Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. Š. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. birželio 6 d. nutarimas, kuriuo A. Š. nubaustas 60 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 78 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. birželio 6 d. nutarimu A. Š. nubaustas 60 Eur bauda pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2016 m. gegužės 26 d., 09.00 val., žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Palangos m., savavališkai, neturėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo dėl saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, neteisėtai nugenėjo mažalapę liepą, nupjaudamas jos viršūnę. Neteisėtai nugenėjus saugotino medžio šakas, padaryta žala gamtai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija nugenėjęs liepos šakas, tačiau mano, jog leidimo iš savivaldybės šio medžio atžalai nugenėti nereikėjo gauti, todėl administracinėn atsakomybė yra patrauktas nepagrįstai ir neteisėtai.

Apygardos teismas su apelianto argumentais nesutinka, juos vertina kaip faktiškai ir juridiškai nepagrįstus. Priešingai nei teigia apeliantas, byloje surinkti duomenys patvirtina teisinę reikšmę byloje turinčią aplinkybę – mažalapė liepa yra saugotina įstatymo, nes auga kultūros paveldo objektų teritorijoje ir jos apsaugos zonoje (žr. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Palanga. Pagal nekilnojamo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą, (b. l. 22–27) ji yra įrašyta į Palangos miesto (U2 zonos) želdinių taksoraštį (b. l. 45–46), taigi gauti leidimą šio medžio (jo atžalų) genėjimo, kirtimo ir pan. darbams buvo privaloma.

Įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamos nutarties bei departamento nutarimo motyvus, apygardos teismas daro išvadą, jog apeliantas pagrįstai ir teisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn už pažeidimo, numatyto ATPK 78 straipsnio 1 dalyje padarymą, nes jis neturėdamas Leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, nugenėjo saugotiną medį – mažalapę liepą, tokiais veiksmais pažeidė galiojančių teisės aktų nuostatas, o būtent: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ 3.2 punkto (Medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie auga kultūros paveldo objektų teritorijoje ir jos apsaugos zonoje, išskyrus natūraliai išaugusius medžius (Žin., 2008, Nr. 33-1151) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87 „Dėl Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9 punkto reikalavimus (Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui (toliau – Leidimas) (1 priedas) ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime (Žin., 2008, Nr. 17-611).

Teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog minėto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87 10 punkte reglamentuota, kad leidimo medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui nereikia, kai jie auga: pylimų (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose ir jų apsaugos zonose (10.1 punktas); ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jo dalių (10.2 punktas), o neturint leidimo (jis išduodamas per 5 darbo dienas, įvykdžius darbus) galima šalinti (kirsti) vėjo, sniego, žaibo ar dėl kitų priežasčių išverstus, nulaužtus medžius, genėti medžius, kai kelia pavojų žmonėms, pastatams ir statiniams ar eismui (11 punktas). Dėl leidimo išdavimo želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas (įskaitant ir seniūnijas), kitas fizinis ar juridinis asmuo pateikia savivaldybei argumentuotą nustatytos formos prašymą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams (13.1 punktas). Leidimas išduodamas per 30 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos ir galioja vienerius metus nuo jo išdavimo (13.8 punktas).

Apelianto argumentai, jog iš esmės jo veiksmai šioje situacijoje atitinka Civilinio kodekso 4.42 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. jis turėjo teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančio medžio šakas, esančias jo žemės sklype, vertinami kaip nepagrįsti. Apeliantas nepaneigė ir byloje įrodyta aplinkybė, jog būtent saugotiną medį apeliantas nugenėjo neturėdamas minėto leidimo.

Už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtas saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, žalojimą, naikinimą arba persodinimą įstatyme numatyta sankcija – bauda piliečiams nuo penkiasdešimt septynių iki dviejų šimtų dviejų eurų ir pareigūnams – nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų (ATPK 78 straipsnio 1 dalis).

Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo (ATPK 30² straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju apeliantui už pažeidimą skirta tik 60 Eur bauda, nors jo atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Apygardos teismas sunkinti apelianto padėties negali, todėl skirtos nutarimu baudos dydžio nekvestionuoja.

Apibendrinus išdėstytas ir įvertintas aplinkybes, konstatuotina, kad apelianto kaltė padarius pažeidimą yra nustatyta ir įrodyta, todėl naikinti skundžiamos nutarties skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo, nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. Š. apeliacinio skundo netenkinti ir Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.