Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. S. ieškinį atsakovui A. U. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme ieškovė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo patikslino, prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už dvejus metus kiekvienam vaikui po 4 800 Eur.

Atsakovas nuomonės nepareiškė, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė nurodė, kad ieškinys atitinka šalių nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, nusiskundimų dėl ieškovės netinkamo vaikų auklėjimo vaiko teisių apsaugos skyriuose negauta, apie konfliktus šalims auklėjant vaikus, atsakovui bendraujant su vaikais nežinoma. Ieškovės šeima į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą įrašyta nebuvo, atvejo vadyba šeimai nebuvo ir nėra taikoma. Ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiais vaikais, namuose sudarytos geros sąlygos vaikams augti ir mokytis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas pilnumoje.

Iš ieškovės paaiškinimų, pateiktų dokumentų visumos, vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad faktiškai gyvendami kartu ieškovė ir atsakovas susilaukė dviejų vaikų – O. U., gimusios (duomenys neskelbtini), ir L. U., gimusios (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ieškovė viena augina ir auklėja vaikus, nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio gyvena (duomenys neskelbtini), nuomojamame bute, dukra O., mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, dukra L., lanko (duomenys neskelbtini) lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas A. U. 2018 m. birželio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2018 m. spalio 10 d., pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikams tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje.

Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Iš ieškovės paaiškinimo, pateiktų pažymų matyti, kad ieškovės materialinė padėtis sunki – ji kol kas niekur nedirba, viena augina du vaikus, viena rūpinasi jų auklėjimu ir išlaikymu, pragyvena iš socialinių pašalpų. Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti vaikų turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali teikti pakankamo išlaikymo. Aplinkybė, kad jis buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, neatleidžia jį nuo pareigos išlaikyti vaikus. Duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas, turėtų kitų išlaikytinių, kitokiu būdu būtų prisidėjęs prie vaikų išlaikymo, atsakovas nepateikė. Atsakovui nusišalinus nuo pareigos išlaikyti vaikus, pareiga išlaikyti juos tenka tik jų motinai. Tokiu būdu, vaikų išlaikymo pareiga nepagrįstai perkelta tik ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaikų interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, yra nedidelis, nes pagal Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 600 Eur. Akivaizdu, kad vaikams gyvenant su mama, jai tenka didesnė išlaikymo našta, ji privalo aprūpinti vaikus maistu, suteikti būstą, pasirūpinti, kad vaikai augtų sveiki, susirgus – slaugyti juos. Tėvas, negyvenantis kartu su vaikais, teikiantis tik išlaikymą, prie tokių išlaidų neprisideda. Ieškovei tenka didžiausioji rūpinimosi vaikais našta. Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo suma - po 200 Eur kas mėnesį vienam vaikui - yra mažesnė nei pusė minimalios mėnesinė algos, todėl akivaizdu, kad priteisus šią sumą kiekvienam vaikui būtų galima patenkinti tik būtiniausius vaikų poreikius.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais principais, kuriais remiamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikydamasis teismų praktikos, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, konstatuoja, jog atsakovas privalo rasti galimybę kiekvieno vaiko išlaikymui teikti kas mėnesį po 200 Eur. Ši suma yra reikalinga siekiant patenkinti nepilnamečių vaikų būtiniausius poreikius, tokio dydžio atsakovo teikiamas išlaikymas neturėtų būti kliūtis tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaikus.

Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis).

CK 3.200 straipsnyje nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo nuo 2018 m. rudens, nuo to momento, kai šalys kartu nebegyvena. Atsakovas šios aplinkybės neginčija. Todėl, remiantis CK 3.192, 3.200 straipsniais ir išdėstytomis aplinkybėmis, išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistinas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2020 m. rugsėjo 2 d., išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas už dvejus metus, skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, t. y. po 4 800 Eur kiekvienam vaikui.

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikams, teisę valdyti vaikų lėšas paliekant nepilnamečio vaiko turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas.

CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. CK 3.174 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, atsakovas su vaikais faktiškai nebendrauja. Teismas laiko, kad tarp ieškovės ir šalių vaikų yra susiformavę tvirti abipusiai ryšiai, ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas vaikų vystymuisi. Kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, pritarė ir vaiko teisių apsaugos skyrius. Atsakovas prieštaravimų dėl to, kad jo vaikai gyventų su ieškove, nepateikė. Kadangi ginčo byloje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nėra, atsižvelgiant į teisėtus vaikų interesus, siekiant, kad nepilnamečiams vaikams būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, nesant duomenų, jog ieškovė piktnaudžiauja motinos valdžia, tikslinga nustatyti nepilnamečių vaikų O. U. ir L. U. gyvenamąją vietą su ieškove.

Įstatyme nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnis). Įvertinus tai, kad atsakovas atliko realią laisvės atėmimo bausmę, spręstina, kad mažamečių vaikų ir tėvo ryšys yra susilpnėjęs. Atsakovas įrodymų, patvirtinančių, kad jis visokeriopai stengiasi atkurti susilpnėjusį ryšį su vaikais, nepateikė, ieškovės teigimu, atsakovas vaikų nelanko, su jais visiškai nebendrauja. Todėl tenkinamas ieškovės reikalavimas nustatyti tokią tvarką, kad atsakovas su vaikais, iki jiems sukaks 10 metų amžiaus, galėtų bendrauti tik dienomis, informuojant ieškovę iš anksto apie vaikų pasiėmimą ir grąžinimą, suteikiant informaciją apie buvimo su vaikais vietas. Ieškovės prašymu, nustatoma, kad vaikams sulaukus 10 metų amžiaus atsakovas su jais galės bendrauti be jokių apribojimų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus, žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 16 punktai), priteistinas iš atsakovo, t. y. 108 Eur (200x2x12x3%x75%=108) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, 216 Eur ((4 800+4 800)x3%x75%=216)) už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), 75 Eur už reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).

Ieškinį patenkinus, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 7,94 Eur, taip pat priteisiamos iš atsakovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatę, valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš pažymos, šioje byloje yra 234 Eur. Ieškinį patenkinus, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsniu, 3.175 straipsnio 2 dalimi, 3.192 straipsniu, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 259, 265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nepilnamečių vaikų O. U., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. U., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams O. U., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. U., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – 2020 m. rugsėjo 2 d. – iki vaikų pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą O. U., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. U., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 4 800 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus eurų) kiekvienam vaikui.

Nustatyti, kad O. U., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. U., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teisėmis valdys vaikų motina Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaikais O. U., gimusia (duomenys neskelbtini), ir L. U., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką: iki dukroms sukaks 10 metų amžiaus A. U. su jomis bendrauja tik dienos metu nuo 10 val. iki 19 val., turi teisę vaikus pasiimti su savimi, prieš atvykdamas lankyti vaikus SMS žinute prieš parą įspėja vaikų motiną apie bendravimą su vaikais, nurodydamas, kada pasiims ir grąžins vaikus, kur su jais praleis laiką; dukroms sulaukus 10 metų amžiaus atsakovas gali su jomis bendrauti be jokių apribojimų.

Priteisti iš A. U. 406,94 Eur (keturis šimtus šešis eurus 94 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660.

Priteisti iš A. U. 234 Eur (du šimtus trisdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.