- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-03-14
- Bylos Nr.
- 2K-169/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Goda (pirm.), Vytautas Masiokas, Benediktas Stakauskas (pran.)
- Nuteistasis
- R. J.
- Nukentėjusysis
- J. Ž.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Vytauto Masioko ir pranešėjo Benedikto Stakausko,
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios J. Ž. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, iš jo J. Ž. priteista 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, pripažįstant teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo ir periodinių išmokų patenkinimą, perduodant šį klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Taip pat skundžiamas Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 20 d. nuosprendis, kuriuo pakeistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 16 d. nuosprendis, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 ir 7 punktais, R. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau, kaip septynioms paroms, ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiosios, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių skundą atmesti, paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. nuteistas už tai, kad 2004 m. sausio 26 d., apie 7 val., kelio Joniškis-Žeimelis-Pasvalys 61 kilometre, Pasvalio r., Tetirvinų k. teritorijoje, vairuodamas automobilį (duomenys neskeltini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 140, 172, 173 punktų reikalavimus: neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, atsiradus kliūčiai ir iškilus eismo saugumui, nesulėtino greičio ar visiškai nesustabdė automobilio, kliudė savo važiavimo kryptimi kelio važiuojamosios dalies dešinėje pusėje važiavusius dviratininkus – V. Ž. ir A. Ž. – mirtinai juos sužalodamas.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nukentėjusioji J. Ž. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2005 m. spalio 10 d. nuosprendį, palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 16 d. nuosprendį, jį pakeičiant, t. y. priteisiant J. Ž. iš nuteistojo R. J. 10 432 Lt turtinei žalai atlyginti, 300 Lt kasmėnesinę išmoką jos išlaikymui iki gyvos galvos ir 200 Lt advokato išlaidoms padengti. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 4 ir 7 punktus – nepagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. R. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo jis neatlygino padarytos žalos, neatsiprašė nukentėjusiosios. Kasatorė mano, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis pažeidžia jos teises. Šiuo nuosprendžiu nuteistasis ne nubaudžiamas už padarytą nusikaltimą, sukėlusį itin skaudžias pasekmes – dviejų J. Ž. šeimos narių mirtį – bet praktiškai lieka nenubaustas. Nukentėjusioji pabrėžia, kad teismas net nepaskyrė R. J. įpareigojimo atlyginti jai padarytą žalą. Pripažįstant jos teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą ir šį klausimą paliekant nagrinėti civilinio proceso tvarka, pažeistos jos teises, nes jai, sergančiai epilepsija ir depresija, rūpinimasis civilinės bylos reikalais sukels papildomų sunkumų. Baudžiamojoje byloje yra pateikti visi faktiniai duomenys, reikalingi civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Kasatorė taip pat pažymi, kad apeliacinės instancijos teisme jai nebuvo suteikta galimybė išsamiai pasisakyti, be to, nepriteistos išlaidos už advokato pagalbą.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
Kasatorė apeliacinės instancijos teismo nuosprendį laiko ydingu dėl to, kad bausmė paskirta netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Pagal BPK 369 straipsnio 2 dalį laikoma, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai netinkamai pritaikytos Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos arba nusikalstamos veikos kvalifikuotos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Tokių pažeidimų nagrinėjamoje byloje kolegija nenustatė.
BK 75 straipsnis nustato, kad asmeniui, nuteistam bauda, areštu arba laisvės atėmimu už vieną ar kelis baudžiamuosius nusižengimus, nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šioje byloje tokį sprendimą teismas priėmė, nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 3.1.13 punkte teismams išaiškinta, kad atidėdamas bausmės vykdymą (BK 75, 92 straipsniai) teismas motyvuoja, kodėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Panevėžio apygardos teismas nuosprendyje išdėstė motyvus, kuriais remdamasis laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo, R. J. paskirdamas įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punkte. Teismas tinkamai įvertino nuteistojo R. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, pasekmes, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo elgesį po veikos ir padarė pakankamai motyvuotą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus laisvės atėmimą be realaus jos atlikimo.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, 109 straipsnį, nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos, patyręs turtinės žalos, turi teisę į jos atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje tokią teisę turėjo nukentėjusioji J. Ž. CPK 178 straipsnyje nurodyta, kad šalis (civilinis ieškovas) privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis kaip savo reikalavimų pagrindu remiasi. Vadinasi, nukentėjusioji J. Ž. privalėjo įrodyti jai nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį. Kaip matyti iš bylos duomenų, šios pareigos kasatorė neįvykdė, todėl, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo bei negavus papildomų duomenų, nebuvo galima tiksliai apskaičiuoti žalos, taip pat ir periodinių išmokų dydžio. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, pasinaudojo BPK 115 straipsnio 2 dalyje suteikta išimtine teise perduoti ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka. Toks sprendimas atitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus.
Kasaciniame skunde neteisingai teigiama, kad teismas privalėjo įpareigoti nuteistąjį per atitinkamą terminą atlyginti neturtinę žalą. BK 75 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas atlyginti arba pašalinti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo neišnagrinėtas, todėl ir negalėjo būti taikomas baudžiamajame įstatyme numatytas įpareigojimas.
Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų procesiniams sprendimams pakeisti, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o nuosprendžiai skundo ribose pripažintini teisėtais (BPK 384 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nukentėjusiosios J. Ž. kasacinį skundą atmesti.