- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-02-28
- Bylos Nr.
- ATP-211-634/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutarimo T. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutarimu T. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nesant šio pažeidimo įvykio ir sudėties. T. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji 2013 m. rugsėjo 9 d., 16.30 val., Vytauto Didžiojo g., Jurbarke, vairavo automobilį „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (jai nustatytas lengvas 0,66 promilių neblaivumo laipsnis), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.
Institucija prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą T. B. administracinio teisės pažeidimo byloje – pripažinti ją padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., ir skirti jai sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Skunde nurodoma, jog T. B. tik po susitikimo su savo gynėju teismui aiškino, jog prieš pat patikrinimą buvo išgėrusi namų gamybos vaistų su spiritu, o toks paaiškinimų keitimas leidžia daryti prielaidą, kad moteris sąmoningai bando išvengti administracinės atsakomybės. Be to, laikui bėgant, alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, mažėja, be to, asmuo per laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą.
Atsiliepimo į Institucijos apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino įrodymus, todėl nepagrįstai nutraukė T. B. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo. Teismo išvada, kad T. B. veikoje nenustatyti administracinio teisės pažeidimo įvykis ir sudėtis, yra nepagrįsta ir prieštaraujanti faktinėms bylos aplinkybėms.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais (LVAT nutartys Nr. N9-1711/2006, N662-2336/2009). Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, T. B. 2013 m. rugsėjo 9 d., 16.31 val., alkotesteriu „Lion alcometer 500“ buvo nustatytas 0,66 promilių girtumo laipsnis (b. l. 10). Patikros sertifikatas Nr. 1401020 liudija, kad alkotesteris tinkamas naudoti iki 2013 m. lapkričio 14 d. (b. l. 11). Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad T. B. atsisakė paaiškinti įvykio aplinkybes (b.l. 5), tačiau pareigūnams paaiškino, kad buvo vartojusi silpno vyno (b.l. 6). Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte konstatuojama, jog tyrimo metu (2013 m. rugsėjo 9 d., 17.40 val.) tiriant T. B. iškvėpiamą orą alkotesteriu nustatytas 0,24 promilių girtumo laipsnis, biologinės terpės bandinys neimtas (b.l. 21). Teismo posėdžio metu T. B. paaiškino, kad namuose buvo išgėrusi šaukštą vaistų. Apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nusprendė, kad T. B. nurodžius, jog vartojusi alkoholį buvo prieš 5 minutes, nebuvo atliktas pakartotinis girtumo nustatymas, ji per valandą laiko kreipėsi į gydymo įstaigą, kur buvo nustatyta, kad jos girtumo požymių nėra, todėl nebuvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 126 str. 1 d. Tuo pagrindu apylinkės teismas administracinę teiseną nutraukė, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiomis išvadomis nesutinka.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (LVAT nutartys Nr. N62-3686/2008, N261-904/2012).
Teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, o pažeidėjo iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (LVAT nutartis byloje Nr. N261-3165/2009).
Skundą nagrinėjantis apygardos teismas vadovaujasi susiformavusia teismų praktika tokio tipo bylose ir šiuo atveju neturi pagrindo abejoti T. B. neblaivumu, kuris buvo nustatytas sustabdžius jos vairuojamą transporto priemonę. Visų pirma, pažeidėja vairuojanti automobilį sulaikyta 2012-08-09, 16.30 val., alkoholio kiekis jos iškvėptame ore alkotesteriu nustatytas 16.31 val., o medicininė apžiūra neblaivumui nustatyti atlikta 17.40 val. Akivaizdu, kad per tokį laiko tarpą alkoholio kiekis pažeidėjos organizme turėjo sumažėti ir jis neatvaizduoja to rezultato, koks buvo pažeidimo padarymo metu. Vertinant skirtumą, tarp šių dviejų matavimų, ir atsižvelgiant į tai, kad per maždaug 1 val. 10 min. alkoholio kiekis organizme sumažėjo apie 0,4 promilės, šis skirtumas neatrodo akivaizdžiai per didelis ir įtarimų dėl alkoholio matavimo prietaisų tikslumo nesukelia. Pažymėtina ir tai, kad Jurbarko ligoninėje T. B. alkoholio kiekio organizme nustatymui buvo naudojamas alkotesteris, biologinės terpės bandinys nebuvo paimtas. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. A. nurodė, kad apžiūrą jis pradėjo 17.30 val., kraujo tyrimas atliekamas, tačiau kraujas tirti siunčiamas į Kauną arba Vilnių, todėl jie girtumą tikrina alkotesteriu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad alkotesteriu nustatytas girtumo laipsnis praėjus daugiau nei valandai po pažeidėjos sulaikymo neturi viršenybės prieš alkotesterio parodymus, kurie buvo gauti iš karto po to, kai buvo sustabdyta pažeidėjos vairuojama transporto priemonė. Gydymo įstaigoje gauti alkotesterio parodymai patys savaime nenuneigia pirminių testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad policijos pareigūnai netinkamai atliko asmens girtumo nustatymą, nes iš protokolo ir alkotesterio šaknelės matyti, kad viskas įvyko vienu metu, pareigūnų nurodomos aplinkybės skiriasi, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šia išvada nesutinka. Iš liudytojo M. T. parodymų matyti, kad jie sustabdė automobilį, kurį vairavo T. B., nuo jos sklido alkoholio kvapas. Paklausus ji atsakė, kad alkoholio nevartojo, tačiau jie alkotesteriu patikrino jos girtumą ir nustatė lengvą neblaivumo laipsnį. Teigė, kad jie yra instruktuoti atlikti tokį patikrinimą, o moteris po įpūtimo paaiškino, kad gėrė lengvo vyno. Liudytojas A. B. paaiškino, kad alkotesteriu T. B. girtumą tikrino praėjus nustatytam laiko tarpui, tikrinimo taisyklių nepažeidė, tačiau galėjo būti suklysta nurodant eismo įvykio laiką. Liudytojas L. D. paaiškino, kad jis tikrino T. B. girtumą, ji pripažino, kad buvo neseniai išgėrusi. Pagal visas taisykles palaukė 15 minučių ir patikrino jos girtumą. Teismas, vertindamas šių liudytojų parodymus, sprendžia, kad jų parodymai neprieštarauja tarpusavyje, liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, jog jie asmeniškai pažįsta pažeidėją gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia ją melagingai apkalbėti, nėra. Pažymėtina ir tai, kad T. B., pastebėjusi policijos pareigūnus, pakeitė važiavimo kryptį ir nusuko į apleistą kiemą. Šias aplinkybes patvirtino visi apklausti pareigūnai, jų nepaneigė ir T. B.. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sąmoningai siekė išvengti jos blaivumo patikrinimo. Minėti liudytojai būdami įspėti dėl melagingų parodymų administracinio teisės pažeidimo byloje, teismo posėdyje patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Akivaizdu, kad jiems be jokios priežasties apkaltinti T. B. nesamo administracinio teisės pažeidimo padarymu nebūtų jokio pagrindo bei logiško paaiškinimo. Netikėti policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, patvirtinus jas teismo posėdžio metu, nėra jokio pagrindo. Policijos pareigūnai nuosekliai nurodė, kad T. B. sustabdžius jos vairuojamą transporto priemonę paaiškino, jog buvo vartojusi lengvo vyno, todėl jos naujas paaiškinimas pateiktas teisme, kad ji buvo vartojusi vaistų, apeliacinės instancijos teismo nuomone laikytina jos gynybine versija, siekiant išvengti savo atžvilgiu administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad liudytojas A. B. nurodė, jog buvo galimai suklysta nurodant administracinio teisės pažeidimo padarymo laiką, tačiau teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad alkoholio kiekis kraujyje buvo pamatuotas 16.31 val., šį patikrinimą jie darė nepažeisdami taisyklių t.y. palaukę 15 minučių po vairuotojos pareiškimo apie tai, kad ji buvo neseniai vartojusi alkoholio, todėl ši galimai padaryta rašybos klaida neturi esminės įtakos įrodinėjant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad tai, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo nurodyta pažeidimui išaiškinti panaudota technine priemonė, savaime nedaro tokio protokolo negaliojančiu ir nepašalina galimybės patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Šis protokolo netikslumas nelaikytinas tokia aplinkybe, kuri turėtų esminę įtaką teisingam šios bylos išnagrinėjimui, kadangi byloje visiškai pakanka duomenų, iš kurių galima būtų nustatyti, kokios techninės priemonės buvo naudojamos, kokie rezultatai buvo gauti šiomis priemonėmis ir kitos reikšmingos aplinkybės.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad T. B. turi būti pripažinta padariusi pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. ir jai turi būti paskirta administracinė nuobauda pagal šio straipsnio sankciją, vadovaujantis bendraisiais administracinių nuobaudų skyrimo pagrindais.
Pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas (ATPK 302¹¹ str. 2 d.).
Institucija skunde nenurodė, kokią nuobaudą teismas turėtų skirti T. B., tačiau iš skundo turinio aišku, kad prašo ją nubausti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., tai yra pabloginti jos padėtį. Teismas, įvertinęs T. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), į tai, kad ji yra bausta administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, į nustatytą nedidelį neblaivumo laipsnį, sprendžia, kad T. B. už vairavimą transporto priemonės neblaiviai skirtina nuobauda ATPK 126 str. 1 d. sankcijos ribose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 5 p. teismas
nutaria:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato viršininko apeliacinį skundą tenkinti.
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą T. B. administracinio teisės pažeidimo byloje:
T. B. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. ir paskirti jai 1200 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.