Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. 2015 m. gruodžio 12 d., apie 04.15 val., vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai nustatytas 0,523 promilių neblaivumo laipsnis. Taip T. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismo posėdžio metu T. K. paaiškino, kad alkoholio nevartojo, prieš kelias valandas iki vairavimo, kadangi negalėjo užmigti, buvo išgėręs valerijonų tinktūros mažą plastmasinį indelį (gal apie 20 ml), taip pat širdies lašų (šiek tiek mažiau), taip pat buvo išgėręs vaistų Lexotanil, anksčiau vakare buvo išgėręs Neuromed, o sėdo vairuoti, nes draugė paprašė parvežti ją. Nurodo, kad nesupranta, kaip galėjo tiek pripūsti, tikrai to nesitikėjo. Prašė taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones, kadangi jos jam reikalingos kaip pragyvenimo šaltinis.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Taigi ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas. Pagal Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 . gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – Taisyklės) 2 punktą, neblaivumas (girtumas) – tai asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse – iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose viršija įstatymuose ar Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 punkte nustatytą maksimalią leistiną normą (t. y. 0,4 promilės). Pagal Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo faktines aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio patrulio V. T. 2015 m. gruodžio 12 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad gruodžio 12 d., apie 04.15 val., Pylimo – Klaipėdos g. sustabdė automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. K., kuriam buvo nustatytas 0.54 promilių girtumas; vairuotojas su pažeidimu nesutiko ir paaiškino, kad alkoholio nevartojo, ant patikros šaknelės pasirašyti atsisakė; šiame tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju V. T. iš esmės patvirtino; taip pat alkotesterio kvito duomenys, jog T. K. 2015 m. gruodžio 12 d., 04.33 val. nustatytas 0.54 prom. girtumas. Iš pateikto alkotesterio patikros sertifikato matyti, kad pažeidimo nustatymo metu alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2016 m. sausio 31 d., kad nuo 0,01 iki 1,00 promilių yra galima ± 0,017 promilių matavimo paklaida, kuri vertintina administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai ir konstatuotinas 0,523 ‰ neblaivumas. Taip pat 2015 m. gruodžio 12 d. pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, kuriuo T. K. nušalintas nuo vairavimo iki išblaivėjimo.

Teismas pažymi, kad paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jeigu neįrodoma priešingai, be to, vertinant galimybę patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn dėl to, kad jis vairavo neblaivus, reikšmingas yra tas neblaivumo laipsnis, kuris buvo būtent vairavimo metu, tinkamai užfiksuotas techninėmis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad nėra objektyvių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti alkotesterio nustatytais duomenimis dėl T. K. neblaivumo. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų yra pagrindo išvadai, jog iš esmės jis ne neigia patį faktą dėl nustatyto neblaivumo, o neigia neblaivumo priežastį, o būtent – nurodo, kad nevartojo alkoholinių gėrimų, o buvo vartojęs atitinkamus augalinius preparatus bei vaistus. Tačiau vertinant pastarąją aplinkybę, pirmiausia pažymėtina, jog T. K. pripažino, jog žinojo, kad šiuose preparatuose yra etanolio, be to, jo vartotos šių preparatų dozės, įvertinus duomenis, nurodytus, pvz., Valerijų tinktūros informaciniame lapelyje, akivaizdžiai yra gana didelės, be to, kaip matyti iš pastarojo informacinio lapelio, jame aiškiai nurodyta, jog šio preparato pavartoję pacientai neturėtų vairuoti ir valdyti mechanizmų. Taigi šiuo aspektu teismas daro išvadą, jog nurodyta aplinkybė – kad T. K. vartojo nurodytus augalinius preparatus, kurių sudėtyje yra etanolio – nepaneigia minėto nustatyto jo neblaivumo fakto ir šiuo aspektu nėra reikšminga. Kita vertus, nei liudytoja apklausta E. Z., nei V. T. nenurodė, kad buvo jaučiamas valerijonų kvapas.

Savo ruožtu pažymėtina, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 27 punkte nustatyta, kad nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Taigi T. K., nesutikdamas su alkoholio matuoklio duomenimis, turėjo teisę pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl jo medicininės apžiūros, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad jis būtų pasinaudojęs tokia galimybe.

Nurodytų argumentų visumos pagrindu teismas daro išvadą, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes ir leidžia daryti išvadą, jog T. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus – transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas laipsnis (0,523 promilių) neblaivumo laipsnis ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, jog nustatyta T. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ATPK 31 str. 1 d. 10 p., kadangi jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, taip pat į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – per metus laiko padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 31 str. 1 d. 5 p.). Teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį (padarytas didelį pavojų eismo saugumui, kitiems žmonėms bei pačiam vairuojančiam asmeniui keliantis pažeidimas), į tai, kad nustatytas neblaivumas yra artimas minimaliai lengvo neblaivumo laipsnio ribai, taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius T. K. – anksčiau ne kartą baustas už KET pažeidimus, kita vertus, į pateiktą jo darbovietės – VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro – charakteristiką, kurioje jis charakterizuojamas teigiamai. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu spręstina, kad T. K. skirtina ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda.

Nors T. K. prašė taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tačiau nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių straipsnio sankcijos ribose paskirta nuobauda būtų akivaizdžiai neproporcinga ir neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų, atsižvelgiant į jau minėtą aplinkybę dėl padaryto pažeidimo pavojingumo. Tokio pagrindo nesudaro ir aplinkybė, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbe. Administracinės nuobaudos yra skiriamos siekiant, be kita ko, nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes (ATPK 20 str.), taigi tokių pasekmių (atitinkamų nepatogumų, apsunkinimų, susijusių su darbinių funkcijų atlikimu ir pan.) atsiradimas pats savaime nėra tam tikra išskirtinė aplinkybė, dėl kurios galėtų būti švelninama skirtina nuobauda. Be to, ta aplinkybė, jog teisė vairuoti transporto priemones yra būtina asmeniui jo darbinėms funkcijoms atlikti, kaip tik ir turėjo būti atidžiai įvertinta prieš pažeidimo padarymą, atsakingai vertinant savo elgesio galimas pasekmes.

Pagal ATPK 325 straipsnio 1 dalį, nutarimą atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdo ATPK 225 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti policijos pareigūnai. Kadangi T. K. administracinį teisės pažeidimą padarė apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, todėl laikytina, kad jis neteko teisės vairuoti transporto priemonių nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos (ATPK 330 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

T. K. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti už jį 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK Nr. 15053886691. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.