Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2025-11-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1983-408/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-11-06
Bylos Nr.
1-1983-408/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Kalkauskas
Kaltinamasis
G. M.
Nukentėjusysis
G. B.
Advokatai
Paulius Alšauskas, Vytautas Griežė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1983-408/2025Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00715-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.4.4.1; 2.1.8; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 6 d.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas,sekretoriaujant Odetai Ruzienei, Amandai Viktoravičiūtei, Solvitai Ausiukaitytei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Jakštui,kaltinamajam G. M., jo gynėjui advokatui Vytautui Griežei,nukentėjusiam G. B., jo atstovui advokatui Pauliui Alšauskui,specialistei Marijai Kolcovaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2015-07-07 Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 300 straipsnio 1 dalį - 30 MGL dydžio bauda, baudą sumokėjęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Kaltinamasis G. M. 2024-11-24 apie 13 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), netoli pastato esančio (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto su nukentėjusiuoju G. B. metu, pastarojo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Jis tyčia įkando G. B. į kairės rankos pirštą, padarydamas G. B. kąstinę kairės plaštakos II-ojo piršto žaizdą ir panaginę kraujosruvą, tuo padarydamas G. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis G. M. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad G. B. yra jo kaimynas. Jie tarpusavyje konfliktuoja. 2024-11-24 apie 13 val. gatvėje, už savo privačios valdos tvoros, jis kartu su nepilnamečiu sūnumi A. M. remontavo sunkvežimį. Dirbant prie sunkvežimio, vidurį kelio, sustojo automobilis „Toyota Corolla Verso“. Iš automobilio išlipo G. B. ir nieko nesakęs pradėjo filmuoti jį, jo sūnų ir sunkvežimį. Paprašius, kad nustotų filmavęs, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. G. B. pakeltu balso tonu pradėjo jį ir nepilnametį sūnų gąsdinti įvairiais savo pažįstamais asmenimis. Visas konfliktas vyko prie jo remontuojamo sunkvežimio ir kaimyno automobilio. G. savo žodžiais ir veiksmais akivaizdžiai bandė jį išprovokuoti. Jis paprašė, kad G. atsisėstų į savo automobilį ir važiuotų savo reikalais. Vienu metu G. atidarydamas savo automobilio „Toyota Corolla Verso“ priekines vairuotojo pusės dureles atsitrenkė į jo koją. Tada G. pradėjo rėkti, kad jis sugadino automobilio dureles, ir iškvietė policiją. Kadangi G. buvo agresyvus, jis jautė grėsmę savo saugumui, todėl kartu su sūnumi nuėjo namo laukti atvykstančios policijos. Belaukdamas policijos nuėjo prie sunkvežimio pasiimti įrankius. Tuo metu aplink automobilius vaikščiojo G., kuris savo žodžiais ir veiksmais toliau provokavo konfliktą. Savo kūnu užtvėrė kelią, priėjo labai arti jo ir neleido jam susirinkti įrankių. Toliau išraiškingai reikšdamas emocijas ir kilnodamas rankas į visas puses G. jį provokavo ir provokuodamas pats įkišo savo pirštą į jo burną. Jis mėgindamas atsitraukti nevalingai sukando dantis ir įkando jam į pirštą. Tyčios sužaloti neturėjo. Tuo metu jo rankos buvo kišenėse, nebuvo pasiruošęs tokiam G. veiksmui, negalėjo jo rankomis atstumti nuo savęs. Tada jis traukėsi atgal nuo G., jis traukėsi nuo jo ir ištraukė savo pirštą iš jo burnos. Po kurio laiko iš piršto pasirodė kraujas. G. papildomai išsikvietė greitąją medicininę pagalbą, o jis norėdamas išvengti tolimesnio konflikto eskalavimo nuėjo į savo namų kiemą laukti atvykstančių tarnybų. Atvykus policijos pareigūnams ir greitajai medicinos pagalbai, jis bendravo su pareigūnais, jie priėmė iš jo pareiškimą, taip pat pareigūnai bendravo ir su G. Kai iš piršto pasirodė kraujas, kviesdamas greitąją pagalbą, G. vis kartojo „dabar prisidirbai, pamatysi kas tau bus“. Sutinka, kad asmeniui įkando į pirštą ir jį sužalojo, tačiau nesutinka, kad tai padarė tyčia. Kaip minėjo, tai padarė dėl reflekso, kuomet G. įkišus pirštą jam į burną, jis nevalingai sukando žandikaulį. Dėl tokių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Jeigu teismas pripažins, kad jis padarė kokią nors žalą, tada ją atlygins. Su asmeniu taikytis nenori, nes jis yra reketininkas, kuris ieško kaip išprovokuoti kitus asmenis ir gauti iš tai naudos.

Nors kaltinamasis G. M. kaltę prisipažino tik iš dalies, tačiau jo kaltė pilnai įrodyta byloje esančiais įrodymais:

Nukentėjusysis G. B. parodė, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini), kairėje pusėje pastebėjo pastatytą sunkvežimį. Prie minėtos transporto priemonės dirbo G. M. ir pastarojo sūnus. Šalia sunkvežimio, ant žemės, buvo pritekėję tepalų. Tada jis sustojo prie transporto priemonės dešinio šono, atsidarė langą ir norėjo nufilmuoti ištekėjusius tepalus. Tuo tikslu išlipo iš savo vairuojamo automobilio „Toyota“ ir telefonu nufilmavo įvykio vietą. Nufilmavęs norėjo išvažiuoti, tačiau per atidarytą langą išgirdo, kaip G. M. sūnus jam pasakė: „Važiuok iš čia asilė“. Jam atidarinėjant savo automobilio vairuotojo duris, šalimais automobilio stovėjęs G. M. tyčia keliu trenkė į automobilio „Toyota“ dureles, tokiu būdu neleisdamas jam išlipti iš automobilio. Išlipus iš automobilio tarp jo ir G. M. kilo žodinis konfliktas. Po žodinio konflikto jis nusprendė paskambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. Jam kalbant telefonu G. M. kartu su savo sūnumi paėmė plastikinę tarą su tepalu ir išėjo į namus. Po poros minučių G. M. grįžo prie jo ir pradėjo kalbėtis. Pokalbio metu G. M. grasino jį sumušti, o jis atsakė : „Pabandyk, nes atvažiuos policijos pareigūnai ir turėsi problemų“. Tai pasakė kairės rankos pirštu mosuojat pirmyn ir atgal. Tada, prieš jį stovėjęs G. M. pasilenkė prie jo kairės rankos piršto ir tyčia į jį įkando, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimą. Kuomet G. M. atleido žandikaulio raumenis, jis pastebėjo, kad iš jo kairės rankos piršto stipriai bėga kraujas. Tada paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Po įvykio G. M. nuėjo į aukščiau minėtą namo kiemą ir paėmęs skudurą valė ant transporto priemonės likusius tepalo likučius. Po kurio laiko sulaukė policijos pareigūnų.

2024-11-24 gautas G. B. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2024-11-24 dieną apie 13 val. 20 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje netoli pastato adresu (duomenys neskelbtini). G. M. tyčia įkando jam į kairės rankos pirštą, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimą. Prašo pradėti tyrimą (1 t., b. l. 34–45).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. B. konstatuota kąstinė kairės plaštakos II-ojo piršto žaizda ir panaginė kraujosruva, padarytos kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, kuo galėjo būti ir žmogaus dantys, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje bei tiriamojo nurodytais laikais bei aplinkybėmis. Dėl kąstinės kairės plaštakos II-ojo pršto žaizdos nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi šiuo atveju sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Duomenų apie griuvimą nėra. Sužalojimai griuvimui nebūdingi. Kiekvienas sužalojimas sukelia didesnį ar mažesnį fizinį skausmą (1 t, b. l. 127–129).

Specialistė Marija Kolcovaitė savo išvadą patvirtino, parodydama, kad nukentėjusį apžiūrėjo praėjus mėnesiui po įvykio. Policija pristatė medicininius dokumentus, kuriuose aprašyta sužalojimo ir gijimo eiga. Yra įrašai, kad nuo 2024-12-04 skundžiasi skausmu, pirštas nesilanksto, sutinęs, žaizdos gija, bet pirštas nesilanksto. Toks pats įrašas 2025-12-13. Reiškia 12 dieną po sužalojimo buvo dar nesugijęs pirštas. Viršijo gijimas daugiau nei 10 dienų. Todėl ir nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kada G. B. kreipėsi buvo apžiūrėta ir matyti, kad ant piršto yra randas, jis tikrai nemažas kaip tokioje nedidelėje anatominėje struktūroje, kaip suprato iš medicininių dokumentų siūtas nebuvo, nežinau dėl ko, o 12 dieną dar buvo parašyta, kad gija, nesilanksto, reiškia sutrikusi ir funkcija, tai išeina, kad tai buvo dėl tos tiesioginės traumos. Apie supūliavimą atsakymų neturi, bet sukandimai bet kokio gyvūno, žmogus juk irgi gyvūnas, gija ilgai. Duomenų kiek laiko truko sukandimas nėra, jei buvo žaizda padaryta, sužalojimas fiksuotas maždaug po valandos laiko, tai reiškia buvo visai neseniai, o kiek laiko truko sukandimas negali pasakyti, bet priklauso ne nuo laiko, o nuo jėgos, kuria buvo sužalojimas padarytas.

Liudytoja L. M. parodė, kad ji yra nukentėjusiojo G. B. šeimos gydytoja. Gydymo procese nukentėjusiojo pirštas buvo sutinęs, sužeista vieta supūliavo, sunkiai gijo, uždegimas tęsėsi, todėl jam buvo skirti antibiotikai. Pacientas dirbo vairuotoju, todėl dėl traumos negalėjo dirbti, buvo išduotas ir tęsiamas nedarbingumas. Įkandimas visuomet sunkiai gyja. Nedarbingumas irgi ilgai tęsėsi Pirmą kartą išdavė 10 dienų. Perrišimus darė ir gydymo įstaigoje, ir paciento namuose. Pirštas nesilankstė, sutinęs buvo ir nesilenkė todėl, skausminga buvo.

2025-02-28 kitų objektų apžiūros protokole (BPC garso įrašo) nurodoma, kad apžiūrėtas garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2024-11-24 13_16_56).mp3“, garso įrašo trukmė 00:01:09. Paleidus garso įrašą girdimas pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro operatorės ir vyro (kaip nustatyta - G. B.). Vyras pristatęs G. B. BPC operatorei sako, kad (duomenys neskelbtini) sankryžoje su (duomenys neskelbtini) kaimynas mašiną spardo. Pats yra prie automobilio, sako, kad matosi ant automobilio apgadinimo žymės. Kviečia pagalbą. Garso įrašo pabaiga (1 t., b. l. 98–100).

2025-03-05 gautoje BPC Klaipėdos skyriaus pažymoje nurodyta, kad BPC 2024-11-24 13 val. 20 min. informacinėje sistemoje yra užfiksuotas pranešimas iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) BPCID (duomenys neskelbtini). Teikia skambučio skaitmeninę garso įrašo kopiją (1 t., b. l. 103–105).

2025-03-06 kitų objektų apžiūros protokole (BPC garso įrašo) nurodoma, kad apžiūrėtas garso įrašas pavadinimu „2024_11_24_13-20-56_37068557535 (1).mp3“, garso įrašo trukmė 00:01:09. Paleidus garso įrašą girdimas pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro operatorės ir vyro (kaip nustatyta - G. B.). Vyras kviečia greitąją ir policiją adresu (duomenys neskelbtini). Jis sako, kad konflikto metu kaimynas pirštą bandė nukąsti. Kraujas bėga. Jis anksčiau jau iškvietė policiją tuo pačiu adresu. Kaimynas šalia minėto adreso gyvena, jis namie, čia jo tralas ant gatvės stovi, autovežis. Visa tai įvyko prieš tris minutes (1 t., b. l. 106–109).

2025-03-12 kitų objektų apžiūros protokole (kūno kamerų) nurodoma, kad apžiūrėta pareigūno kūno kamera užfiksuotas vaizdo įrašas. Paleidus vaizdo įrašą matyti, atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnams, kiekvienas iš dalyvių savaip aiškina įvykio aplinkybes dėl ko tarp dalyvių kilo konfliktas, fiksuojama, kad konflikto metu G. M. įkando G. B. į pirštą (1 t., b. l. 110–119, 120).

2024-11-24 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio D. V. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių nurodoma, kad 2024-11-24 apie 13 val. 20 min. patruliuojant nustatytoje teritorijoje, radijo ryšio šaukiniu „1723“, kartu su vyr. patruliu R. G. iš Kauno AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad prieš kelias min. kaimynas spardė pranešėjo a/m, v/n , a/m apgadintas. Kaimynas stovi šalia. Abu asmenys laukia gatvių sankirtoje. Atvykus nurodytu adresu pasitiko G. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad 2024-11-24 dieną apie 13 val. 20 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje netoli pastato adresu (duomenys neskelbtini), G. M. gim. (duomenys neskelbtini) jam tyčia įkando į kairės rankos pirštą ir tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą bei padarė sužalojimą. Toliau bendravo su G. M., kuris paaiškino, kad 2024-11-24 apie 13 val. 15 min. gatvėje, prie pastato (duomenys neskelbtini), remontavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su savo sūnumi A. M.. Toliau paaiškino, kad tarp jo ir „Toyota“ vairuotojo kilo žodinis konfliktas. G. M. nurodė, kad automobilio „Toyota“ vairuotojas G. B. priėjo prie jo ir pradėjo kairę ranką tiesti link veido. G. M. nurodė, kad pajautė, kad G. B. pirštas arba pirštai yra jo burnoje ir iš reflekso, G. M. netyčia sukando žandikaulį. G. M. pajuto, kad netyčia įkando ir atpalaidavo savo žandikaulio raumenis. G. B. ištraukė iš G. M. burnos pirštą ir pastebėjo, kad G. M. iš kairės rankos piršto bėga kraujas. Abu asmenys nėra pažįstami, tačiau seniau yra buvę sukonfliktavę. Toliau įvykio vietoje buvo A. M., tačiau asmuo dėl didelio susijaudinimo negalėjo paaiškinti įvykio aplinkybių. Priiminėjant pareiškimą, G. B. pastebėjo, kad įvykyje nebuvo nufilmavęs konflikto. Įvykyje buvo priimtas G. M. pareiškimas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes tikslinga aplinkybių patikslinimo medžiagą perduoti pagal teritorinį priklausomumą į Kauno AVPK Santakos PK tolimesniam tyrimui ir procesinio sprendimo priėmimui (1 t., b. l. 20–21).

2024-12-04 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. Š. tarnybiniame pranešime dėl bendravimo su G. M. nurodoma, kad tikslinant aplinkybes G. M., nurodė, jog 2024-11-24 apie 13 val. 15 min. gatvėje, prie pastato (duomenys neskelbtini), remontavo transporto priemonę MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su savo sūnumi A. M.. Remontuodamas transporto priemonę, gatvėje sustojo automobilis TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sustojus automobiliui vairuotojas prasidarė priekinį langą ir telefonu pradėjo juos filmuoti nieko nesakydamas. Po kurio laiko asmuo atidarė dureles, išlipo ir pradėjo filmuoti jį ir jo sūnų A. M.. Filmuodamas taip pat buvo apėjęs transporto priemonę (duomenys neskelbtini) iš kitos pusės ir nufilmavo šalimai stovinčias transporto priemonės. Asmuo nuėjęs prie savo transporto priemonės TOYOTA, filmavimą nutraukė ir pradėjo žodžiu konfliktuoti ir pradėjo grasinti jam ir sūnui susidorojimu. Po konflikto ir grasinimų, jis stovėjo prie asmens transporto priemonės TOYOTA kairės pusės, priekinės dalies. Asmuo norėjo atidaryti automobilio TOYOTA priekinės vairuotojo durelės, tačiau atidarant jam durelės, durelės atsitrenkė į G. M. dešinį kelį. Asmuo pagalvojo, kad jis tyčia įspyrė jam į duris. Asmuo pradėjo eiti link jo sūnaus ir pradėjo vėl žodžiu konfliktuoti. Konflikto metu, asmuo eidamas link jo sūnaus pasakė: „pamatysi kas tau bus“. Norėdamas užstoti sūnų, įsiterpė tarp sūnaus ir asmens. Minėtas asmuo pradėjo sakyti, rėkti „iškviesiu policija, nes apgadinai mano automobilį“. Minėtas asmuo nuėjo į automobilį TOYOTA kviesti policijos pareigūnų, o jis savo sūnaus paprašė nueiti į kiemą. Po kurio laiko ir pats taip pat nuėjo į kiemą. Laukdamas policijos pareigūnų, nuėjau prie transporto priemonės MAN pasiimti darbo įrankių ir asmuo vaikščiojo tarp mašinų. Priėjus prie darbo įrankių, minėtas asmuo priėjo prie jo ir pradėjo kairę ranką tiesti link veido. Tuo metu jo rankos buvo kelnių kišenėse. Jis pajautė, kad minėto vyro pirštas arba pirštai yra jo burnoje ir iš reflekso, netyčia sukando žandikaulį. Pajautęs, kad netyčia įkando ir atpalaidavo savo žandikaulio raumenis. Asmuo ištraukė iš jo burnos pirštą. Pastebėjo, kad asmeniui ir kairės rankos piršto bėga kraujas. Asmuo pats paskambino greitajai pagalbai, todėl jos pakartotinai nekvietė. Po kurio laiko, nuėjo į kiemą laukti policijos pareigūnų, kad daugiau žodžiu nekonfliktuoti. Asmenį mato ne pirmą kartą, vardo ir pavardes nežino. Ankščiau su asmeniu turėjo konfliktą (2 t., b. l. 1–3).

2024-11-24 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) ties dviejų aukštų, geltonos spalvos namu, šalia metalinės tvoros matomos dvi transporto priemonės ant važiuojamosios kelio dangos. Toliau kairėje kelio pusėje matoma stovinti krovininė transporto priemonė MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalia žalios vejos. Apžiūrint transporto priemonę, dešinėje pusėje iš po kuro baku matomas bėgantis baltos spalvos skystis. Taip pat šalia minėtos transporto priemonės matomas automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Toyota“ automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi kelio viduryje. Apžiūrint automobilį „Toyota“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) akivaizdžių kėbulo sugadinimų nematoma, taip pat ant vairuotojo pusės durų matomi įvairūs kėbulo purvai, toliau apžiūrint tas pačias duris matomos nutrinto purvo žymės. Toliau apžiūrint įvykio vietą tarp dviejų jau minėtų transporto priemonių, ant važiuojamosios kelio dangos, matomas raudonos spalvos skystis, galimai kraujas. Gatvėje vaizdo filmavimo kamerų nepastebėta. Daugiau reikšmingos tyrimui informacijos nėra (1 t., b. l. 54–66).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt.

Kaip matyti iš kaltinamojo G. M. paaiškinimo, jis nepripažįsta tyčia sužalojęs nukentėjusį G. B.. Nurodo, kad įvykio dieną tarp jo, jo nepilnamečio sūnaus, ir nukentėjusiojo, gatvėje vyko žodinis konfliktas, kurio metu G. B. pats įkišo jam į burną savo pirštą. O jis tik iš reflekso, netyčia sukando žandikaulį. Pajautęs, kad netyčia įkando į pirštą jis atpalaidavo savo žandikaulio raumenis.

Nukentėjusysis G. B. teismo posėdžio metu įvykio aplinkybes paaiškino kitaip – teigė, kad tai kaltinamasis sukėlė konfliktą, įžeidinėjo, šūkavo, puolė jį. Kada jis kaltinamajam mojuodamas pirštu pagrasino, kad iškvietė policiją, prieš jį stovėjęs G. M. pasilenkė prie jo kairės rankos piršto ir tyčia įkando į pirštą, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimą. Kuomet G. M. atleido žandikaulio raumenis, tada jis pastebėjo, kad iš jo kairės rankos piršto stipriai bėga kraujas.

Nustatyta, kad konfliktas vyko gatvėje, jame dalyvavo nukentėjęs bei kaltinamasis ir jo nepilnametis sūnus A. M.. Byloje nėra jokių įrodymų, kad G. B. kaltinamojo G. M. atžvilgiu būtų naudojęs fizinį smurtą, todėl teismas sprendžia, kad tai nebuvo pavojingas kėsinimasis į kaltinamojo sveikatą. Nukentėjęs nurodė, kad kaltinamasis žodinio konflikto metu buvo agresyvus, įspyrė į jo automobilio dureles, o vėliau jam pirštu pagrasinus, pasilenkė ir įkando į pirštą. Parodė, kad konfliktą, kurio metu jis buvo sužalotas sukėlė kaltinamasis G. M., kurio elgesys buvo neigiamas jo atžvilgiu. Sprendžia, kad jo elgesys kaltinamojo atžvilgiu nebuvo provokuojantis ir tai negalėjo turėti lemiamos įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Vertinant abiejų konflikto šalių parodymus, matyti, kad jos skirtingai vertina viena kitos ir savo pačių veiksmus. Vis tik, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, liudytojų nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog G. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, žodinio konflikto metu su nukentėjusiuoju G. B. metu, pastarojo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Jis tyčia įkando G. B. į kairės rankos pirštą, padarydamas G. B. kąstinę kairės plaštakos II-ojo piršto žaizdą ir panaginę kraujosruvą.

Teismas netiki kaltinamojo G. M. parodymais, kad ne jis išprovokavo konfliktą, jog jo sūnus neįžeidinėjo G. B., kad tyčia neįkando G. B. į pirštą, ir juos atmeta, kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Nors, vertinant įvykio aplinkybes, galima spręsti, kad G. M. įkando į nukentėjusiojo rankos pirštą nesiekdamas jį sužaloti, bet norėdamas nutraukti G. B. grūmojimą pirštu, kurį nukentėjusysis demonstravo kaltinamajam, tai nepaneigia, kad dėl įkandimo į pirštą nukentėjusysis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o sukasdamas pirštą kaltinamasis suvokė, kad tokios pasekmės gali kilti. Tai reiškia, kad kaltinamasis G. M. veikė netiesiogine tyčia. Jo veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, todėl veika kvalifikuota teisingai.

Teismas remiasi nuosekliais ir išsamiais policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kad išklausę konflikto dalyvių paaiškinimų, iš visos situacijos jie suprato, kad G. M., kuriam įkasta į pirštą, yra nukentėjęs, o kaimynas G. M., kuris tai padarė, yra konflikto kaltininkas.

Išnagrinėjus baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, išanalizavus ir įvertinus įrodymus apie konkrečias įvykio aplinkybes, konflikto, tarp nukentėjusio ir kaltinamojo kilimo priežastis, įvykio eigą ir pasekmes, G. B. parodymus apie konfliktinės situacijos suvokimą, taip pat įvertinus nukentėjusio bei liudytojų parodymus, teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad kaltinamojo G. M. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

IV. Skirtina bausmė

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

G. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmę G. M., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, kad nusikaltimas baigtas. Vertinant G. M. asmenybę pažymėtina, jog jis administracine tvarka baustas, turintis išnykusį teistumą. Kaltinamasis Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruotas, psichinėmis ligomis neserga, dirba.

Įvertinus ankščiau išdėstytas aplinkybes, jam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymą, skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, jo dydį nustatant žemesnį bausmės vidurkiui.

V. Civilinis ieškinys

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims, civilinį ieškinį.

Nukentėjęs G. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl jam padarytos 2000 eurų neturtinės ir 327,88 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 69–79, 80–82) ir 200,00 eurus bylos vedimo išlaidų (2 t., b. l. 131).

Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 63,75 eurų žalai atlyginti už nukentėjusiajam G. B. suteiktas medicinines paslaugas (1 t., b. l. 85–93).

Kaltinamasis G. M. su ieškiniais nesutinka.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo G. M. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiam G. B. buvo diagnozuota kastinė kairės plaštakos II-ojo piršto žaizda ir panaginė kraujosruva, jis patyrė daug nepatogumų, jam buvo sukeltas skausmas, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl nusikaltimo nukentėjęs G. B. patyrė fizinį skausmą, išgąsti ir nerimą. Teismui nėra pateikta jokių duomenų apie nukentėjusiam dėl nusikalstamos veikos padaryto sveikatos sutrikdymo likusius liekamuosius reiškinius. Taigi, nukentėjusio pozicija dėl civilinio ieškinio neturėtų reikšti norą pasipelnyti.

Kita vertus teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusiam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.

Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytų aplinkybių visumą bei vertinat kaltinamojo asmenybę ir turtinę padėtį, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusio sveikatai, jo reputacijai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo yra tenkintinas iš dalies ir kaltinamojo nukentėjusiajam priteistinas 1000,00 eurų.

Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

Taip pat nukentėjęs patyrė 327,88 eurų turtinę žalą, nes dėl kaltinamojo veiksmų, laikotarpiu nuo 2024-11-24 iki 2024-12-20 jo rankos pirštas buvo sutvarstytas, dėl ko nukentėjusysis visą šį laikotarpį negalėjo dirbti ir taip užsidirbti pragyvenimui, taip patirdamas turtinę žalą (CK 6.249 str. 1 d.). Nukentėjusysis G. B. teismui pateikė įrodymus šiai žalai pagrįsti. Teismas sprendžia, kad ši žala atsirado dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, todėl ieškinys šioje dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Taip pat teismas visiškai tenkina nukentėjusio reikalavimus priteisti iš kaltinamojo turėtas jo proceso išlaidas už advokato paslaugas, kurias jis pagrindė leistinais rašytiniais įrodymais, pridėdamas prie bylos kvitą (2 t., b. l. 131).

Be to, teismas sprendžia, kad Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinysi už nukentėjusiajam G. B. suteiktas medicinines paslaugas įrodytas pateiktais dokumentais, yra pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo G. M..

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to panaikintina.

Daiktinis įrodymas – kompaktinis diskas, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsniu, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsnio 5 dalimi, teismas

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant bausmės vykdymo metu, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir atlyginti nukentėjusiajam G. B. padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

G. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir iš G. M. priteisti nukentėjusiam G. B. 1000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinei žalai, 327,88 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis eurus ir 88 ct) turtinei žalai atlyginti bei 200 Eur (du šimtus eurų) proceso išlaidų už advokato paslaugas.

Valstybinės ligonių kasos ieškinį tenkinti ir priteisti jai iš G. M. 63,75 Eur (šešiasdešimt tris eurus ir 75 ct) turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiajam G. B. suteiktas medicinines paslaugas.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktinius įrodymus – kompaktinę plokštelę palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.

Teisėjas Virginijus Kalkauskas