Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pirmininko),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. Z. įgalioto atstovo advokato Henriko Mackevičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Apylinkės teismo nutarime pažymėta, kad 2005 m. birželio 28 d. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog V. Z. savo vadovaujamai įmonei Uždarajai akcinei bendrovei „Aluiva" (toliau – UAB „Aluiva“) priklausančiame bare „Malūnininkų užeiga", Klaipėdoje, Tilžės g. 4, 2005 m. birželio 9 d. nelegaliai, be darbo sutarties, tačiau esant susitarimui dėl darbo vietos, funkcijų ir darbo užmokesčio, įdarbino virėją D. J. , kuri 2005 m. birželio 27 d. Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo metu surasta dirbanti baro virtuvėje virėjos darbą. Tokiais veiksmais V. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 93, 95, 98, 99 straipsnių reikalavimus.

Patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens bei jo atstovo paaiškinimais, liudytojos D. J. parodymais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad darbdavys su darbuotoja žodžiu susitarė dėl darbo funkcijų, nustatė darbo atlikimo tvarką, užtikrino tinkamas darbo sąlygas, susitarė dėl atlyginimo ir jo mokėjimo tvarkos, t. y. sudarė darbo sutartį ir sulygo dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, numatytų DK 95 straipsnyje, tačiau darbas buvo dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties. Byloje yra pateiktas UAB „Aluiva“ pranešimas (b. l. 9), kuris Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriuje buvo gautas 2005 m. birželio 8 d. (b. l. 83), pateikti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai ir kiti vidaus dokumentai, kurie įrodo faktinius darbo sutarties santykius (b. l. 47 - 50, 61 - 68). Nagrinėjamoje byloje faktinių darbo sutarties santykių buvimo neginčija nė viena šalis.

ATPK 41 straipsnis yra blanketinė norma, numatanti administracinę atsakomybę už nelegalų darbą, apibrėžtą Darbo kodekse. Darbo kodekso 93 straipsnis nustato: darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Darbo sutartis turi būti įforminta įstatymo, galiojančio jos sudarymo metu, nustatyta tvarka. Darbo sutartis turi būti sudaroma dviem egzemplioriais raštu pagal pavyzdinę šios sutarties formą ir pasirašyta darbdavio bei darbuotojo (DK 99 straipsnio 2 dalis).

Pagal DK 98 straipsnio l dalies l punktą nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Taigi rašytinė darbo sutartis yra ne pagrindinis, o išvestinis nelegalaus darbo požymis. Nelegalaus darbo klausimas visiškai nesusijęs su valstybės mokesčių klausimais, nes mokesčių ir kitokių privalomų įmokų ar rinkliavų surinkimas yra mokesčių administravimo, o ne darbo teisės problema. Todėl teismas pripažįsta pagrįstomis valstybinės darbo inspekcijos pretenzijas, t. y. pripažįsta, kad buvo pažeistos DK 93, 95, 98, 99 straipsnių nuostatos.

Įvertindamas nurodytas aplinkybes teismas padarė išvadą, jog pažeidimas įrodytas ir teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 41 ³ straipsnio l dalį.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgta į teisės pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę.

II.

Pažeidimo rūšinis objektas - darbo sritis. Šio pažeidimo tiesioginiai objektai yra du. Pirma, nelegaliu darbu kėsinamasi į asmens teisę pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims. Antra, šiuo pažeidimu kėsinamasi į valstybės ir visuomenės interesus užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto. Administracinėn atsakomybėn už nelegalų darbą yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 straipsnis), kai dėl darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymo padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė asmens teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė valstybės ir visuomenės interesams užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti prievolė atsiranda iš darbo sutarties fakto.

Bet kokios darbo sutarties sudarymo taisyklės ar taisyklių pažeidimas savaime nereiškia, kad yra įvykdytas pažeidimas - nelegalus darbas. Kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, svarstytina, ar konkretus darbo sutarties sudarymo taisyklės pažeidimas turėjo įtakos ATPK 41 ³ straipsnio sudėties objektui. Konstatavus, kad konkretus darbo sutarties sudarymo taisyklės pažeidimas neturėjo įtakos pažeidimo sudėties objektui, galima išvada, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties ir svarstytinas pažeidėjo atsakomybės klausimas pagal ATPK 41 straipsnį.

Tokios aplinkybės sudarytų prielaidas daryti išvadą, kad darbdavio V. Z. veikoje nėra ATPK 41 ³ straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties, nes jo veika nelegalaus darbo objektas nepažeistas ir tokio objekto pažeidimui nėra kilusi grėsmė. D. J. į darbą buvo priimta 2005 m. birželio 8 d. Apie jos priėmimą į darbą faksu buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui tą pačią dieną. Darbo sutartis su D. J. buvo paruošta 2005 m. birželio 8 d. Tai, kad ši sutartis jai nebuvo pateikta pasirašyti, buvo tik nesusipratimas. Tarp darbdavio ir darbuotojos buvo sudarytas susitarimas dėl virėjos darbo funkcijų atlikimo už užmokestį, paklūstant darbdavio nurodymams. Iš bylos aplinkybių matyti, kad dėl darbo sutarties netinkamo įforminimo nebuvo UAB "Aluiva" vadovo kaltės. V. Z. savo neveikimu (darbo sutarties neįforminimu laiku) nepasikėsino į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves ar į nustatytą valdymo tvarką. Tai, kad darbo sutartis nebuvo pasirašyta iš karto D. J. pradėjus dirbti UAB "Aluiva", nepažeidė nei pačios darbuotojos, nei viešųjų interesų. Akivaizdu, kad pranešus apie naują darbuotoją VSDFV Klaipėdos skyriui šiam darbuotojui buvo užtikrintos visos jam priklausančios socialinės garantijos, o valstybei - kad bus mokami visi mokesčiai į valstybės biudžetą bei privalomosios įmokos į VSDF biudžetą. Tą aplinkybę patvirtina ir pateikti teismui UAB "Aluiva" buhalterinės apskaitos bei kiti įmonės vidaus dokumentai. Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžta DK 98 straipsnyje, kur nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomas dirbtas ar dirbamas darbas, kai, esant numatytiems darbo sutarties požymiams, įstatymo nustatyta tvarka darbo sutartis neįforminta. Manoma, kad ši įstatymo nuostata turėtų būti suprantama ir aiškinama plačiai, t. y. ar dirbama legaliai arba nelegaliai, reikia spręsti pagal faktinį santykių pobūdį, išnagrinėti ir įvertinti visas aplinkybes, o ne vien remtis tam tikrais formaliais požymiais - yra rašytinė sutartis ar jos nėra. Pagal DK 93 str. darbo sutartis laikoma sudaryta nuo susitarimo momento tarp darbuotojo bei darbdavio, šiuo konkrečiu atveju UAB "Aluiva", atstovaujama direktoriaus V. Z. , ir D. J. sudarė darbo sutartį. Todėl teigiama, kad V. Z. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nepažeistas minėto straipsnio objektas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra įrodinėjimo priemonė, įrodymai administracinėje byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais nustatoma, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl padarymo tas asmuo kaltas. ATPK 260 straipsnis įtvirtino būtiniausius reikalavimus, keliamus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui. Jame turėjo būti be kaltinimo administracinio teisės pažeidimo padarymu, užfiksuoti įrodymai bei žinios, reikšmingos bylai. Nagrinėjamu atveju, administracinio teisės pažeidimo protokolas, būdamas įrodinėjimo priemone, turi rimtų trūkumų. Jame nurodyta, jog V. Z. 2005 m. birželio 9 d. nelegaliai, be darbo sutarties, tačiau esant susitarimui dėl darbo vietos, funkcijų ir darbo užmokesčio, įdarbino virėją D. J. , kuri 2005 m. birželio 27 d. Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo metu surasta dirbanti baro virtuvėje virėjos darbą. Toks konstatavimas nepakankamas, kad būtų padarytos neginčytinos išvados dėl jo kaltės už nelegalų darbą. Apylinkės teismo nutarime teisingai akcentuota, kad teisės normos dispozicija yra blanketinė teisės norma, t. y. bendrojo pobūdžio, nes nukreipia į Darbo kodeksą.

Pagal ATPK 256 straipsnį protokolas yra vienas iš įrodymų ir tai yra procesinis dokumentas, kuriuo remiantis nagrinėjama byla ir priimamas nutarimas. ATPK 259, 260 straipsniai numato, kad protokolas surašomas kai žinomas teisės pažeidimo padarymo faktas, pažeidimo esmė, motyvai, jį padaręs asmuo, kai galima konstatuoti teisės pažeidimo sudėties keturis elementus. Kadangi byla nagrinėjama tik protokole suformuluotų aplinkybių apimtimi, protokolas rašomas tik tada, kai žinomos visos fakto aplinkybės, surinkti ir užfiksuoti įrodymai ir tai leidžia teisiškai įvertinti veiką. Neatlikus tyrimo, protokolas neatliktų ATPK 256 straipsnyje numatytos įrodymo funkcijos, t. y. nebūtų tinkamas įrodymas. Tiek iš protokolo teksto, tiek iš darbo inspekcijos atstovo aiškinimų, galima daryti neabejotiną išvadą, kad šios nuostatos nebuvo paisoma. Apsiribota aplinkybe, kad nėra rašytinės darbo sutarties. Teismo nutarime teisingai pažymėta, kad rašytinė darbo sutartis yra ne pagrindinis, o išvestinis nelegalaus darbo požymis.

Todėl apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo nustatyti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra inkriminuoto pažeidimo sudėtis.

ATPK 257 straipsnis numato, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas — tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Reikia sutikti su apeliantu, kad teismas bylos fakto aplinkybes nustatė, vertino ir išaiškino netinkamai ir neteisingai. Teisminio nagrinėjimo metu išaiškintos ir nustatytos aplinkybės neatitinka išdėstytų teismo nutarime. Nutarime pažymėta, kad yra UAB „Aluiva“ 2005 m. birželio 8 d. pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui apie įdarbinimą, pateikti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai ir kiti vidaus dokumentai, kurie įrodo faktinius darbo sutarties santykius ir jų buvimą neginčija nė viena šalis.

Apeliantas teisus teigdamas, kad vien remtis aplinkybe jog nebuvo rašytinės sutarties ir daryti išvadą, kad buvo nelegalus darbas – negalima. Paprastai kada darbuotojas įdarbinamas nelegaliai, tai apie tai nepranešama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui, tai nefiksuojama įmonės dokumentuose, kaip yra šioje byloje. Administracinių teisės pažeidimų bylose taikomos baudžiamųjų bylų nagrinėjimo taisyklės. Patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinį protokolą surašiusi institucija. Taigi, apkaltintasis asmuo neturi pareigos įrodinėti, kad jis nekaltas ir jis gali laisvai pasirinkti bet kokį gynybos būdą. Visos abejonės vertinamos patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Pagal ATPK 284 straipsnio 2 dalį, t .y. pagal šios teisės normos turinį, administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Todėl patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veiksmai negali būti perkvalifikuojami į kitą straipsnį, kuris neinkriminuotas protokole kaip buvo padaryta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. nutarime. Galimi sprendimai numatyti ATPK 287 straipsnyje. Šiame nutarime teismas iš esmės teisingai nustatė bylos aplinkybes ir jas išdėstė, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra jam inkriminuotojo pažeidimo sudėtis. Todėl ši išvada keičiama ir tuo pačiu turi būti panaikinta nutarimo rezoliucinė dalis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu teisėjų kolegija

n u t aria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutarimą panaikinti ir V. Z. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas