- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-03
- Bylos Nr.
- 2A-1092-460/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06273-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Marius Dobrovolskis, Giedrė Seselskytė
- Trečiasis asmuo
- akcinės bendrovės DNB banko
- Ieškovas
- I. T.
- Atsakovas
- V. D., N. D.
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1092-460/2016
Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė (Proceso Nr. 2-06-3-06273-2013-5)
2016 m. rugpjūčio 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens akcinės bendrovės DNB banko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovams V. D. (V. D.), N. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo ir kt., ir pagal atsakovo V. D. (V. D.) priešieškinį ieškovei I. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kt., trečiasis asmuo akcinė bendrovė DNB bankas,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą ir prašė teismo nutraukti jos ir atsakovo V. D. santuoką, sudarytą 2002-11-09 Klaipėdos miesto CMS, įrašo Nr. 992, dėl atsakovo kaltės, palikti santuokines pavardes, priteisti iš atsakovo V. D. 18.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, priteisti iš atsakovės N. D. 182.000 Lt be pagrindo gautų lėšų, bei priteisti iš atsakovo V. D. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuokos pradžioje santykiai buvo geri, būdama Rusijos Federacijos piliete persikėlė gyventi į Lietuvą su atsakovu, siekdama sukurti laimingą šeimą, rūpinosi namais, buitimi, tačiau palaipsniui santykiai atšalo, prasidėjo tarpusavio nesusipratimai bei nepagarba ieškovės atžvilgiu. Todėl 2005 m. balandžio mėnesio pabaigoje su atsakovu V. D. nusprendė pagyventi atskirai. Tuo pagrindu 2005-04-29 išvyko į Rusijos Federaciją (Kaliningrado sritį), t. y. persikėlė gyventi pas tėvus. Atsakovas V. D. atvykdavo pas ieškovę, o po vieno apsilankymo atsakovas V. D., išvykdamas iš ieškovės tėvų, pagrobė ieškovės pasą, kurį, kaip paaiškėjo vėliau, panaudojo nusikalstamoms veikoms daryti, t. y. suklastojo dokumentus, neteisėtai išskyrė bei užvaldė santuokos metu įgytą turtą. 2006-01-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu atsakovas V. D. santuoką buvo nutraukęs, atsakovui pateikus suklastotus procesinius dokumentus: santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, bei prašymą dėl santuokos nutraukimo. Taip pat buvo suklastoti ir ieškovės vardu surašyti prašymai dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant. Kadangi pateikti procesiniai dokumentai buvo suklastoti, procesas santuokos nutraukimo byloje buvo atnaujintas ir kadangi nebuvo sudaryta šalių valią atitinkanti santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu 2010-11-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo paliktas nenagrinėtas. Tuo tarpu atsakovas V. D. buvo nuteistas už tai, kad suklastojo dokumentus, panaudojo žinomai suklastotus dokumentus, t. y. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. l d. Atsižvelgiant į tai, laiko, kad atsakovas V. D. pažeidė savo santuokines pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nesiekė išsaugoti tarpusavio santykių, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Taip pat nurodė, kad dėl atsakovo veiksmų patyrė didelius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio moralines pareigas, todėl laiko, kad iš atsakovo V. D. turėtų būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas, patirtą neturtinę žalą ieškovė vertina 18.000 Lt. Taip pat nurodė, kad santuokos metu buvo įsigiję 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį 2007-04-13 atsakovas V. D. be ieškovės sutikimo pardavė už 535.000 Lt. Pardavęs butą atsakovas įvykdė sutuoktinių solidarią prievolę kreditoriui AB „Swedbank“ – 171.000 Lt. Tuo tarpu likusią 364.000 Lt sumą, į kurios dalį, sudarančią 182.000 Lt, ieškovė turi reikalavimo teisę, atsakovas užvaldė neteisėtai. Bankiniais pavedimais nesant teisinio pagrindo atsakovas V. D. pervedė savo buvusiai sutuoktinei atsakovei N. D. iš viso 200.000 Lt (75.000 Lt ir 125.000 Lt). Pusę šios piniginių lėšų sumos – 35.350 Lt N. D. grąžino V. D. per 2007 m. laikotarpį. Atsakovas V. D. aukščiau nurodytas pinigines lėšas atsakovei N. D. pervedė netrukus po to, kai neteisėtai, be ieškovės sutikimo 2007-04-13 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi už 535.000 Lt pardavė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį butą, todėl laiko, kad pagrindinis tikslas, kurį atsakovas turėjo perduodamas atsakovei pinigus, buvo nuslėpti juos nuo ieškovės. Pažymėjo, kad atsakovas V. D. nepateikė jokių tinkamų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių piniginių lėšų atsakovei N. D. pervedimo teisinį pagrindą. Kadangi atsakovė N. D. pinigus iš atsakovo V. D. gavo be jokio teisinio pagrindo, numatyto sutartyje ar įstatyme, todėl iš atsakovės N. D. ieškovės naudai turėtų būti priteista 182.000 Lt be pagrindo įgytų piniginių lėšų, kurios ieškovei priklausytų kaip kompensacija už santuokos metų įgyto turto pardavimą.
Atsakovas V. D. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo teismo nutraukti jo ir ieškovės santuoką, sudarytą 2002-11-09 Klaipėdos miesto CMS, įrašo Nr. 992, dėl ieškovės kaltės, taikyti ieškinio senaties terminus ieškovės reikalavimui dėl kompensacijos priteisimo, bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuokos metu ieškovė niekur nedirbo, šeimos poreikių tenkinimu bei jos išlaikymu rūpinosi tik jis, V. D., pajamos buvo labai geros, nes dirbo jūroje - keturis mėnesius būdavo reise ir du mėnesius - krante. Tokiu grafiku dirbo nuo 1999-ųjų metų ir visą laiką, gyvendamas santuokoje su ieškove. 2003-08-29 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu savo vardu įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Visame bute buvo atliktas esmingai turto vertę padidinęs remontas, nupirkti nauji baldai, buitinė technika bei video ir audio įranga. Buto įsigijimui, jo remontui bei baldų, buitinės ir kitos įrangos įsigijimui 2003-08-28 paėmė 171.000 Lt kreditą iš Swedbank, AB, o 2006-08-17 papildomu susitarimu Nr. 03-027787-FA/06-059126-FA prie kredito sutarties papildomai buvo suteiktas 130.000 Lt kreditas. Taip pat šio būto įsirengimui iš buvusios sutuoktinės N. D. per du kartus pasiskolino 75.000 Lt ir 125.000 Lt. Taip pat nurodė, kad ieškovė galėjo visiškai laisvai disponuoti atsakovo uždirbamomis pajamomis, esančiomis jo banko sąskaitoje, tačiau sugrįžus iš reiso paprastai sąskaitoje pinigų nebūdavo, bet nei kreditas bankui, nei mokesčiai už butą bei kitas teikiamas paslaugas (vandenį, elektrą, šildymą) būdavo nesumokėti. 2005 m. balandžio mėn. grįžus iš reiso, bute neberado ieškovės asmeninių daiktų - ieškovė jį paliko ir išvyko gyventi į Kaliningradą su kitu vyriškiu, su kuriuo šiuo metu yra sudariusi santuoką ir augina du vaikus. Ieškovei palikus atsakovą ir pareiškus, kad ji laukiasi kūdikio nuo kito vyro ir yra nusprendusi kurti kitą šeimą, 2005 m. gegužės mėnesį su ieškove bei jos dabartiniu sutuoktiniu Aleksandru susitiko Klaipėdoje ir susitarė, kad nutrauks santuoką bendru sutarimu bei pasidalins santuokos metu įgytą turtą - ieškovei liks automobilis, o atsakovui - bankui įkeistas butas bei visos prievolės kreditoriams. Tada sutuoktiniai advokatų kontoroje pasirašė advokato paruoštą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Jokių pretenzijų į butą, jame esančius baldus, buitinę techniką ar įrangą ieškovė nereiškė. Šalims pasirašius sutartį dėl santuokos nuraukimo pasekmių, iš karto automobilį BMV 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perrašė ieškovės vardu. Sutuoktinių pasirašyti dokumentai, t. y. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu bei sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo pateikti Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kuris 2006-01-23 sprendimu šalių santuoką nutraukė bendru sutarimu bei buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise atiteko atsakovui. Taip pat nurodė, kad po skyrybų dėl nelaimingo atsitikimo darbe neteko darbo, ir nebeįstengė vykdyti įsipareigojimų kreditoriui Swedbank, AB, todėl 2007-04-13 butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)su visais jame esančiais baldais, buitine technika, televizoriais bei kita garso ir vaizdo aparatūra pardavė už 535.000 Lt. Pardavęs butą, atsiskaitė su visais kreditoriais, t. y. įvykdė įsipareigojimus pagal kredito sutartį ir grąžino skolą N. D.. Nors vėliau sprendimas dėl santuokos nutraukimo buvo panaikintas, faktiškai santuoka tarp šalių yra iširusi dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė paliko atsakovą, buvo jam neištikima, nes dar būnant santuokoje su atsakovu susilaukė vaikų nuo kito vyro, tokiais savo veiksmais pažeidė lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos pareigas, dėl ko tolimesnis sutuoktiniu gyvenimas kartu tapo nebeįmanomas. Taip pat nurodė, kad kadangi šalys faktiškai kartu nebegyvena nuo 2005 m. balandžio mėn., prašo teismo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo šios datos. Nurodė ir tai, kad iki to laiko, kol sutuoktiniai faktiškai gyveno kartu (iki 2005 m. balandžio mėn.) bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), 180.000 Lt vidutinės rinkos vertės bei automobilį BMV-316, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt vidutinės rinkos vertės. Iki 2005-ųjų metų pavasario sutuoktiniams faktiškai gyvenant kartu, šalys buvo solidarūs kreditoriaus Swedbank, AB skolininkai pagal 2003-08-28 kredito sutartį - kredito suma 171.000 Lt. Ieškovei palikus atsakovą, buto remontui, baldų, buitinės technikos bei kitų daiktų įsigijimui iš Swedbank, AB papildomai pasiskolino 130.000 Lt, o iš buvusios sutuoktinės N. D. – 75.000 Lt bei 125.000 Lt. Tokiu būdu bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę pagerino savo asmeninėmis lėšomis, kurios sudarė 330000 Lt. Nors butas buvo parduotas už 535.000 Lt, tačiau pardavimo metu buto vidutinė rinkos vertė buvo 345.600 Lt, už 535.000 Lt butas buvo parduotas tik todėl, kad jame, panaudojus asmenines atsakovo lėšas, buvo atliktas puikus remontas, be to butas buvo parduotas su visa jame esančia buitine įranga, baldais, televizoriais ir pan. Tokiu būdu bendro sutuoktinių turto vertė būtų 205000 Lt. 2007-04-13 pardavęs butą, įvykdė visas prievoles kreditoriams, t. y. grąžino 171.000 Lt bei 130.000 Lt skolą bankui su palūkanomis, taip pat grąžino skolą N. D.. Laiko, kad jei ir turėtų mokėti kompensaciją ieškovei, tai jos dydis galėtų būti ne didesnis kaip 14.530,50 Lt. Taip atsižvelgiant į tai, kad yra suėjęs sutrumpintas ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimo, prašo taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo V. D. priešieškinį, kuriuo su priešieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovas tinkamais ir leistinais įrodymais nepagrindė teiginių dėl ieškovės neištikimybės, ieškovė atsakovo nepaliko, šalys tiesiog 2005 m. nusprendė pagyventi atskirai, tačiau atsakovas ėmėsi veiksmų, kad ieškovė negalėtų grįžti į šeimos gyvenamąją vietą, nes pagrobė pasą. Taip pat nesutinka su atsakovo reikalavimu taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimui dėl kompensacijos priteisimo, kadangi reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo susijęs nekilnojamojo turto padalijimu (atsakovas neteisėtai, be ieškovės žinios ir sutikimo pardavė butą), o teismui manant priešingai, ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintas. Taip pat nesutinka su atsakovo teiginiais, jog buto pagerinimui investavo 200.000 Lt asmeninių lėšų, kurias pasiskolino iš buvusios sutuoktinės N. D., kadangi šalims įsigijus butą jis buvo suremontuotas, o papildomos atsakovo investicijos į butą nepagrįstos tinkamais ir leistinais įrodymais. Be to, atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad N. D. paskolino 200.000 Lt, laiko, kad tokiais savo teiginiais atsakovas tiesiog siekia išvengti prievolės sumokėti ieškovei kompensaciją.
Atsakovas V. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad neturėjo nei tikslo, nei pagrindo nuslėpti nuo ieškovės už parduotą butą gautas lėšas, nes, kai buvo parduotas butas, šalys kartu nebegyveno, bendro ūkio nebevedė ir faktiškai jau buvo išsituokę, ieškovė dar 2005-04-20 pasirašydama sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių aiškiai išreiškė savo valią dėl santuokos metu įgyto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pasidalijimo, t. y. kad turtas atitenka atsakovui ir ieškovė jokių pretenzijų į butą nereiškia. Tokiu būdu 2007-04-13 atsakovui pardavus faktiškai jam priklausantį butą, ieškovė neturi jokių teisių į pinigus, gautus iš šio turto pardavimo. Po to, kai šalių santuokinis gyvenimas faktiškai nutrūko, iš buvusios savo sutuoktinės N. D. pasiskolino 75.000 Lt buto remontui, šią savo asmeninę skolą grąžino 2007-04-27. Grąžinus skolą, paskolos rašteliai buvo sunaikinti. Ir vėl iš N. D. per kelis kartus pasiskolino 35350 Lt, nes norėjo kartu su buvusia sugyventine V. G. (K.) įrengti kirpyklą ir prie darbo jūroje turėti papildomą verslą bei gauti papildomų pajamų. Tokiu būdu, į V. G. (K.) sąskaitą pervesta pinigų suma yra atsakovo pinigai, gauti ir kaip darbo užmokestis, ir kaip paskolos pagrindu iš N. D. gautos lėšos.
Atsakovė N. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad tarp jos ir atsakovo V. D. buvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai. Atsakovui ne kartą skolino pinigus. Atsakovui grąžinus skolą, paskolos rašteliai būdavo sunaikinami. Atsižvelgiant į tai, mano, jog nėra pagrindo teigti, kad 200.000 Lt sumą gavo be teisinio pagrindo. Taip pat paaiškino, jog finansinės galimybės leido atsakovui skolinti pinigus, kadangi buvo pardavusi butą, taip pat po senelės mirties paveldėjusi jos butą ir pinigines lėšas, maža to, sugyventinis dirba laivo kapitonu ir jo finansinė padėtis yra labai gera. Nurodė, kad ieškovei teigiant, jog atsakovas V. D. be teisinio pagrindo pervedė jai, N. D., pinigus, ieškovė turėtų reikšti reikalavimą atsakovui V. D. dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą priteisimo, tuo tarpu nepagrįsto praturtėjimo institutas šiuo atveju netaikytinas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimo ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies; nusprendė santuoką, įregistruotą tarp V. D. ir I. T. (buv. T.) 2002 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos miesto sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 992), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes: atsakovui V. D. (V. D.) paliko jo pavardę D., ieškovei I. T. - T. Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisė. Priteisė iš atsakovo V. D. 35503,15 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą bei 226,65 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės I. T. naudai. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo V. D. 999,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą; priteisė iš ieškovės I. T. 655,78 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Sumažino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-29 nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2-8092-777/2013) atsakovo V. D. turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 35729,80 Eur. Nusprendė per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui. Dėl prievolės kreditoriui AB DNB bankui apylinkės teismas nurodė, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2005 m. balandžio 29 d., vėliau atsiradusios prievolės, tame tarpe ir kreditoriui AB DNB bankui pripažino asmenine atsakovo V. D. prievole, juolab, kad su tuo sutiko ir pats atsakovas.
Šalies argumentai
Apeliantė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-24 sprendimo dalį, kuria įsipareigojimai AB DNB bankui pagal 2006-02-11 Kreditavimo sutartį Nr. 06/2301-10 pripažinti asmenine atsakovo V. D. prievole ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pripažinti, kad po I. T. ir V. D. santuokos nutraukimo jų atsakomybė AB DNB bankui išlieka solidari; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog prievolės bankui solidarumo klausimas išspręstas įsiteisėjusia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3152-730/2009. Teigia, kad šalims keisti sutarties modifikuojant prievolę pritarimo nedavė.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Apeliacinės instancijos teisme kilo ginčas dėl prievolės kreditoriui AB DNB bankui solidarumo nutraukiant santuoką.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė I. T. (buv. T.) ir atsakovas V. D. 2002-11-09 Klaipėdos miesto sav. administracijos CMS, įrašo Nr. 992, sudarė santuoką. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006-01-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-979-328/2008 nutraukė šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Paminėtoje byloje procesas buvo atnaujintas bei 2010-11-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1441-637/2010 buvo panaikintas Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006-01-23 sprendimas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu, ir I. T. bei V. D. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo paliktas nenagrinėtas. Klaipėdos apygardos teismas 2011-02-17 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-19 nutartį paliko nepakeistą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-30 nuosprendžiu atsakovas V. D. nuteistas pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį (už 2005 m. balandžio 20 d. prašymo nutraukti santuoką bendru sutarimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių suklastojimą), 300 straipsnio 1 dalį (už 2005 m. birželio 2 d. teismui pateikto sutuoktinės vardu surašyto prašymo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant suklastojimą), 300 straipsnio 1 dalį (už 2006 m. sausio 18 d. teismui pateiktos patikslintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties suklastojimą), 182 straipsnio 2 dalį (už sutuoktinei priklausančios dalies buto įgijimą apgaule). Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-12-10 nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-30 nuosprendžio dalis dėl V. D. nuteisimo pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis – V. D. pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Teisėjų kolegija pirmiausi pažymi, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-04-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3152-730/2009 išsprendė klausimą dėl solidariosios šalių atsakomybės kreditoriui AB DNB bankui pagal kreditavimo sutartį (CPK 182 straipsnio 2 punktas). CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata galią, t. y. šalys netenka teisės kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų bei teisinių santykių bei reikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-04-23 sprendime konstatavo, kad Kreditavimo sutartis nebuvo tinkamai įvykdyta, todėl solidariai iš kredito gavėjų I. T. ir V. D. bankui priteisė įsiskolinimą pagal kreditavimo sutartį. Civilinėje byloje dėl šalių santuokos nutraukimo šalys reikalavimus dėl įsipareigojimų bankui vykdymo kildina iš tos pačios Kreditavimo sutarties, kurios pagrindų iš jų, kaip solidariųjų bendraskolių jau yra priteistas įsiskolinimas, byloje dalyvauja tie patys asmenys, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-23 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3152-730/2009 turi prejudicinę ir res judicata reikšmę šioje byloje.
Kitas aspektas yra tas, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad solidariosios prievolės gali būti modifikuojamos tik esant kreditoriaus sutikimui. Šioje byloje kreditorė AB DNB bankas, sprendžiant dėl santuokos nutraukimo bei sutuoktinių turto padalijimo pareiškė atsiliepimą, jame aiškiai ir nedviprasmiškai prašė palikti sutuoktinių turtinę prievolę solidaria, o tai reiškia, kad apylinkės teismas negalėjo nepaisyti kreditoriaus reikalavimo, modifikuoti šios bendros sutuoktinių prievolės į asmeninę atsakovo prievolę, taip pažeisdamas kreditorės teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktinius bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismas, vertindamas ginčo prievolės pobūdį ir pakeitęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-23 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3152-730/2009 dalyje dėl šalių (kredito gavėjų) įsipareigojimų bankui pobūdžio ir vykdymo tvarkos, ne iki galo tinkamai taikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė klaidingą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo sprendimo dalis dėl prievolės pobūdžio keistina pripažįstant, kad po I. T. ir V. D. santuokos nutraukimo jų atsakomybė akcinei bendrovei DNB bankui yra solidari.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Apeliantė prašo iš ieškovės ir atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliantė sumokėjo 31 EUR žyminio mokesčio, 968 EUR advokato teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 999 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo turinį, jo motyvus, mano, kad skundo paruošimas nereikalavo specifinių teisinių žinių, ypatingų sąnaudų termino atžvilgiu, byla iš esmės apeliantės atžvilgiu nesudėtinga, dėl to mano, kad apeliantės pateiktos išlaidos yra per didelės. Atsižvelgiant į tai jos mažintinos iki 499,50 EUR ir apeliantei iš ieškovės ir atsakovo priteistina po 249,75 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį, kuria įsipareigojimai akcinei bendrovei DNB bankui pagal 2006 m. vasario 11 d. Kreditavimo sutartį Nr. 06/2301-10 pripažinti asmenine atsakovo V. D. prievole ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pripažinti, kad po I. T. ir V. D. santuokos nutraukimo jų atsakomybė akcinei bendrovei DNB bankui yra solidari.
Apeliantei akcinei bendrovei DNB bankui priteisti iš I. T. ir V. D. po 249,75 EUR, iš viso 499,50 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.