atsakovės atstovas į bylą nepateikė Skambučių apskaitos žurnalo kopijų už 2019-2020 metus, tačiau byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją su skundais dėl nesudarytos galimybės skambinti telefonu.
Dėl pareiškėjo argumentų, kad pataisos namuose trūko taksofonų, teismas pažymi, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. Nr. V-82 įsakymu patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenustato pataisos įstaigoms konkrečių reikalavimų taksofonams įrengti ar jų kiekio. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui būtų tekę laukti eilėse prie taksofonų ar, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl nesudarytos galimybės skambinti artimiesiems. Teismas pažymi, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytas neigiamas poveikis asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių (trys nuteistųjų būriai naudojosi dviem taksofono aparatais) būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmetami.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad Marijampolės pataisos namuose pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos komunikuoti su artimaisiais telefonu ar, kad buvo pažeista jo teisė į socialinius ryšius.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė nepatogumus, diskomfortą, dvasinę skriaudą, fizines kančias, depresiją, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Konkrečių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, byloje nėra.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.