Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Pirma, VDI neįvertino, kad atskirų vartų dalių trūkumai neturėjo priežastinio ryšio su nelaimingu atsitikimu. Bendrovės nuomone, VDI atliktas nelaimingo atsitikimo priežasčių vertinimas buvo atmestinas. VDI nesiekė nuodugniai ištirti įvykio aplinkybių priežasčių, todėl Aktą grindė prielaidomis. Pažymėtina, kad įvykis įvyko 2021-10-25. Pačius nukritusius vartus ir pabirusias detales iš įvykio vietos nuo pravažiavimo tam, kad būtų galima tęsti gamyklos darbą, pašalino į darbą kitos dienos rytą atėję darbuotojai. Konstatuoti, kad darbuotojai tuo metu surinko visas detales, kurios galėjo pažirti iš didelio aukščio krentant vartams, nebūtų objektyviai teisinga (detalės galėjo pažirti, nuriedėti ne tik po salę, bet ir po kiemą). Inspektorius į įvykio vietą atvažiavo praėjus daugiau kaip savaitei po įvykio. Jis, jeigu Bendrovės darbuotojai tiksliai prisimena aplinkybes, kažkokias darbuotojų surinktas detales pasiėmė nuo atraminės žemos betoninės sienutės, tačiau pats nuodugnios salės ir kiemo apžiūros, tam, kad įsitikintų, jog surinko tikrai visas vartų detales, neatliko. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Inspektorius surinko visas detales ir galėjo padaryti neginčijamą išvadą, kad kreipiamųjų ratukai ar varžtai buvo išbyrėję dar iki Įvykio, o jų trūkumas (t. y. netinkamas vartų techninės būklės prižiūrėjimas ir eksploatavimas) galėjo lemti vertų kritimą. Bendrovė nesutinka su Akto 4 punkto paskutinėje pastraipoje nurodytomis aplinkybėmis dėl mechaniškai deformuotos dešinės pusės kreipiamosios ir troso įtakos tam, jog įvyko nelaimingas atsitikimas: „Taip pat tiksliai nenustatyta, kada buvo mechaniškai deformuota dešinės pusės metalinė kreipiamoji <...>“, „Įtakos galėjo turėti ir tai, kad vartų konstrukcija laikėsi tik ant vieno kairės pusės troso <...>“, nes neįrodyta, kad šių dalių trūkumai yra susiję su vartų kritimu. Pagal nelaimingo atsitikimo aplinkybes kreipiamosios deformacija neturėjo tiesioginio ryšio su vartų kritimu: vartai krito iš viršutinės padėties, kur kreipiamoji nebuvo deformuota ir tai negalėjo būti priežastis vartams kristi. Be to, nupjautas trosas taip pat negalėjo būti vartų kritimo priežastimi, nes, kaip matėsi iš kitos vartų pusės troso, kuris nebuvo nupjautas, jis nesaugojo ir negalėjo saugoti nuo tokiu būdu krentančių vartų. Kaip nurodyta 2021 m. lapkričio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo 5 pastraipoje: „Vartai pakeliami elektros variklio pagalba arba mechaniškai metalinės grandinės pagalba“. Tai reiškia, kad trosas yra naudojamas pakeliant ar nuleidžiant vartus. Tačiau krentant vartams jie nei kilo nei leidosi elektros variklio pagalba ar mechaniniu būdu, todėl trosas neturėjo jokios įtakos nelaimingam atsitikimui. Toliau protokole nurodyta: „vaizdo stebėjimo kamerų įrašų peržiūros metu matėsi, kad vartai kritimo metu ne leidosi žemyn, bet viršutinė vartų dalis vertėsi į priekį atitoldama nuo pastato konstrukcijų, prieš tai kliudydama viršuje sumontuotą priešgaisrinės sistemos vamzdį <...>“. Taigi, trosas yra skirtas pakelti ar nuleisti vartus, bet ne saugoti vartus nuo jų kritimo, kai vartai jau yra pakelti. Atsižvelgiant į tai, kad šie trūkumai negalėjo lemti vartų kritimo, Inspektorius ir Vyr. inspektorius Akte netinkamai įvertino nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir nepagrįstai konstatavo, kad Bendrovė nesilaikė darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Atitinkamai turi būti įvertinta ir pakeista Akto 4 punkto paskutinėje pastraipoje nurodyta informacija apie kreipiamosios deformaciją ir apie nupjauto troso įtaką nelaimingam atsitikimui.

Antra, VDI neįvertino, kad vartų būklė buvo reguliariai tikrinama, tikrinimų duomenys pagrindžia, kad vartai buvo tinkami naudoti ir nekėlė pavojaus darbuotojams. Bendrovė nesutinka su Akto 10 punkte pirmoje pastraipoje padarytomis išvadomis dėl netinkamos vartų eksploatacijos ir priežiūros: „<...> Netinkama statinių eksploatacija, priežiūra, pasireiškusi tuo, kad mišrių biologinių atliekų rūšiavimo patalpos pakeliami įvažiavimo/išvažiavimo vartai ašyje 3-3 tarp ašių G/1-F/1 nebuvo techniškai tvarkingi <...> Eksploatuojant techniškai netvarkingus vartus buvo neįvykdyta darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas <...>“. Priešingai nei nurodyta Akte, vartai buvo tinkamai prižiūrimi, reguliariai tikrinami, o esant trūkumams jie buvo nedelsiant pašalinami. Tai įrodo Bendrovės surinkta medžiaga, kuri buvo pateikta Inspektoriui: 1) 2016 m. sausio 19 d. buvo pasirašytas statybos užbaigimo aktas, kuriuo buvo konstatuota, kad statyba užbaigta, o tų pačių metų kovo 31 d. buvo pasirašytas eksploatacijos pradžios aktas, kuriuo Bendrovė įsipareigojo vykdyti veiklą; 2) 2019 m. gruodžio 10 d. Bendrovė, rūpindamasi tiek komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo pastatu, tiek ir darbuotojais, siekdama užtikrinti jiems saugias ir sveikas darbo sąlygas, sudarė statinio techninės priežiūros paslaugų sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo teikti statinio techninės priežiūros paslaugas. Pagal sutarties 10 p., UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsako už prisiimtų įsipareigojimų vykdymą tinkamai, laiku ir kokybiškai; 3) 2021 m. vasario 17 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos specialistai atliko Bendrovės eksploatuojamų komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo pastato naudojimo priežiūros patikrinimą. Jame nebuvo nustatyti jokie pažeidimai dėl vartų būklės ar eksploatavimo, priešingai statinio būklės faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. TV16-14(11.58) nurodoma: „Durys, vartai, langai tvarkingi, sandarūs“. 2021 m. kovo 2 d. buvo atlikta kasmetinė statinių apžiūra, buvo atlikta ir vartų kasmetinė techninė patikra, vadovaujantis vartų gamintojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ instrukcija, bei įvertinta vartų techninė būklė, surašytas apžiūros aktas, kuriame konstatuota, kad vartų defektų ir deformacijų nepastebėta. 2021 m. kovo 8 d. padaryti įrašai Statinio techninės priežiūros žurnale, kad atlikta sekcinių pakeliamų vartų apžiūra – pažeidimų nepastebėta. Papildomai pažymi, kad visi ankstesni žurnale nurodyti pažeidimai, susiję su vartais, per visą jų eksploatavimo laikotarpį buvo ištaisyti. 2021 m. kovo 10 d. pastatų ir įrenginių būklę tikrino viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) sudaryta komisija, kuri 2021 m. balandžio 1 d. surašė aktą su pastabomis dėl pastatų būklės, tačiau pastabų dėl pakeliamų vartų pateikta nebuvo. 2021 m. gegužės 11 d. buvo atliekamas pakartotinis tikrinimas, tačiau nei vieną kartą defektai dėl pakeliamų vartų, kurie krito 2021 m. spalio 25 d., nebuvo nurodyti. 2021 m. rugsėjo 28 d. buvo atliktas paskutinis pastato (įskaitant vartus) patikrinimas prieš nelaimingą atsitikimą. Iš įrašų matyti, kad to patikrinimo metu jokie vartų defektai nebuvo nustatyti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes galima daryti išvadą, kad Bendrovės pastato vartai buvo tinkami naudoti ir saugūs, nes pakartotinių patikrinimų, kurie buvo atliekami reikalaujamu periodiškumu, metu jokie trūkumai, defektai nebuvo nustatyti. Jei patikrinimų metu būtų nustatyti vartų trūkumai, šie trūkumai būtų buvę nedelsiant ištaisyti, kaip kad buvo daroma iki tol. Atitinkamai turi būti koreguojamas Aktas ir vietoje Akto 10 punkte nurodytų pažeidimų turi būti įvardinta, kad Darbdavio pažeidimų dėl vartų techninės priežiūros ir eksploatavimo nenustatyta.

Trečia, VDI neįvertino, kad vartų priežiūrą reguliariai atliko kvalifikuotas specialistas. Bendrovė pažymi, kad nei Eksploatacinių savybių deklaracijoje, nei Sekcinių pakeliamų vartų eksploatavimo instrukcijoje nėra nurodyta, kad Bendrovė visais atvejais įpareigota kreiptis į vartus sumontavusių firmą dėl išaiškėjusių vartų defektų. Pagal minėtus dokumentus į vartus sumontavusią firmą reikia kreiptis tik tada, jei ims trūkinėti vartų pakėlimo trosų vijos, nusilps spyruoklių įtempimas, jei vartai sunkiai kilnojasi, jei kėlimo/nuleidimo metu girdimi pašaliniai garsai. Kadangi trūkumų, dėl kurių reikėtų kreiptis į UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo, tai Bendrovė ir neprivalėjo kreiptis į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ginčo atveju svarbu, kad pagal Sekcinių pakeliamų vartų eksploatavimo instrukciją techninės priežiūros darbus privalo atlikti specialistas prieš pradedant eksploatuoti vartus ir ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Bendrovė kruopščiai laikėsi šios pareigos. Bendrovė atkreipia dėmesį, kad 2021 m. kovo 2 d. (nepraleidus Sekcinių pakeliamų vartų eksploatavimo instrukcijoje nurodyto kasmetinio tikrinimo) buvo atlikta kasmetinė statinių apžiūra, surašytas statinio apžiūros aktas Nr. 011-21/03, kuriame konstatuota, kad pakeliamų vartų defektų ir deformacijų nepastebėta. Vartai buvo techniškai tinkamai prižiūrėti ir buvo laikytasi visų instrukcijų bei reikalavimų. Atitinkamai turėjo būti pakeista Akto 4 punkto 5 pastraipoje nurodyta informacija, į tai kad Bendrovė nėra įpareigota kreiptis į firmą, sumontavusią vartus dėl visų (bet kokių) eksploatacijos metu išaiškėjusių defektų. Taip pat Bendrovė prašo atliekant papildomą tyrimą Akto 4 punkto 5 pastraipą papildyti tuo aspektu, kad: „Visus techninės priežiūros darbus privalo atlikti specialistas ne rečiau kaip vieną kartą per metus“. Bendrovė nesutinka su Akto 4 punkto 5 pastraipoje nurodyta išvada, kad: „Tiriant įvykį nebuvo pateikti įrodymai, kad gamintojo nurodyta techninė priežiūra ir remontas būtų vykdomi gamintojo nurodyta apimtimi.“ Komisijos nariai (įgalioti pagal įsakymą Nr. ĮSAK-21.10.26 dėl nelaimingo atsitikimo ištyrimo) tiek 2021 m. gruodžio 29 d., tiek 2021 m. gruodžio 31 d., tiek 2022 m. sausio 6 d. pateikė paaiškinimus ir įrodymus, kad vartai buvo prižiūrimi gamintojo nurodyta tvarka. Kadangi į juos nebuvo atsižvelgta, Bendrovė dar kartą nurodo, kad nors žurnale yra 2021 m. gegužės 11 d. įrašas Nr. 29, kuriame nurodyti šie vartų defektai: deformuota pakeliamų vartų kreipiančioji, atsilaisvinusi apatinė sandarinimo apatinė guminė juosta, tačiau kitame žurnalo langelyje matyti, kad visi trūkumai buvo pašalinti, tai patvirtino Statybos techninės priežiūros vadovas A. S., padaręs žurnale įrašą „Įvykdyta“ (Statinio techninės priežiūros žurnalas Nr. 1, 12-13 psl.). Vartai buvo tikrinami reguliariai kompetentingo asmens – Statybos techninės priežiūros vadovo A. S., atestato Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. specialisto, kaip nustatyta vartų gaminių pase. Atitinkamai turi būti įvertinta ir pakeista Akto 4 punkto 5 pastraipoje nurodyta informacija, į tai kad Bendrovė pateikė įrodymus, jog vartai buvo prižiūrimi gamintojo nurodyta tvarka.

Ketvirta, VDI neatsižvelgė į tai, kad Bendrovė tinkamai vykdė pareigą užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Bendrovė nesutinka, su Akto 10 punkte pirmoje pastraipoje nurodytomis aplinkybėmis, kad Darbdavys neužtikrino Darbuotojui saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų: „Darbdavys, užtikrindamas darbuotojų saugą ir sveikatą, turi pasirūpinti, kad: 4.2 darbovietė, įrengimai, ypač nurodyti nuostatų II, III, IV skyriuose, būtų techniškai prižiūrimi; bet koks rastas trūkumas, galintis turėti įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai, būtų kuo skubiau pašalintas“. Bendrovė ir kiti įgalioti asmenys tinkamai vykdė savo pareigas, kad užtikrintų saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas (buvo laikomasi instrukcijų, gamintojo nustatyto periodiškumo tikrinant vartus). Kaip matyti iš įvykio aplinkybių ir surinktos medžiagos, nėra jokios tikslios ir patikimos informacijos, kad būtų buvę pastebėti vartų gedimai, kad apie tokius gedimus būtų informuotas darbdavio įgaliotas asmuo. Turėjo būti įvertinta, ar vartai negalėjo nukristi dėl kitų priežasčių, nesusijusių su Darbdavio kalte. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir argumentus Bendrovė prašo skirti papildomą įvykio darbe tyrimą ir jo metu Akto 10 punktą koreguoti nurodant, kad Darbdavio (Bendrovės) pažeidimų nenustatyta. Pareiškėja pažymi, kad Vyr. Inspektoriaus Sprendimas yra nepagrįstas, dėl priežasčių nurodytų aukščiau šiame skunde. Vyr. Inspektorius, kaip ir Inspektorius, nevertino Bendrovės pateiktų įrodymų ir nurodytų aplinkybių, todėl Akte konstatuotos aplinkybės, priežastys ir išvados yra netinkamai nurodytos, o pats Aktas nėra pagrįstas ir neatitinka faktinių aplinkybių. Dėl šios priežasties turi būti paskirtas papildomas tyrimas, kurio metu būtų objektyviai įvertinti Darbdavio pateikti įrodymai ir dokumentai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad, jeigu VDI būtų tinkamai ištyrusi įvykio aplinkybes, tinkamai ištyrusi ir įvertinusi surinktus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius tinkamą vartų eksploataciją ir priežiūrą, tai būtų konstatavusi, kad dėl nelaimingo atsitikimo nebuvo Bendrovės neteisėtų veiksmų ir kaltės.

Pirma, dėl pareiškėjos teiginio, kad VDI neįvertino, kad atskirų vartų dalių trūkumai neturėjo priežastinio ryšio su nelaimingu atsitikimu. Inspektorius, atlikdamas įvykio darbe tyrimą ir siekdamas įgyvendinti visus pagrindinius Nuostatų 29 punkte nustatytus įvykio darbe tyrimo tikslus, nagrinėjo visą jam prieinamą informaciją, dokumentus, kuriuos pateikė darbdavys, taip pat gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų paaiškinimus. Kadangi įvykio darbe tyrimo pagrindinis tikslas yra nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos įgyvendinimas – siekis, nustačius įvykio darbe priežastis, numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti, VDI inspektoriai, tirdami įvykius darbe vertina visus aspektus, ne tik tuos, kurie tiesiogiai įtakojo įvykį darbe, bet ir tai, kas sudarė sąlygas (prielaidas) tokiai situacijai susidaryti, bei nurodo pažeistus darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančius teisės aktus, kad darbdavys žinotų kokių priemonių turi imtis, kad tokie įvykiai ateityje nepasikartotų. Taip pat ir šiuo atveju prevencine prasme pagrindinis įvykio darbe, kurio metu sunkią traumą patyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas V. Ž., tyrimo tikslas buvo nustatyti aplinkybes ir priežastis, kurios turėjo įtakos įvykiui darbe arba jį lėmė, kad nuo 2016 m. kovo 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojami pakeliami vartai, kurie, kaip teigia pareiškėja, visada buvo tinkamai prižiūrimi ir saugūs 2021 m. spalio 25 d. nukrito ir sužalojo darbuotoją. Inspektorius įvykio darbe tyrimo metu, 2021 m. lapkričio 3, 4 dienomis atliko įvykio darbe vietos apžiūrą, kurioje dalyvavo VDI inspektoriai ir Bendrovės vadovas. Apžiūros metu buvo atliekamas vaizdo fiksavimas, fotografavimas, paimti darbuotojų paaiškinimai, surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyti apžiūros metu užfiksuoti pakeliamų vartų ir jų konstrukcinių elementų defektai, faktiniai matmenys. Nustatyta, kad dešinės pusės vartų pakėlimo/nuleidimo trosas buvo nupjautas, kreipiamoji deformuota, jos tvirtinimo varžtai atsilaisvinę, vienas varžtas iškritęs. Pažymi, kad, vadovaujantis Nuostatų 32 punktu, įvykus įvykiui darbe darbdavio pareiga yra išsaugoti įvykio darbe vietą ir įrenginių būklę tokius, kokie jie buvo įvykio darbe metu iki įvykio darbe tyrimo pradžios. Būtini pakeitimai gali būti daromi tik tuo atveju, jeigu, jų nepadarius, kiltų pavojus aplinkinių asmenų gyvybei ir sveikatai. Darant įvykio darbe pakeitimus, įvykio darbe vieta ir/ar įrenginių būklė turi būti raštu ir grafiškai įforminta, nufotografuota ar nufilmuota. Todėl, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, kurio metu sunkią traumą patyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas V. Ž., darbdavio pareiga buvo užtikrinti, kad įvykio darbe vieta ir įrenginių būklė būtų išsaugota arba tinkamai dokumentuota, todėl teigti, kad Inspektorius, siekdamas išsiaiškinti įvykio darbe aplinkybes ir įvardinti nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, kaip teigia pareiškėja, netiksliai įvertino daiktinius įrodymus, kai pats darbdavys neatliko pareigos, nustatytos Nuostatų 32 punktu, yra neteisinga, nes atsakomybė, kad nebuvo surinkti ir išsaugoti visi faktiniai įrodymai, kaip to reikalauja įvykių darbe tyrimą reglamentuojantys teisės aktai, kurie leistų įvardinti priežastį dėl ko krito pakeliami vartai, tenka darbdaviui.

Antra, dėl pareiškėjos teiginio, kad VDI neįvertino, kad vartų būklė buvo reguliariai tikrinama, tikrinimų duomenys pagrindžia, kad vartai buvo tinkami naudoti ir nekėlė pavojaus darbuotojams. Atsakovas pažymi, kad, eksploatuojant statinius bei su jais susijusius įrenginius, darbdavio pareiga yra ne užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų formalų įgyvendinimą, pvz. fiksuoti, kad laiku atlikta pastato techninės būklės patikrinimas, bet užtikrinti, kad statiniai ir su jais susiję įrenginiai visada būtų saugūs. Reguliarūs techninės būklės tikrinimai yra priemonė užtikrinti, kad įrenginių techninė būklė visada būtų tinkama. Faktas, kad įvykio darbe metu nukrito statinio vartai, kurie, kaip paaiškėjo įvykio darbe tyrimo metu, turėjo techninių defektų, neleidžia daryti išvados, kad darbdavys tinkamai atliko savo pareigas užtikrinti, kad pakeliami vartai būtų eksploatuojami saugiai, kas ir yra konstatuota Akte. Tam, kad tokia pati situacija nepasikartotų ateityje ir įrenginys būtų eksploatuojamas saugiai, darbdaviui svarbu įvertinti Akte nurodytus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimus bei numatyti ir įgyvendinti būtinas prevencines priemones. Įvykio darbe tyrimo metu Bendrovė nepateikė įrodymų, kad būtų atlikti sekcinių pakeliamų vartų (duomenys neskelbtini) kokie nors techninės būklės vertinimai laikotarpyje nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2021 m. vasario 17 dienos. Taip pat Bendrovė nepateikė ir dokumentų įrodančių, kad nuo 2016 m. kovo 31 d. būtų vykdoma pakeliamų vartų kasmetinė techninė priežiūra, kaip tai yra nurodęs sekcinių pakeliamų vartų gamintojas. Todėl teigti, kad pakeliamų vartų techninė būklė buvo reguliariai tikrinama ir jie buvo tinkamai prižiūrimi, kaip to reikalauja darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojantys teisės aktai, pagrindo nėra.

Trečia, dėl pareiškėjos teiginio, kad VDI neįvertino, kad vartų priežiūrą reguliariai atliko kvalifikuotas specialistas. Sekcinių pakeliamų vartų (duomenys neskelbtini) eksploatavimo instrukcijoje gamintojas nustatė, kokia apimtimi turi būti vykdoma techninė priežiūra ir remontas, bei nurodė, kad tai privalo atlikti specialistas, pabrėždamas, kad visus techninės priežiūros darbus privalo atlikti specialistas prieš pradedant eksploatuoti vartus ir ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Sekcinių pakeliamų vartų (duomenys neskelbtini) gamintojas nurodo, kad techninės priežiūros darbus privalo atlikti specialistas, kuris yra kompetentingas pakeliamų vartų srityje, o pareiškėja nurodo statybos techninės priežiūros vadovą, kuris yra kompetentingas statybų techninėje priežiūroje, bet nėra kompetentingas pakeliamų vartų srityje. Vadovaujantis darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiais teisės aktais, specialistas tai yra asmuo turintis kompetenciją (žinių ir patirties) tam tikroje srityje. Šiuo atveju specialistas turi būti kompetentingas atlikti sekcinių pakeliamų vartų (duomenys neskelbtini) techninę priežiūrą, nes be atitinkamos kompetencijos gamintojo išvardintų darbų, tokių kaip: patikrinti nešančių detalių (trosų, spyruoklių, vartų kreipiančiųjų tvirtinimų, apsaugų nuo spyruoklių lūžimo bei trosų trūkimo) ar nėra įtrūkimų, pažeidimų; patikrinti ar ratukų ašys lengvai sukinėjasi ir neišsprūsta iš kreipiančiųjų; patikrinti vartų plokštumos subalansavimą; sutepti ratukų guolius ir ašis alyva; patikrinti tarpines ar jos nedeformuotos, tinkamai atlikti neįmanoma. Pakeliamų vartų eksploataciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo 2016 m. kovo 31 d. (2016-03-31 Eksploatacijos pradžios aktas). Bendrovė nepateikė įrodymų, kad pakeliamų vartų techninė priežiūra būtų vykdoma gamintojo nurodyta apimtimi ir tvarka per laikotarpį nuo pakeliamų vartų eksploatacijos pradžios iki nelaimingo atsitikimo darbe 2021 m. spalio 25 d., todėl teigti, kad Bendrovėje pakeliamų vartų priežiūrą reguliariai atliko kvalifikuotas specialistas, nėra jokio faktinio pagrindo.

Ketvirta, dėl pareiškėjos teiginio, kad VDI neatsižvelgė į tai, kad Bendrovė tinkamai vykdė pareigą užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Įvardindamas nelaimingos atsitikimo darbe priežastį, Inspektorius nurodė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko todėl, kad dėl netinkamos statinio eksploatacijos ir priežiūros atsiradę vartų techniniai trūkumai lėmė tai, kad 2021 m. spalio 25 d. vartai nukrito ir traumavo pro šalį ėjusi darbuotoją V. Ž. Nurodytą priežastį patvirtina ir vartų gamintojas, pateikdamas raštišką atsakymą į paklausimą. Teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai vykdė DSSĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatytą darbdavio pareigą ir užtikrino, kad mišrių biologinių atliekų rūšiavimo pastate esantys sekciniai pakeliami vartai (duomenys neskelbtini) būtų eksploatuojami saugiai ir nekeltų pavojaus darbuotojų saugai ir sveikatai, VDI inspektoriaus, tyrusio įvykį darbe, kurio metu sunkią traumą patyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas V. Ž., vertinimu nėra jokio teisiškai pagrįsto pagrindo.

Atsakovas pažymi, kad nelaimingo atsitikimo priežastis – Netinkama statinių eksploatacija, priežiūra. Inspektorius nurodė, į ką darbdavys turi atkreipti dėmesį, numatydamas ir įgyvendindamas prevencines priemones, kad tokie ar panašūs nelaimingi atsitikimai darbe nepasikartotų ateityje. Pareiškėjos motyvai ir argumentai nesuteikia pagrindo teigti, kad Inspektoriaus atliktas tyrimas ir Akte nurodytos įvykio darbe aplinkybės bei įvardintos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys neatitinka Nuostatų reikalavimų. Svarbu, kad darbdavys, siekdamas, kad darbuotojai dirbtų saugiai ir tokie ar panašūs nelaimingi atsitikimai darbe nebepasikartotų, įvertinęs Akte įvardintus darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, parengtų ir įgyvendintų prevencines priemones, kurios užtikrintų kad panašūs nelaimingi atsitikimai darbe nepasikartotų. Prašo skundą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas S. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad svarbu nustatyti nelaimingo atsitikimo priežastį, kuri šiuo atveju yra Netinkama statinių eksploatacija, priežiūra. Šiuo atveju ekspertizė nebuvo tikslinga, nes Inspektorius yra kvalifikuotas specialistas. Jei būtų panaikintas Aktas, tai būtų panaikintos socialinės išmokos. Prašė skundą atmesti.

Pareiškėjos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė Ieva Povilaitienė teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo siųstas pareiškėjai el. paštu nepasirašytas Aktas ir laukta pastabų, tačiau tai neatitinka Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118, 45 punkto reikalavimų.

Nuostatų 45 punkte nurodyta, kad sunkaus ir mirtino nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą surašo ir pasirašo įvykį darbe tyręs Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius. Surašytą aktą pasirašo ir kiti atliekant tyrimą dalyvavę asmenys, o įvykio darbe, dėl kurio mirė 3 ir daugiau darbuotojų, atveju – Nuostatų 19 punkte nurodyta komisija. Pagal Nuostatų 46 punktą, jeigu įvykio darbe tyrimo komisijos narys ar atliekant tyrimą dalyvavęs asmuo nepasirašo N-1 formos akto, jis per vieną darbo dieną nuo N-1 formos akto pateikimo jam pasirašyti dienos pateikia raštą, kuriame nurodo nepasirašymo motyvus. Tyrėjas per 3 darbo dienas nuo rašto gavimo dienos jį išnagrinėja, apie priimtą sprendimą informuoja raštą pateikusį asmenį, raštą ir priimtą sprendimą prideda prie tyrimo dokumentų. Nagrinėjant N‑1 formos akto nepasirašymo motyvus, vertinama, ar nepateikta naujų, tyrimo metu nežinotų (nenustatytų), įvykio darbe aplinkybių, ar nurodyti nepasirašymo motyvai suteikia pagrindą nustatyti kitokias, surašytame N-1 formos akte neminimas, nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, ar pagrįstai nurodomi kiti, surašytame N-1 formos akte neminimi, pažeidimai ar neįvykdyti teisės aktų reikalavimai. Nuostatų 47 punkte numatyta, kad jeigu įvykio darbe tyrimo komisijos narys ar atliekant tyrimą dalyvavęs asmuo nepasirašo N-1 formos akto ir raštu nepateikia motyvuotos jo nepasirašymo priežasties, aktas įsigalioja per 3 darbo dienas nuo jo gavimo.

Pagal Nuostatų 48-50 punktus, įsigaliojęs N-1 formos aktas nedelsiant pateikiamas darbdaviui susipažinti. Darbdavys ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo N-1 formos akto gavimo dienos su juo susipažįsta, jį pasirašo arba jo nepasirašo, pateikia tyrėjui raštą, kuriame nurodo nepasirašymo priežastis, ir nedelsdamas grąžina šį aktą tyrėjui. Tyrėjas per 3 darbo dienas nuo rašto iš darbdavio, kuriame nurodytos N-1 formos akto nepasirašymo priežastys, gavimo dienos jį išnagrinėja ir priima sprendimą dėl rašte pateiktų motyvų. Tyrėjas apie sprendimą raštu, paštu arba elektroniniu paštu informuoja darbdavį ir gautą raštą bei priimtą sprendimą prideda prie tyrimo dokumentų. Jeigu darbdavys raštu nenurodo motyvuotos N-1 formos akto nepasirašymo priežasties, tyrėjo surašytas N-1 formos aktas įsigalioja per 3 darbo dienas nuo jo gavimo dienos.

Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nekilo, kad 2021 m. gruodžio 28 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gavo nepasirašytą Aktą dėl 2021 m. spalio 25 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ su gautu Aktu nesutiko, komisijos nariai (įgalioti pagal Bendrovės įsakymą Nr. ĮSAK-21.10.26 dėl nelaimingo atsitikimo ištyrimo) pateikė pastabas Aktui. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2022 m. sausio 14 d. rašte Nr. SD-04- ,,Dėl nelaimingo atsitikimo darbe akto“ buvo nurodyta pareiškėjai, jog ,,2021-12-28 bendrovės direktoriui, kaip darbdavį atstovaujančiam asmeniui ir darbdavio atstovui, dalyvaujančiam nelaimingo atsitikimo tyrime, buvo elektroniniu paštu pateiktas susipažinti juodraštinis akto variantas ir buvo paprašyta pateikti pastabas dėl akto turinio tol, kol aktas neužbaigtas. Tai visai nereiškia, kad aktas buvo pateiktas pasirašymui tyrime dalyvavusiems asmenims, kaip numato ,,Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai“. Teismas pažymi, kad nors nei Nuostatai, nei Metodiniai nurodymai nenumato galimybės elektroniniu paštu pateikti susipažinti nepasirašyto (juodraštinio) Akto darbdaviui, tačiau nagrinėjamu atveju tai nėra laikoma pažeidimu ir visiškai nedaro jokios įtakos ginčijamo byloje Akto teisėtumui bei pagrįstumui.

Pareiškėja UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir jos atstovė advokatė taip pat teigė, Inspektorius į įvykio vietą atvažiavo praėjus daugiau kaip savaitei po įvykio, pats nuodugnios salės ir kiemo apžiūros, tam, kad įsitikintų, jog surinktos visos vartų detalės, neatliko, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Inspektorius surinko visas detales ir galėjo padaryti neginčijamą išvadą dėl vartų kritimo.

Byloje nustatyta ir ginčo nekyla, kad 2021 m. sausio 26 d. atsakovas gavo telefoninį pranešimą apie 2021 m. spalio 25 d. nelaimingą atsitikimą. Atsakovo atstovas S. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog pranešimas gautas 2021 m. spalio 26 d. telefonu, bet apie traumos sunkumą nebuvo informacijos. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vedėjo 2021 m. spalio 27 d. pavedimu Nr. 1164 ,,Atlikti patikrinimą“ pavesta vyriausiajam darbo inspektoriui S. J. patikrinimą atlikti nuo 2021 m. spalio 27 d. iki 2021 m. lapkričio 26 d., tikrintinas ūkio subjektas: UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. 2021 m. spalio 29 d. surašyta pažyma apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr. S-4192, kurioje nurodyta, jog nurodytas sveikatos pakenkimas priskiriamas prie sunkių. 2021 m. lapkričio 4 d. buvo surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas, apžiūrą atliko ir protokolą pasirašė vyr. darbo inspektoriai S. J., K. J., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius. 2021 m. lapkričio 4 d. protokole nurodyta, kad apžiūra pradėta 2021-11-03, tęsta 2021-11-04, apžiūros metu buvo atliekamas vaizdo fiksavimas BODY kamera, buvo fotografuojama, iš įvykio liudininkų buvo imti paaiškinimai.

Metodinių nurodymų 6-7 punktuose nurodyta, kad gavus pranešimą apie įvykį darbe, nurodytą Metodinių nurodymų 4 punkte, VDI teritorinio ar/ir atsakingo administracijos skyriaus vedėjas paskiria skyriaus inspektorių (-ius), kuris (-ie) išvyksta į įvykio vietą. Tiriant įvykius darbe, įvykusius ne įmonės teritorijoje dėl eismo įvykio, geležinkelių transporto eismo įvykio, taip pat dėl jūrų laivo, vidaus vandenų transporto priemonės, civilinio orlaivio avarijos ar incidento arba įvykius darbe už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, paskirtam tirti įvykį darbe VDI inspektoriui vykti į įvykio vietą neprivaloma. VDI inspektorius, sugrįžęs iš įvykio vietos, duomenis apie įvykį darbe registruoja VDI Darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinėje sistemoje (toliau – DSS IS) ir išsiunčia nustatytos formos pranešimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui. Tai, jog 2021 m. lapkričio 3-4 dienomis buvo atlikta 2021 m. spalio 25 d. įvykio vietos apžiūra nelaikytina pažeidimu, kadangi tik 2021 m. spalio 29 d. surašyta pažyma apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr. S-4192, 2021 m. spalio 30 d. – 2021 m. lapkričio 2 d. buvo nedarbo dienos, įvykio vietos apžiūra pradėta ketvirtą darbo dieną nuo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vedėjo 2021 m. spalio 27 d. pavedimo Nr. 1164 ,,Atlikti patikrinimą“, paskelbta ekstremali situacija dėl COVID-19. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Metodiniai nurodymai nereglamentuoja tiksliai, per kiek laiko (dienų) paskirtas skyriaus inspektorius (-iai) turi išvykti į įvykio vietą gavus pranešimą apie įvykį darbe, tačiau, teismo vertinimu, vis dėl to tai turi būti padaryta per protingą terminą.

Pagal Nuostatų 29-31 punktus, įvykio darbe tyrimo tikslai yra: 29.1. nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė (toliau – aplinkybės); 29.2. nustatyti įvykio darbe priežastis; 29.3. numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti. Tiriant įvykį darbe privalu nustatyti: 30.1. koks įvykio darbe priežastinis ryšys su darbu; 30.2. ar įvykį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys. Įvykio darbe aplinkybės, priežastinis ryšys su darbu, priežastys ir darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai ištiriami ir aprašomi nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akte (toliau – N-1 formos aktas; 2 priedas), vadovaujantis Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniais nurodymais, patvirtintais vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus (toliau – Metodiniai nurodymai).

Metodinių nurodymų 18 punkte reglamentuota, kad tyrėjui nustačius, kad įvykis darbe įvyko darbo laiku, darbo vietoje ir/ar vykdant darbo funkcijas, pareigas ar darbdavio pavedimą arba kitą veiklą, už kurią įstatymų nustatyta tvarka mokamas vidutinis darbo užmokestis, taip pat dirbant tarnybinių komandiruočių metu, vykdant darbdavio užduotį paskirties vietoje, įvykis pripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe ir, vadovaujantis šių Metodinių nurodymų 14 punkte minėtų klausimų, paaiškinimų ir dokumentų nagrinėjimo rezultatais, surašomas N-1 formos aktas, kuriame: 18.1. aprašomos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės – sąlygos, buvusios ar susidariusios įvykio metu ir turėjusios įtakos nelaimingam atsitikimui darbe įvykti arba jį lėmusios; 18.2. įvardijama nelaimingo atsitikimo darbe priežastis (-ys) – reiškinys ar visuma reiškinių, dėl kurių darbuotojas patyrė žalingą poveikį sveikatai; 18.3. aprašomas, trumpai apibūdinant esmę, kiekvieną priežastį lėmęs konkretus darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (jei toks pažeidimas nustatytas), dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas darbe; 18.4. įrašomas pažeisto teisės akto pavadinimas, straipsnis/punktas (straipsniai/punktai); 18.5. surašomi kiti N-1 formos akte nurodyti duomenys Metodinių nurodymų 1 priede nustatyta tvarka.

Aptartas teisinis reguliavimas nelaimingą atsitikimą darbe reikalauja ištirti išsamiai ir dėl jo surašyti pagrįstą ir teisėtą aktą. Individualiam administraciniam aktui bendrieji teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai keliami Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje.

Įvertinus Ginčijamo akto turinį spręstina, kad jis atitinka Nuostatų 29-31 punktų, Metodinių nurodymų 18 punkto reikalavimus, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nurodytus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, kadangi Akte aprašytos nukentėjusio darbuotojo V. Ž. sužalotos kūno dalys, sveikatos pakenkimo pobūdis, nelaimingo atsitikimo aplinkybės, įvykio darbe tyrimo metu surinkta informacija, darbo aplinka, nukrypimas nuo įprastos būklės, kontaktas ir sužeidimo pobūdis, pakenkimo sveikatai materialusis veiksnys, veiksniai, lėmę sužalojimą, nelaimingo atsitikimo priežastys, nurodytos prevencijos priemonės panašiems įvykiams darbe išvengti, įvykio darbe priežastinis ryšys su darbu, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas.

Ginčijamame Akte nurodyta nelaimingo atsitikimo darbe priežastis: ,,Netinkama statinių eksploatacija, priežiūra, pasireiškusi tuo, kad mišrių biologinių atliekų rūšiavimo patalpos pakeliami įvažiavimo/išvažiavimo vartai ašyje 3-3 tarp ašių G/1-F/1 nebuvo techniškai tvarkingi (buvo mechaniškai deformuota dešinės pusės kreipiamoji, jos tvirtinimas prie pastato konstrukcijos nebuvo stabilus, buvo nupjautas dešinės pusės vartų pakėlimo/nuleidimo mechanizmo trosas), dėl ko eksploatuojant vartus buvo iškritę dalis kreipiamųjų ratukų, todėl vartai iškrito iš kreipiamųjų, krito ant priešgaisrinės sistemos vamzdžio ir plokštuma nuvirto į pastato vidų, prispausdami ir traumuodami pro šalį ėjusi darbuotoją. Eksploatuojant techniškai netvarkingus vartus buvo neįvykdyta darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, numatyta LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 1 dalies 1 punkte (1. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas: 1) imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus), bei pažeisti Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų 4.2 punkto reikalavimai: 4. Darbdavys, užtikrindamas darbuotojų saugą ir sveikatą, turi pasirūpinti, kad: 4.2. darbovietė, įrengimai ir įrenginiai, ypač nurodyti šių nuostatų II, III ir IV skyriuose, būtų techniškai prižiūrimi; bet koks rastas trūkumas, galintis turėti įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai, būtų kuo skubiau pašalintas“.

Pareiškėjos nuomone, VDI neįvertino, kad atskirų vartų dalių trūkumai neturėjo priežastinio ryšio su nelaimingu atsitikimu. Nelaimingo atsitikimo priežastis nurodyta nupjautas trosas, bet galimai trosas nebuvo nupjautas, reikėjo skirti ekspertizę. Teisėjų kolegija su pastarąją nuomone nesutinka.

Pareiškėja ir jos atstovė nurodė, kad nesutinka, su Akto 10 punkte pirmoje pastraipoje nurodytomis aplinkybėmis, kad Darbdavys neužtikrino Darbuotojui saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų: „Darbdavys, užtikrindamas darbuotojų saugą ir sveikatą, turi pasirūpinti, kad: 4.2 darbovietė, įrengimai, ypač nurodyti nuostatų II, III, IV skyriuose, būtų techniškai prižiūrimi; bet koks rastas trūkumas, galintis turėti įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai, būtų kuo skubiau pašalintas“. Pagal DSSĮ 11 straipsnio 1 dalį, darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Įvykio darbe tyrimo metu, kurio metu buvo sunkiai sužalotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas V. Ž., nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mišrių biologinių atliekų rūšiavimo pastate nukrito tuo metu buvę pakelti įvažiavimo/išvažiavimo vartai, kurie darbuotoją prispaudė ir sunkiai sužalojo. Įvykio darbe tyrimo metu surinkta informacija rodo, kad pakeliami vartai kritimo metu turėjo konstrukcinių elementų defektų, kurie užfiksuoti 2021 m. lapkričio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Ž. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad vartai buvo sugedę 3-4 savaites ir nedarinėjami, apie tai kiti darbuotojai buvo informavę darbdavį. Išnagrinėjęs įvykio darbe tyrimo metu surinktą informaciją, atsakovas padarė išvadą, kad nelaimingą atsitikimą darbe lėmė netinkama statinio eksploatacija, priežiūra, pasireiškusi tuo, kad mišrių biologinių atliekų rūšiavimo patalpos pakeliami įvažiavimo/išvažiavimo vartai ašyje 3-3 tarp ašių G/1-F/1 nebuvo techniškai tvarkingi (buvo mechaniškai deformuota dešinės pusės kreipiamoji, jos tvirtinimas prie pastato konstrukcijos nebuvo stabilus, buvo nupjautas dešinės pusės vartų pakėlimo/nuleidimo mechanizmo trosas), dėl ko eksploatuojant vartus buvo iškritę dalis kreipiamųjų ratukų, todėl vartai iškrito iš kreipiamųjų, krito ant priešgaisrinės sistemos vamzdžio ir plokštuma nuvirto į pastato vidų, prispausdami ir traumuodami pro šalį ėjusi darbuotoją. Nors pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu teigė, kad vėjas galėjo įtakoti vartų kritimą, tačiau tai patvirtinančių rašytinių įrodymų į bylą nepateikė. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai vykdė DSSĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatytą darbdavio pareigą ir užtikrino, kad mišrių biologinių atliekų rūšiavimo pastate esantys sekciniai pakeliami vartai būtų eksploatuojami saugiai ir nekeltų pavojaus darbuotojų saugai ir sveikatai.