Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Laima Leipuvienė,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. K.,

išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – Vilniaus r. PK) 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 57N-2212224-12,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. lapkričio 12 d. Vilniaus rajono PK įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. K. už tai, kad jis 2012 m. lapkričio 12 d. 11 val., Elektrėnų sav., Vievio sen., Balceriškių k., vairuodamas automobilį „VW Golf“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) esant draudžiamam ženklui ,,STOP“ pervažiavo geležinkelio pervažą nesustojęs prie ženklo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 175 p. reikalavimus, t. y. kaip padariusiam ATPK 125 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Vilniaus rajono PK 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 57N-2212224-12 R. K. pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 125 str. ir skyrė minimalią 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam 2 mėnesių laikui.

Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, nėra gauta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, todėl neatvykimas nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ATPK 300 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ATPK 125 straipsnyje yra nustatyta atsakomybė už važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimus. Viena iš alternatyvių veikų, už kurią taikoma šiame straipsnyje nustatyta atsakomybė – tai įvažiavimas į pervažą, nesilaikant ,,STOP“ ženklo reikalavimo, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą. Šis draudimas yra nustatytas KET 175 punkte.

Apeliantas neneigia pervažiavęs geležinkelio pervažą ne pilnai sustabdęs automobilį esant prieš ją ženklui ,,STOP“, kas sudaro KET reikalavimo nesilaikymo esmę, o nurodymas, kad taip pasielgė per neapdairumą, nepaneigia paties pažeidimo fakto, todėl pripažintina, kad administracinė nuobauda skirta pagrįstai.

Taip pat apeliantas mano, kad už šio pažeidimo padarymą jam buvo paskirta neproporcinga padarytam pažeidimui administracinė nuobauda, t. y. iš esmės prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neatimti teisės vairuoti.

Už ATPK 125 straipsnyje nustatytų pažeidimų padarymą, šios normos sankcijoje yra nustatyta bauda nuo penkių šimtų iki tūkstančio litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki šešių mėnesių. Taigi specialiosios teisės atėmimo nuobauda šiuo atveju nėra alternatyvi nuobauda, o turi būti privalomai skiriama kartu su bauda. Šiame straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtis formali, todėl vien dėl keliamos grėsmės transporto saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai yra pavojingas bei užtraukia administracinę atsakomybę, neatsižvelgiant į faktą, kad nagrinėjamu atveju konkrečių pasekmių nekilo. Iš bylos duomenų matyti, kad R. K. už padarytą pažeidimą buvo paskirta minimali 500 Lt bauda su minimaliu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas, įstatymų nenurodytas, lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Įvertinus apelianto pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra pagrindo.

Įvertinus apeliantui pritaikytos specialiosios teisės atėmimo minimalų terminą (du mėnesiai), jo nurodytas aplinkybes (teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą darbinėms pareigoms atlikti, 2 vaikų auginimą, kurių tik vienas nepilnametis, bei tėvų pensininkų lankymą) pripažintina, kad jos nėra išskirtinės ir ypatingos ir nesudaro pagrindo administracinei atsakomybei švelninti labiau, nei skiriant minimalią nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Todėl pripažintina, kad paskirta minimali sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta administracinė nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra per griežta, dėl ko R. K. apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus rajono PK nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

R. K. skundą atmesti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. 57N-2212224-12 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą