- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-07-04
- Bylos Nr.
- 1-659-1002/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28532-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mantas Liesis
- Kaltinamasis
- D. V.
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Mantas Liesis, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Inetos Žilinskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) r., dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)" pagalbiniu darbininku, teistas:
1) 2007-03-09 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d. (dvi veikos), galutinę bausmę paskiriant 2 metus laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant;
2) 2008-06-27 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. galutinę bausmę paskiriant 2 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant;
3) 2013-03-12 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį galutinę bausmę paskiriant 5 mėnesius viešųjų darbų;
4) 2014-02-26 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) galutinę bausmę paskiriant 56 parų arešto bausmę;
5) 2014-10-31 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d., galutinę bausmę paskiriant laisvės apribojimą 8 mėnesiams laisvės apribojimo laikotarpiu įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje.
6) 2014-11-05 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., galutinę bausmę paskiriant 40 parų arešto. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, dabar kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. V. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - žmonai R. V., būtent: 2016 metais birželio 18 d. apie 17:15 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, virtuvėje, tyčia, ranka du kartus sudavė nukentėjusiajai R. V. į veido sritį, tuo sukaldamas nukentėjusiajai R. V. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. V. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (31-31 b. l.), kuriuose nurodyta, kad jis savo kaltę pripažįsta visiškai, parodė, jog su žmona R. V. kartu gyvena 19 metų, veda bendra ūkį. Šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone. 2016 metais birželio 18 d., visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų. Gėrė ne namuose, o pas draugus. Kur tuo metu kai jis gėrė buvo žmona R. V. ir su kuo, bei ką ji veikė, nežino. Kai grįžo į namus ankščiau minėtu adresu apie 17.15 val., tarp jo ir žmonos R. V. įvyko konfliktas. Konfliktas įvyko dėl buto raktų. Žmona R. V. pradėjo jo prašyti, kad atiduotų jai buto raktus ir, kad eitų iš namų. Dėl to labai supyko ant savo žmonos R. V. ir tiesiog nesusivaldė bei du kartus ranka sudavė jai į veido sritį. Po to žmona R. V. iš karto iškvietė policiją. Kol atvažiavo policijos pareigūnai jis išėjo iš namų. Labai gailisi, kad taip pasielgė su savo žmona R. V., bei taip sukėlė jai fizinį skausmą. Mano, kad tokiems jo veiksmams įtakos turėjo alkoholis. Jei būtų buvęs blaivas tikrai nebūtų taip pasielgęs su savo žmona R. V.. Minėto įvykio niekas nematė, kadangi namuose buvo dviese. Sutinka procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat su jam siūloma bausme bei jos dydžiu (trukme).
Nukentėjusiosios R. V. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (22-23 b. l.), kuriuose nurodyta, kad su vyru D. V. kartu gyvena 19 metų, veda bendrą ūkį. Šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone. 2016 metais birželio 18 d. apie 17.15 val., namuose, ankščiau minėtu adresu, tarp jos ir vyro D. V. kilo konfliktas. Konfliktas įvyko dėl to, kad ji paprašė D. V., kad atiduotų jai buto raktus, nes nebenori su juo gyventi. Tada vyras D. V. ant jos supyko ir du kartus ranka sudavė jai į veido sritį. Dėl tokio savo vyro D. V. elgesio patyrė fizinį skausmą, todėl apie tai pranešė policijos pareigūnams. Iki atvažiuojant policijos pareigūnams D. V. pasišalino iš namų. Minėto įvykio metu tiek ji, tiek ir vyras D. V., buvo neblaivūs, nors gėrė ne kartu. Iki įvykio gėrė su kaimyne, kurios duomenų nežino, o kur ir su kuo gėrė vyras D. V., nežino. Minėto įvykio niekas nematė, kadangi namuose buvo dviese. Visas įvykis įvyko buto virtuvėje. Po šio įvykio į medicinos darbuotojus nesikreipė ir nesikreips, kadangi jokie rimti sužalojimai nebuvo padaryti. Nesikreips ir į teismo medicinos ekspertus. Civilinio ieškinio byloje nereiškia. Kol gyvena su D. V., jis niekada nėra sirgęs jokiomis psichinėmis ligomis ir dėl to niekur nėra gydęsis. Sutinka, kad baudžiamoji byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu.
D. V. kaltė įrodoma ir kitais rašytiniais duomenimis: policijos BIRD ataskaitų žiūrylėje užfiksuota informacija, kad 2016-06-18 17.30 val., į Bendrą pagalbos centrą gautas R. V. pranešimas, kuriuo ji pranešė, kad konflikto metu muša vyras, namuose vaikų nėra. GMP atsisakė (9 b. l.).
2016-06-18 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (6-8 b. l.).
2016-08-18 Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio R. P. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodytos įvykio aplinkybės (13-16 b. l.).
Asmens blaivumo teste nurodyta, kad R. V. 2016-06-18 17.47 val., nustatytos 2.26 promilės girtumo (20 b. l.).
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas konstatuoja, kad veika kvalifikuota teisingai, nes kaltinamasis tyčia, ranka du kartus sudavė savo šeimos nariui – žmonai R. V. ir tokiais veiksmais nukentėjusiajai R. V. sukėlė fizinį skausmą.
Nukentėjusioji sutiko, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, civilinio ieškinio nereiškė (69 b. l.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl to gailisi, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad šį tyčinį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei kad šį tyčinį nusikaltimą padarė būdamas jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kai teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka.
Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bei remiantis LR BK 48 str. 3 d., 6 d. 1 p., 3 p., 7 dalimi, įpareigoti D. V. per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, toliau dirbti, o darbo netekus ne vėliau kaip per tris mėnesius užsiregistruoti darbo biržoje ir būti registruotam, tęsti registraciją darbo biržoje, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), siūlomą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, bei remiantis LR BK 48 str. 3 d., 6 d. 1 p., 3 p., 7 dalimi, įpareigoti D. V. per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, toliau dirbti, o darbo netekus ne vėliau kaip per tris mėnesius užsiregistruoti darbo biržoje ir būti registruotam, tęsti registraciją darbo biržoje, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu D. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 4 mėnesių terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos
Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštarauja siūlomos bausmės rūšiai, jos dydžiui bei įpareigojimams (67 b. l.).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamasis teistas 6 kartus, iš jų net 4 kartus už tyčinius smurtinio pobūdžio nusikaltimus, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (36-59 b. l.), administracine tvarka baustas, nukalstamos veikos padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo (60-65 b. l.), dirbantis (66 b. l.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę (dydį), teismas atsižvelgia į įstatymo reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytinos tai, jog jis inkriminuotą tyčinį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas jau teistas už tyčinį nusikaltimą ir teistumui neišnykus (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika nukentėjusiajai sukeltą fizinį skausmą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo nuomonę (sutikimą) dėl bausmės rūšies parinkimo ir pritardamas prokuroro siūlymui, mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai adekvati sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, skiriant atitinkamus įpareigojimus.
Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis D. V. smurtinę nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narį (žmoną), bei siekdamas užtikrinti, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, vadovaujantis BK 72² straipsniu jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 mėnesių terminą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išspręsta supaprastinto proceso tvarka ir užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu.
D. V. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (32-33 b. l.) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. V. skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, 6 dalies 1 punktu, 3 punktu, 7 dalimi D. V. skirti įpareigojimus per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį:
- neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;
- toliau dirbti, o netekus darbo ne vėliau kaip per tris mėnesius užsiregistruoti darbo biržoje ir būti registruotam, tęsti registraciją darbo biržoje;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu D. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą, skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Bausmės pradžią D. V. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
D. V. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios palikti nepakeistą.
Išaiškinti D. V., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.