Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-85-832/2015 pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Admituras“ dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys UAB „Mažeikių butų ūkis“ ir R. D..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Šioje byloje kilo ginčas dėl atsakovo UAB „Admituras“, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, funkcijų apimties ir civilinės atsakomybės už netinkamą funkcijų atlikimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-04-01 dėl trūkusio vamzdžio fekalo kanalizacijos stove tarp šešto ir septinto namo aukštų buvo užlietas trečiajam asmeniui R. D. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio metu trečiajam asmeniui padaryta 1025 Lt (296,86 Eur) žala. Atsižvelgiant į tai, kad trečiajam asmeniui priklausantis butas buvo apdraustas, ieškovas (draudikas) atlygino trečiojo asmens patirtą žalą, sumokėdamas 1025 Lt (296,86 Eur) draudimo išmoką. Kanalizacijos stovas yra daugiabučio namo inžinerinės sistemos šachtoje. Dalis trūkusio vamzdžio yra nematomoje pastato konstrukcijos vietoje (perdangoje). Atsakovas UAB „Admituras“ yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius, vykdantis bendrojo naudojimo šalto vandentiekio, nuotekų ir lietaus kanalizacijos tinklų bei įrangos kartu su stovais priežiūrą. Pagal 2008-01-01 Daugiabučių gyvenamųjų namų nuolatinės privalomosios priežiūros ir avarijų lokalizavimo ir likvidavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Admituras“ ir UAB „Mažeikių butų ūkis“, nuolatinės priežiūros bei profilaktinio remonto darbus yra įsipareigojęs atlikti UAB „Mažeikių butų ūkis“. Nagrinėjamu atveju ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ (draudikas), atlyginęs trečiajam asmeniui žalą, regreso tvarka reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui UAB „Admituras“ - ginčo gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų administratoriui, motyvuodamas tuo, jog atsakovas netinkamai vykdė kanalizacijos vamzdžių priežiūrą ir iki avarijos nenustatė vamzdžio pažeidimo, todėl privalo atlyginti avarijos metu padarytą žalą.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.).

CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, ar atsakovas yra atsakingas už kilusią žalą (CK 6.246-6.249 str.) ir ieškinį atsakovo atžvilgiu atmetė, nurodydamas, kad atsakovas UAB „Admituras“ vykdydamas kasmėnesinius namo būklės stebėjimus, kasmetines apžiūras, vesdamas namo techninės priežiūros žurnalą, sudarydamas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros darbų ir lėšų poreikio ilgalaikį planą, operatyviai pašalindamas pastebėtus defektus, likviduodamas avariją, tinkamai vykdė įpareigojimus nuolat stebėti bendrojo naudojimo objektų, įskaitant ir nuotekų vamzdyną, būklę, organizuoti bendro naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą bei parengti atnaujinimo planus, taip pat tinkamai įvykdė priežiūros funkcijas. Teismas sprendė, kad atsakovas UAB „Admituras“ administratoriaus funkcijas atliko tinkamai, todėl tarp atsakovo UAB „Admituras“ veiksmų (neveikimo), įgyvendinant jo, kaip namo administratoriaus funkcijas, ir 2012-04-01 įvykusios avarijos, kurios metu buvo aplietas trečiajam asmeniui R. D. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir R. D. turtui padaryta žala, priežastinio ryšio nėra.

Apeliacinės instancijos teismas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Kaip jau minėta, atsakovas UAB „Admituras“, kaip daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) administratorius, administruoja pastato, kuriame yra savininkams priklausančios patalpos, bendrojo naudojimo objektus bei atlieka kitus su tuo susijusius darbus, o savininkai šias paslaugas apmoka. Daugiabučio namo priežiūra yra vykdoma vadovaujantis Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2007-08-24 sprendimu Nr. T1-245 patvirtintu privalomosios priežiūros darbų sąrašu, kuriame numatyta, jog bendro naudojimo inžinerinė įranga yra fekalinės kanalizacijos tinklai nuo buto kanalizacijos tinklų įjungimo į stovo trišakį iki pirmo kanalizacijos šulinio už pastato sienos (2 p.), o fekalinės kanalizacijos tinklų priežiūros darbus sudaro: trūkusių, atskirų vietų, kanalizacijos vamzdžių ir fasoninių dalių keitimas antžeminėje ir požeminėje dalyse (2.1 p., 2.2 p.), užsikimšimų vamzdynuose šalinimas (2.3 p.), hidrodinaminis vamzdynų praplovimas esant būtinumui (2.4 p.), vamzdynų sistemos hermetizavimas (2.5 p.), kanalizacijos uždaromosios armatūros priežiūra ir keitimas (2.7 p.), avarijų lokalizavimas ir likvidavimas (2.8 p.). Pagal Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-08-03 įsakymu Nr. A1-1143 patvirtintų Mažeikių miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus, pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra (4 p.), organizuoti namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą (5.3 p.), rengti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinius ir ilgalaikius darbų planus, juose nurodyti konkrečius darbus, preliminarią darbų kainą, lėšų šaltinius (5.4 p.), rengti pasiūlymus dėl lėšų kaupimo namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir jų naudojimo tvarkos, kaupiamųjų įmokų namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir teikti juos tvirtinti patalpų savininkams susirinkime ar balsuojant raštu (5.4.1 p.), organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų, namo techninės priežiūros ir kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų pirkimą (5.5 p.).

Pagal CK nuostatas, LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (4, 5.3, 5.4, 5.4¹ p.) savivaldybės paskirti administratoriai turi užtikrinti, kad jų administruojamo gyvenamojo namo savybės atitiks privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę. Privalomuosius statinių reikalavimus ir jų įgyvendinimą reglamentuoja LR aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, kuris numato, kad privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas ne tik nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinierinės įrangos techniniu aptarnavimu, kitais prevenciniais darbais), gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais, bet ir gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą (7.1, 7.4, 7.3 p.). Pagal šio reglamento nuostatas gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant visą eilę apžiūrų, stebėjimų, tyrimų, tarp jų nuolatinius stebėjimus, kurių metu administratoriaus paskirtas darbuotojas tik vizualiai tikrina gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinierinė įrangą, fiksuoja pastebėtus defektus, numato priemones jiems pašalinti (9.1, 11.1, 12 p.), kasmetines apžiūras, kurių metu specialistų grupė jau detaliai tikrina bendrojo naudojimo inžinierinę įrangą, nustato statybinių tyrinėjimų poreikį, pastato defektus, remonto darbų poreikius (9.2, 11.2, 13 p.). Pagal nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų aktų duomenis, taip pat gyvenamojo namo, jo dalių ir inžinierinių sistemų gyvavimo trukmės normatyvus, jeigu jie yra nustatyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinierinių sistemų techninėje dokumentacijoje ar kituose normatyviniuose dokumentuose, nustatomi privalomieji gyvenamojo namo, jo dalies atnaujinimo darbai – namo patalpų remontas, konstrukcijų, inžinierinių sistemų, jų dalių remontas ar keitimas naujomis, siekiant atkurti ar pagerinti jų normatyvines savybes, įgyvendinant šiame reglamente nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (4, 20 p.).

Nors pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad atsakovas UAB „Admituras“ teisės aktų nustatyta tvarka atliko gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, kurių metų jokių bendrojo naudojimo nuotekų sistemos nusidėvėjimo, gedimo faktų nenustatė, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administratoriui priskiriama pareiga ne tik vizualiai tikrinti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinierinės įrangos techninę būklę, bet ir vykdyti kasmetines apžiūras, kurių metu administratorius, pasitelkęs specialistus, privalo detaliai apžiūrėti ir patikrinti pagrindinių namo konstrukcijų ir bendrojo naudojimo inžinierinės įrangos techninę būklę. Tokias namo administratoriaus pareigas nustatė draudiminio įvykio metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ 13.1, 15-19 punktai. Nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „Admituras“ nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad atliko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Mažeikiuose, nuotekų sistemos detalią apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą. Atsakovas taip pat neįrodė, kad pagal gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) inžinierinių sistemų techninę dokumentaciją ar kitus normatyvinius dokumentus šio namo bendrojo naudojimo nuotekų sistemos gyvavimo trukmė nebuvo pasibaigusi, o nuotekų sistema ar jos dalis nebuvo nusidėvėjusi (CPK 178 str.). Nesant šių duomenų, kurie be abejo reikšmingi neigiant vieną iš sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti – atsakovo kaltę dėl žalos, atsiradusios natūraliai nusidėvėjus jo administruojamo gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinierinei įrangai (CK 6.248 str. 1 d.), bet esant nustatytai abiejų šalių pripažįstamai aplinkybei, kad žala butui (duomenys neskelbtini) atsirado būtent dėl atsakovo administruojamo gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinierinės įrangos nusidėvėjimo, teigti, kad atsakovas UAB „Admituras“, kaip šio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, nėra atsakingas už tokią žalą, teismas neturi jokio pagrindo. Priešingu atveju, atsakovas UAB „Admituras“, kuris ir yra paskirtas užtikrinti, kad jo administruojamas gyvenamasis namas visą jo naudojimo laiką atitiktų privalomuosius reikalavimus ir nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (per nusidėvėjusią bendrojo naudojimo inžinierinę įrangą nepradėtų sunktis vanduo), nebūtų laikomas atsakingu už būtent jam teisės aktų priskirtų funkcijų neatlikimą, t.y. už tai, jog savalaikiai neatliko statybinių tyrinėjimų bendrojo naudojimo inžinierinės įrangos būklei nustatyti, nesiėmė veiksmų bendrojo naudojimo inžinierinės įrangos atnaujinimo darbų pripažinti privalomaisiais darbais, nesiėmė organizuoti gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo, tikslu informuoti juos apie tokią bendrojo naudojimo inžinierinės įrangos būklę, gauti jų pritarimą tokiems darbams atlikti ir kt. (LR aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ 5.2.2 p.,20 p., LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5.3, 5.4, 5.4¹ p.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šios teisės aktuose nustatytos gyvenamojo namo administratoriaus funkcijos yra nustatytos visos gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinierinės įrangos atžvilgiu.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 str. 1 d.). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, tuo tarpu deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos padarymo, kuri nesusijusi su sutartiniais veiksmais, kai nesilaikoma bendro pobūdžio elgesio standarto elgtis atidžiai, rūpestingai (CK 6.245 str. 3 d.). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Civilinėje teisėje skolininko kaltė preziumuojama. Kalto asmens elgesys suprantamas kaip nemokėjimas užtikrinti reikiamo atidumo, rūpestingumo ir apdairumo, kuris buvo būtinas konkrečiomis sąlygomis.

Atsakovas UAB „Admituras“, būdamas daugiabučio namo bendrojo naudojimo šalto vandentiekio, nuotekų ir lietaus kanalizacijos tinklų bei įrangos kartu su stovais prižiūrėtoju, privalėjo užtikrinti priežiūros elementų visumos tinkamą realizavimą, tai yra privalėjo garantuoti, kad sistemų priežiūra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek ir korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo pobūdžio darbus. Atsakovas privalėjo savalaikiai nustatyti vamzdyno būklę (susidėvėjimą) bei apie būtinybę juos pakeisti informuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus, todėl darytina išvada, kad atsakovas netinkamai vykdė teisės aktų nustatytus įpareigojimus, todėl yra atsakingas už kilusią žalą. CPK 178 straipsnis numato pareigą šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, dėl ko būtų pagrindas pripažinti, kad iki 2012-04-01 tinkamai atliko savo pareigas – užtikrinant namo inžinerinių tinklų techninę būklę bei saugų naudojimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas byloje įrodė atsakovo kaltę ir neteisėtą veiką, o atsakovas UAB „Admituras“ savo kaltės dėl netinkamos tinklų būklės priežiūros byloje nepaneigė.

Byloje nustatyta, kad ieškovas draudėjui R. D. išmokėjo 1025 Lt (296,86 Eur) draudimo išmoką remdamasis 2012-04-05 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, jo priedu „Pastatų nuostolio aprašymas“ bei lokaline sąmata. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje atsakovas nepateikė jokių kitų duomenų, kuriais remiantis galima būtų įvertinti ieškovo paskaičiuotą ir draudėjui atlygintą žalą už turto sugadinimą užliejus patalpas. Nesant tokių duomenų, teismas vertina, jog yra pagrindas remtis ieškovo pateiktais dokumentais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovas privalo atlyginti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ 1025 Lt (296,86 Eur) dydžio žalą, kurią ieškovas patyrė išmokėdamas draudėjui draudimo išmoką pagal draudimo sutartį.

CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010), todėl iš atsakovų priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.,6.210 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo UAB „Admituras“ atsakomybės ir žalos atlyginimo klausimus, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nevertino įrodymų pakankamumo, jų visumos, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą (CPK 185 str., CPK 330 str.). Atsižvelgus į išdėstytą, skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį patenkinus visiškai, bylinėjimosi išlaidos ieškovui ir valstybei priteistinos iš atsakovo UAB „Admituras“ (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teisme jis patyrė šias bylinėjimosi išlaidas ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus: 54 Lt žyminį mokestį, 200 Lt advokato išlaidas už ieškinio parengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos ir neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl ieškovui priteistina 73,56 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Ieškovas taip pat prašė priteisti 15 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (žyminį mokestį už apeliacinį skundą) (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Nurodytos išlaidos yra pagrįstos, todėl šis prašymas tenkintinas.

Taip pat perskirstytina valstybei priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu 5,06 Eur suma (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Ieškinį patenkinus, ši suma priteistina iš atsakovo UAB „Admituras“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas,

nusprendžia:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Admituras“, į. k. 300044206, ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, 296,86 Eur (du šimtus devyniasdešimt šešis eurus 86 euro centus) žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-09-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 88,56 Eur (aštuoniasdešimt aštuoni eurai 56 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „Admituras“, į. k. 300044206, valstybei 5,06 Eur (penkis eurus 6 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660).