Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-09-23 · Civilinė byla Nr. 2-10994-945/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-09-23
Bylos Nr.
2-10994-945/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bartninkas
Ieškovas
UAB „Galinta ir partneriai“
Atsakovas
I. D.
Civilinė byla Nr. 2-10994-945/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04295-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 35.4.; 35.5.; 50.5.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 23 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, sekretoriaujant Agnei Sinkevičiūtei, dalyvaujant ieškovės UAB „Galinta ir partneriai“ atstovei advokatei Ž. G., atsakovei I. D., jos atstovei advokatei S. Ž., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Galinta ir partneriai“ ieškinį atsakovei I. D. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė teismui ieškinį (b.l. 30-31), kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 9.291,81 Lt skolą, 5% metines procesines palūkanas, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, kad 2013 m. spalio 1 d. buvo pasirašyta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. PR16BS03-1 (b.l. 5-6), pagal kurią ieškovė perdavė atsakovei laikinai naudotis 45,48 m² ploto negyvenamąsias patalpas, esančias salėje Nr. 3, pastate 1F1P, (duomenys neskelbtini), prekybos ir sandėliavimo veiklai vykdyti. Sutarties 4.1 punkte numatytas nuomos mokestis- po 49,10 Lt už 1 m². Nuomos mokestis mokėtinas iki einamojo mėnesio 15 dienos. Sutarties pasirašymo dieną turėjo būti sumokėtas 2.233,07 Lt užstatas, kuris sutarties nutraukimo atveju lieka nuomotojui kaip bauda, tuo tarpu sutarties terminui suėjus užskaitomas už paskutinius mokėjimus. Šalys susitarė, jog sutartis galios iki 2014 m. spalio 30 d. Sutartis nėra nutraukta ir patalpos sutarties 3.1.15 punkte nustatyta tvarka (pasirašant perdavimo- priėmimo aktą) nėra perduotos. Už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. atsakovė, remiantis apyvartos žiniaraščiais (b.l. 7, 32), PVM sąskaitomis - faktūromis URM Nr. 00278, URM Nr. 00308, URM Nr. 0329, URM Nr. 00351, URM Nr. 00345, URM Nr. 00369 (b.l. 8-11, 33, 35) ir delspinigių paskaičiavimais (b.l. 12, 34), skolinga 8.932,28 Lt nuomos mokesčio ir 359,53 Lt sutarties 4.9 punkto pagrindu paskaičiuotų (0,1% dydžio) delspinigių už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 17 d. iki 2014 m. balandžio 10 d.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 46-49) atsakovė prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodo, kad prašomos priteisti sumos paskaičiuotos už laikotarpį, kai atsakovė patalpomis nesinaudojo. 2013 m. sausio 16 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. PR16BS03-1 (b.l. 50-51) dėl ieškinyje nurodytų patalpų (plotas- 48,12 m²) nuomos. Nuomos mokestis sudarė 60 Lt už 1 m². Sudariusi sutartį atsakovė 2013 m. sausio 23 d. sumokėjo 2.887,20 Lt užstatą (b.l. 27, 55). 2013 m. sausio 17 d. šalys sudarė susitarimą (b.l. 52), kuriuo susitarė, jog nuomos mokestis bus mokamas nuo 2013 m. gegužės 1 d. Patalpos perduotos 2013 m. vasario 1 d. aktu (b.l. 53). 2013 m. gegužės 31 d. šalys sudarė susitarimą (b.l. 54), kuriuo laikotarpiu iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. nuomos mokestis sumažintas iki 20 Lt už 1 m². 2013 m. spalio 1 d. ieškovė pareikalavo pasirašyti naują sutartį. Pagal ankstesnę sutartį sumokėtas užstatas buvo įskaitytas. 2013 m. gruodžio 6 d. aplink pastatą, kuriame yra nuomojamos patalpos, buvo aptverta tvora, taip užkertant kelią į patalpas patekti klientams, kas tapo kliūtimi ieškovės veiklai- prekybai rūbais. Dėl susidariusios padėties buvo šaukiami susirinkimai, tačiau kliūtys nepašalintos. 2014 m. sausio 6 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę (b.l. 56) ir nurodė, jog veikla esant tvorai negalima, todėl, nesant galimybės jos pašalinti, atsakovė pageidauja nutraukti sutartį. Ieškovė informavo sutinkanti nutraukti sutartį su sąlyga, kad bus sumokėta nuomos mokesčiui už likusį laikotarpį lygi bauda, numatyta sutarties 6.4 punkte. 2014 m. sausio 28 d. atsakovė vėl kreipėsi į ieškovę raštu (b.l. 25, 57) nurodydama, jog nuo 2014 m. vasario 1 d. nutraukia sutartį, reikalauja 2014 m. sausio 31 d. 16 val. perimti patalpas, neatvykimo atveju laikys, kad patalpos perduotos tinkamai ir raktus atsiųs paštu, 2013 m. sausio 23 d. sumokėtą užstatą prašo įskaičiuoti į nuomos mokestį, mokėtiną už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, taip pat nurodė atsisakanti mokėti bet kokias netesybas. 2014 m. sausio 31 d. ieškovės atstovė pasirašė raštą (b.l. 26, 58), kuriuo patvirtinama, kad ieškovė priėmė iš atsakovės patalpų raktą, patalpos atlaisvintos 2014 m. sausio 31 d. Tokiu būdu ieškovė įgyvendino sutarties 6.6 punkte įtvirtintą teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Dėl nurodytų aplinkybių reikalavimas dėl nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo laikytinas nepagrįstu, nesuderinamu su CK 6.200 straipsnio nuostatomis. Ieškovės elgesį vertindama kaip piktnaudžiavimą, atsakovė prašo skirti ieškovei baudą.

Liudytojomis apklausiamos V. P. ir V. T. nurodė atitinkamai iki 2014 m. kovo 18 d. ir iki 2014 m. kovo 14 d. buvusios patalpų, esančių toje pačioje salėje, nuomininkėmis, patvirtino, jog į patalpas patekti po tvoros užtvėrimo tapo galima tik per važiuojamąją kelio dalį, dėl ko prekyba tapo neįmanoma, patalpos buvo nesaugomos, temperatūra patalpose itin žema.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Tarp šalių nėra ginčo dėl nuomos teisinių santykių, iš kurių kildinamas reikalavimas, fakto, t.y. tiek ieškovė, tiek ir atsakovė pripažįsta sudariusios 2013 m. spalio 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. PR16BS03-1, neginčija šio sandorio turinio. Nesutarimą tarp šalių lėmė skirtingas aptariamo sandorio statuso (galiojimo) laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. vertinimas: ieškovei tvirtinant, jog nuomos santykiai tęsėsi, ir reikalaujant mokėti nuompinigius, atsakovė nurodo sutartį vienašališkai nutraukusi ir neturinti finansinės prievolės ieškovei. Tokį skirtingą teisinio santykio vertinimą nulėmė skirtingas šalių neginčijamos faktinės aplinkybės, jog 2013 m. gruodžio 6 d. aplink pastatą, kuriame yra nuomojamos patalpos, iš trijų pastato pusių buvo aptverta tvora (aplinkybę, jog buvo pastatyta tvora, kuri nėra pašalinta ir bylos nagrinėjimo metu, patvirtino ir byloje apklaustos liudytojos, taip pat šalių į bylą pateiktos nuotraukos (b.l. 70-83, 85-86)), įtakos šalių sutartinėms prievolėms aiškinimas. Atsakovė nurodė, jog toks tvoros užtvėrimas užkirto galimybes jai naudotis patalpomis pagal paskirtį, tuo tarpu ieškovė, remdamasi antstolės R. S. 2013 m. gruodžio 23 d. protokolu Nr. 0106/13/01131 (b.l. 70-83), kuriame nurodyta, kad, nepaisant tvoros, į patalpas įmanoma patekti per abu priešingose pusėse esančius įėjimus, kad sklypo ribose nevykdomi jokie darbai, taip pat kad tvorą pastatė ne ieškovė, akcentavo, jog atsakovė neturėjo pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį.

Vertinant susiklosčiusią situaciją dėmesys atkreiptinas į keletą reikšmingų aplinkybių. Vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 5 dalimi, sutartis gali būti vienašališkai nutraukta joje nustatytais pagrindais. Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties 6.4 punkto turinio, šalys susitarė, jog nuomininkas gali bet kada nutraukti nuomos sutartį sumokėdamas baudą, lygią nuomos mokesčiui už visą likusį laikotarpį iki sutartyje nustatyto termino pabaigos. Remiantis sutarties 6.6 punktu, sutartis gali būti nutraukta nemokant baudos, jeigu nuomininkas negali vykdyti veiklos, numatytos pagal bendrovės įstatus ar šią sutartį; sutartis gali būti nutraukiama tik po to, kai nuomininkas apie susidariusią problemą nuomotoją informuoja raštu ir nuomotojas per 30 dienų trūkumų, neleidžiančių vykdyti veiklos, nepašalina.

Ieškovės veiksmai, inicijuojant vienašališką sutarties nutraukimą sutartyje nustatytu pagrindu ir atlaisvinant patalpas (pastarąją aplinkybę patvirtina tiek šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai, tiek ir į bylą pateiktos nuotraukos (b.l. 84, 99-101) bei raštu įformintas raktų perdavimas (b.l. 26, 58)) vertintini kaip atitinkantys CK 1.63 straipsnio 1-3 dalyse apibrėžtą vienašalį civilinį sandorį, kuriuo siekiama panaikinti civilines teises ir pareigas. Šalims sutartyje numačius galimybę nuomininkės vienašališku veiksmu inicijuoti sutarties nutraukimą, tokiam susitarimui atitinkant galiojantį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog atsakovės iniciatyva buvo sudarytas savarankiškas civilinis sandoris- nuomos sutarties nutraukimas, kurio sudarymui ieškovės sutikimas nebuvo privalomas.

Ieškovės nurodomos aplinkybės, jog neegzistavo sąlygos atitinkamam vienašališkam sandoriui sudaryti, kadangi nuomojamose patalpose užsiimti sandėliavimo ir prekybine veikla po tvoros užtvėrimo netapo neįmanoma, vertintinos kaip susiję su aukščiau aptarto sandorio teisėtumo vertinimu. Šiuo aspektu reikšmingu laikytinas faktas, jog ieškovė nereiškė reikalavimo dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Šiuo klausimu procesinė šalių pozicija taip pat išsiskyrė: ieškovė laikėsi pozicijos, jog atsakovė turėjo reikšti priešpriešinį reikalavimą dėl sutarties nutraukimo teismine tvarka, tuo tarpu atsakovė nurodė, jog sutartis nutraukta ir pakartotinai ją nutraukti teismine tvarka nėra pagrindo, akcentavo, jog, nesutikdama su vienašališku sutarties nutraukimu, ieškovė privalo reikšti reikalavimą teisme dėl atsakovės veiksmų pripažinimo neteisėtais. Teismas pagrįsta pripažįsta atsakovės poziciją. Vienašališko sutarties nutraukimo nesikreipiant į teismą institutas ne tik, kaip minėta, suteikė atitinkamas teises atsakovei veikti be ieškovės sutikimo, bet ir pakoregavo šalių procesines pareigas: atsakovei pakako inicijuoti sutarties nutraukimą ir toks vienašalis veiksmas sukūrė teisines pasekmes- sutartis buvo nutraukta, ir būtent ieškovei, manančiai, jog atsakovė netinkamai įgyvendino savo teises (sudarė neteisėtą vienašalį sandorį), tenka pareiga teismine tvarka tokį sandorį nuginčyti. Laikantis ieškovės pozicijos pripažinus, jog ieškovės atsakovei siųstas 2014 m. vasario 12 d. atsakymas į ieškovės 2014 m. sausio 28 d. pranešimą (b.l. 87) (atsakyme nurodoma, kad sutarties nutraukimo sąlygos ieškovei nepriimtinos, kad, remiantis sutarties 6.4 punktu, turi būti sumokėta 20.097,63 Lt bauda, nesumokėjus baudos iki 2014 m. vasario 20 d. bus laikoma, kad sutartis galiojanti ir įsipareigojimai turi būti vykdomi), turėtų kokios nors įtakos vienašalio sutarties nutraukimo statusui ir kuriamoms pasekmėms, paneigtų vienašališko sutarties nutraukimo galimybės įtvirtinimo teisės aktuose esmę ir tikslus, padarytų šį institutą formaliu, praktikoje neįgyvendinamu, tuo tarpu juo norintį pasinaudoti civilinio teisinio santykio subjektą priklausomu nuo priešingos teisinio santykio šalies valios ir geranoriškumo. Akcentuotina ir tai, jog sudarydamas vienašalį sandorį asmuo prisiima visas su tokiu veiksmu susijusias pasekmes, tarp jų ir susijusias su galimu tokio sandorio pripažinimu neteisėtu (t.y. prievolių pagal neteisėtai vienašališkai nutrauktą sutartį atkūrimu ir nuostolių, padarytų neteisėtai nutraukiant sutartį, atlyginimu). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog sutartis 2014 m. vasario 1 d. vienašališku atsakovės veiksmu buvo nutraukta ir, nenuginčijusi šio veiksmo teisėtumo, ieškovė skaičiuoti atsakovei nuomos mokestį už vėlesnį laikotarpį neturėjo pagrindo.

Ieškovės pozicijos dėl susiklosčiusios situacijos vertinimo nenuoseklumą patvirtina ir ieškovės atstovės teismo posėdžio metu patvirtinta aplinkybė, jog nuo 2014 m. birželio 1 d. patalpos išnuomotos kitiems nuomininkams. Tvirtindama, jog laiko sutartį nenutraukta ir galiojančia, pati neiniciavusi sutarties nutraukimo ir reikalaudama sumokėti nuomos mokestį, ieškovė kartu sudarė nuomos sandorį su kitu asmeniu, taip disponuodama teisėmis, kurias, jog pačios atstovės tvirtinimu, yra perleidusi atsakovei.

Kartu akcentuotina, jog, sistemiškai aiškinant CPK 5, 42, 137, 141 straipsnių nuostatas, pareiga suformuluoti ieškinio dalyką tenka ieškovui. Teismui savo iniciatyva išeiti už reiškiamo reikalavimo ribų ir vertinti savarankiško civilinio sandorio teisėtumą nagrinėjamu atveju nebuvo jokio teisinio pagrindo dėl kelių priežasčių: pirma, byla yra visiškai dispozityvi ir teismui nesuteikta galimybė būti aktyviu tokio pobūdžio byloje; antra, ieškovė yra juridinis asmuo, su kurio tiesiogine veikla yra susiję nuomos teisiniai santykiai, kas lemia dalykinę patirtį atitinkamoje srityje; trečia, viso bylos nagrinėjimo metu ieškovei atstovavo (ieškovės procesinę poziciją formavo) profesionali teisininkė- advokatė, būtinybę reikšti tokį reikalavimą akcentavo atsakovės atstovė, ieškovės atstovei buvo suteikta galimybė įvertinti ieškinio dalyko pagrįstumą, todėl spręsti, jog aptariamas reikalavimas nebuvo pareikštas dėl teisinio išprusimo stokos, nėra pagrindo; ketvirta, reikalavimo pripažinti nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu nepareiškimas galėjo turėti įtakos ir atsakovės gynybinei pozicijai; penkta, nuomos sutarties nutraukimo sandoris negali būti vertinamas kaip niekinis (akivaizdžiai neteisėtas), kadangi jo teisėtumas ar neteisėtumas priklauso nuo faktinių aplinkybių vertinimo (t.y. analizės, ar tvoros užtvėrimo įtaka buvo pakankama inicijuoti vienašališką sutarties nutraukimą CK 6.217 straipsnio ir sutarties 6.6 punkto pagrindu, ar jos užteko tik tam, kad nuomininkė įgytų teisę inicijuoti sutarties pakeitimą ar nutraukimą teismine tvarka CK 6.204 straipsnio pagrindu, ar įtaka nebuvo pakankama tam, kad būtų galima inicijuoti civilinio santykio pakeitimą ar nutraukimą). Reikšminga laikytina ir ta aplinkybė, jog šio sprendimo priėmimas neužkerta kelio ieškovei kreiptis į teismą dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, ir, esant palankiai tokio proceso baigčiai, inicijuoti proceso nagrinėjamoje byloje atnaujinimą. Analogišką išvadą dėl teismo kompetencijos ieškinio dalyko atžvilgiu ribų ir dalyvaujančių byloje asmenų teisių galimuose ateities procesuose padarė ir Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1583-230/2012.

Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog vienašališkai sutartį atsakovė nutraukė nuo 2014 m vasario 1 d., tuo tarpu nuomos mokestį ieškovė prašo priteisti už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. Už laikotarpį iki sutarties nutraukimo mokėtinas 2.233,07 Lt nuomos mokestis. Pripažindama, jog šios sumos iki sutarties nutraukimo nebuvo sumokėjusi, atsakovė pareikšdama reikalavimą dėl sutarties nutraukimo kartu nurodė įskaitanti šią sumą su ieškovei nuomos santykių pagrindu perduotu 2.887,20 Lt užstatu (b.l. 27, 55). Ieškovė fakto, jog šį užstatą gavo, neginčijo, tuo tarpu priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, kaip ir vienašališkas sutarties nutraukimas, remiantis CK 6.130-6.131 straipsniuose nustatytu teisiniu reglamentavimu, laikytinas vienašaliu sandoriu. Reikalavimo dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu ieškovė taip pat nereiškė. Be to, byloje nebuvo reiškiamas ir reikalavimas dėl netesybų, susijusių su sutarties nutraukimu, priteisimo. Net ir pripažinus, jog ieškovė galėjo skaičiuoti sutarties 4.9 punkte numatytus delspinigius už vėlavimą sumokėti nuomos mokestį laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 17 d. iki sutarties nutraukimo, delspinigių suma (2,89 Lt už vieną dieną * 15 dienų = 43,35 Lt) yra ženkliai mažesnė už dalį užstato, likusio atskaičius nuomos mokestį už sausio mėnesį (2.887,20 Lt – 2.233,07 Lt = 665,13 Lt). Nurodytos aplinkybės lemia, jog ieškovė, nenuginčijusi vienašališko sutarties nutraukimo ir atsakovės atlikto priešpriešinių finansinių reikalavimų įskaitymo, nereiškusi reikalavimo dėl netesybų, susijusių su sutarties nutraukimu, priteisimo, disponuodama ieškovei priklausančiomis lėšomis, viršijančiomis sumas, mokėtinas už paskutinį nuomos mėnesį ir už vėlavimą sumokėti paskutinę nuomos įmoką, nepagrįstai reiškė reikalavimą dėl nuompinigių ir delspinigių už savalaikį jų nesumokėjimą priteisimo.

Nurodytų aplinkybių visuma vertintina kaip pagrindas ieškiniui atmesti.

Ieškinį atmetus, nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos naikintinos Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartimi atsakovės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 2 d.).

Ieškinį atmetus, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas 2.000 Lt atstovavimo išlaidas (b.l. 96-98). Atsižvelgiant į reikalavimo pobūdį ir teiktų teisinių paslaugų apimtį, šias išlaidas vertinti kaip nepagrįstai dideles nėra pagrindo, todėl jų atlyginimas atsakovei priteistinas iš ieškovės (CPK 98 str.). Be to, iš ieškovės valstybei priteistinas teismo patirtų 22,41 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas.

Vertinant atsakovės prašymą skirti ieškovei baudą už nepagrįsto reikalavimo pareiškimą dėmesys atkreiptinas į tai, jog CPK 95 straipsnyje įtvirtinto baudos instituto taikymas laikytinas teismo prerogatyva, t.y. teismo teise, bet ne pareiga. Be to, pats savaime ieškinio atmetimas negali būti vertinamas kaip patvirtinantis tokį ieškinį pareiškusio asmens piktnaudžiavimo faktą. Nagrinėjamu atveju atsakovės teisės buvo tinkamai apgintos atmetant ieškinį ir išsprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 258-260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartimi atsakovės atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės.

Priteisti atsakovei I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Galinta ir partneriai“, juridinio asmens kodas 134958886, 2.000 Lt (dviejų tūkstančių litų) atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Galinta ir partneriai“, juridinio asmens kodas 134958886, 22,41 Lt (dvidešimt dviejų litų 41 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis- „Žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu“, teismui turi būti pateikiami sumokėjimo faktą patvirtinantys įrodymai.

Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Bartninkas