Kauno apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pažymėtina, kad ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovų G. K. ir A. K. solidariai 4 546,37 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas jau buvo iš esmės nagrinėti Kauno apylinkės teisme. Šis teismas 2023 m. gegužės 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-24-1107/2023 ieškinį atmetė. Tačiau Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1167-638/2023 panaikino tiek 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą, tiek 2023 m. gegužės 25 d. papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų, ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

4. Atsakovai A. K. ir G. K. mirė, t. y. G. K. (duomenys neskelbtini), A. K. (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, juos reiškė jų teisių perėmėjui atsakovui A. K.. Atsakovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovo tėvai vykdė namo stogo rekonstrukciją pagal suderintą projektą, kurios atlikimui 2013 m. buvo gautas ir pačios ieškovės sutikimas. Atsakovo tėvams 2015 m. buvo išduotas statybos leidimas pagal 2014 m. gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą. Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, jog atsakovo tėvai pažeidė rekonstrukcijos projektą ar darbai buvo atliekami netinkamai. Būdami rūpestingi ir atidūs, atsakovo tėvai, žinodami, kad 1936 m. statybos namo stogas yra avarinės būklės, pakeitė stogą tiek savo, tiek virš trečiojo buto kaimyno patalpų, dalis stogo buvo pakeista ir virš ieškovei priklausančių patalpų, tačiau ieškovė neprisidėjo finansiškai prie rekonstrukcijos, dėl to jos pusėje darbai atliekami nebuvo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad 2010 m., 2013 m. bei 2018 m. jai būtų buvusi padaryta žala, t. y., jog būtent tuo metu, kai buvo atliekami stogo remonto darbai, būtų liję, o vanduo būtų skverbęsis į jos patalpas. Ieškovės į bylą pateiktų foto nuotraukų data 2022 m. vasario 2 d., nors ieškinyje teigiama, kad vanduo bėgo tuo metu kai buvo atliekami stogo remonto darbai, t. y. 2018 m. Atsakovo vertinimu, ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų aplinkybę, jog būtent stogo rekonstrukcijos darbai 2018 m. ar vėlesni įvykiai, susiję su stogo remonto darbais, būtų lėmę žalos atsiradimą. Teikdama savo paaiškinimus, ieškovė nurodė, kad vanduo pradėjo bėgti jau 2010 m., tačiau nuo to laiko ji nesiėmė jokių veiksmų, jog būtų apsaugotas jos turtas nuo jam daromos žalos ir savo pasyviais veiksmais leido žalai didėti. Iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų matyti, kad yra remontuojama stogo dalis virš jos patalpų, tačiau nėra galimybės nustatyti metų, kada šios nuotraukos darytos. Stogo rekonstrukcijos darbus atliko specialistai, turintys visus leidimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad nuimta sena stogo danga turėjo įtakos žalos atsiradimui. Kaip minėta, stogo rekonstrukcijos darbai buvo atliekami 2018 m., tačiau ieškovė pateikė 2022 m. vasario 2 d. dienos fotonuotraukas, jog į patalpas neva bėga vanduo. Atsakovas nesutiko su paskaičiuotu žalos dydžiu. Teismui nusprendus eliminuoti tam tikrus darbus, pvz. stogo keitimą, kamino remontą, fasado tvarkymo darbus, turėtų būti perskaičiuota galutinė suma, kadangi prie pateiktos lentelės nuo visos sumos yra skaičiuojamas darbo užmokestis, papildomi darbai, sezoniniai darbai ir pan. Pažymėjo, kad pažeidimas kilo dėl jau statybų metu atsiradusių defektų, kurie buvo ieškovei faktiškai žinomi dar prieš statybos užbaigimo akto pasirašymą. Stogo pažeidimai buvo akivaizdūs ir pasireiškė iki 2021 m., o tai reiškia, kad ieškovė turėjo realią galimybę anksčiau suprasti apie pažeidimą, nelaukdama rekonstrukcijos užbaigimo fakto, todėl ieškovės reikalavimui atlyginti žalą taikytinas trijų metų ieškinio senaties terminas. Kadangi ieškovė neprašė šio termino atnaujinti, nenurodė svarbių aplinkybių, akivaizdu, kad tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundų ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

24. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo atmestas reikalavimas dėl nuostolių, atsiradusių dėl bendraturčio atliekamų pastato rekonstrukcijos darbų, priteisimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl ieškinio senaties

25. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad paskutinė senaties termino pabaiga yra siejama su 2018 m., todėl ieškovei ieškinį pateikus tik 2022 m. liepos 5 d., laikytina, kad ieškovė yra praleidusi sutrumpintą trijų metų senaties terminą. Apeliantė su teismo išvada nesutinka, nurodo, jog ji nėra praleidusi 3 metų ieškinio senaties termino, nes ginčo pastato dalies rekonstrukcija buvo baigta 2021 m. liepos 1 d., o ieškinys teismui buvo pateiktas 2022 m. liepos 4 d.

26. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme. Teismas ieškinio senatį taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis.

27. Bendroji taisyklė nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal subjektyvųjį kriterijų ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su asmens suvokimu, kad jo teisė pažeista. Tačiau šis kriterijus negali būti absoliutinamas, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas. Pagal objektyvųjį kriterijų sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Šis momentas sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Nustatant šias aplinkybes, atsižvelgiama į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. Tačiau, bendrai vertinant teismų praktiką, matyti, kad ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymas yra fakto klausimas, kurį teismas nustato kiekvienu konkrečiu atveju, įvertindamas įrodymų visetą ir šalių elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2012).

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2014 m. buvo parengtas atsakovų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies rekonstravimo projektas. 2015 m. liepos 24 d. Kauno miesto savivaldybės administracija statybos leidimu Nr. LNS-21-150724-00567 leido A. K. rekonstruoti statinį – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 1 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos statybos užbaigimo aktu patvirtino, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statyba užbaigta. Pirminio bylos nagrinėjimo metu, 2023 m. kovo 28 d. teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad atsakovai rekonstrukcijos darbus pradėjo 2010 metais, dar neturėdami statybos leidimo. Vėliau jie parengė projektą, gavo ieškovės sutikimą ir jiems buvo išduotas statybos leidimas. Šiame posėdyje ieškovė patvirtino, kad stogo ardymą atsakovai pradėjo 2019–2020 metais ir būtent tada įvyko pirmasis ieškovės patalpų užliejimas. Ieškovė nurodė, kad iš karto kreipėsi į patį kaimyną A. K., taip pat į jo samdomą rangovą ir dar į seniūną, kuris buvo atvykęs į jų namus. Seniūnas pasikalbėjo su A. K. ir kai išvažiavo, kaimynas pasakė, kad viską sutvarkys. Todėl ji laukė, kol kaimynai baigs savo namo dalies rekonstrukciją. Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus (raštelis „gerai, vėliau padarysim“, SMS žinutė), kad A. K. visą laiką jai žadėjo stogą sutvarkyti. Kai 2021 m. liepos 1 d. rekonstrukcija buvo baigta ir atsakovai jos stogo dalies nesutvarkė, 2021 m. lapkričio 22 d., 2021 m. gruodžio 16 d., 2022 m. balandžio 25 d., 2022 m. gegužės 25 d. buvo parašyti laiškai atsakovams ir jų atstovei. Nepavykus ginčo išspręsti taiku būdu, ieškovė 2022 m. liepos 4 d. kreipėsi į teismą.

29. Apeliacinės instancijos teismas remiasi kasacinio teismo išaiškinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-447/2008), kad ieškinio senaties termino pradžia turi būti nustatoma pagal momentą, kada asmuo realiai suvokė ar turėjo suvokti savo teisės pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad statybos darbų pabaiga yra teisiškai reikšmingas momentas, nes tik pasibaigus darbams tampa aišku, jog prievolė nebus įvykdyta (pvz., statybos darbų nutrūkimo 2001 m. pavasarį momentas laikytas ieškinio senaties pradžia). Mūsų byloje analogiška teisiškai reikšminga aplinkybė yra tai, kad atsakovai rekonstrukcijos darbus užbaigė tik 2021 m. liepos 1 d., o iki tol nuolat žadėjo (raštu) pašalinti žalą ir sutvarkyti ieškovės stogo dalį. Todėl ieškovė pagrįstai tikėjo, kad atsakovai, pabaigę savo darbus, įsipareigojimus įvykdys, ir tik rekonstrukcijos darbams pasibaigus tapo objektyviai aišku, kad jie to neketina daryti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neteisingai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią, nes ieškinio senaties termino pradžia negalėjo būti siejama nei su ankstesniais darbų etapais, nei su pirmu užliejimu, o skaičiuotina nuo rekonstrukcijos užbaigimo dienos. Kadangi ieškinys teismui pateiktas 2022 m. liepos 4 d., konstatuotina, jog ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido.

Dėl nuostolių atlyginimo

30. Tokiu atveju, kai žala padaryta vienam iš bendraturčių dėl kito bendraturčio atliekamų rekonstrukcijos darbų, žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Tai reiškia, kad ieškovas, prašantis priteisti nuostolius, turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius).

31. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs šalių duotus paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, sprendė, kad nors ir nustatyta, jog ieškovės turtui yra padaryta žala, tačiau konstatavo, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovų atliktų veiksmų ir žalos atsiradimo.

32. Susipažinus su byloje pateiktu Projektu (DOK-23714) ir įvertinus brėžiniuose ir techniniuose sprendiniuose nurodytą skardinės stogo dangos įrengimą bei faktą, kad šie sprendiniai pateikti rekonstrukcijos projekto dalyje „Pastato architektūra ir konstrukcijos“, darytina išvada, jog stogo dangos keitimas buvo įtrauktas į 2014 m. rekonstravimo projektą ir laikomas planuojamais rekonstrukcijos darbais. Šią išvadą patvirtina ir kitas Projekto punktas – 2.1.5.5, kuriame nurodyta, kad baigiant dengti stogą svarbu taisyklingai atlikti baigiamuosius darbus: užsandarinti tarpus tarp kamino, antenų ir įvairaus tipo angų, susijusių su dūmtraukio priežiūra. Nutekamieji vamzdžiai turi būti parenkami pagal sisteminį pasirinktos firmos katalogą. Todėl konstatuotina, kad atsakovo tėvai turėjo statybos leidimą keisti stogo dangą virš jiems priklausančių patalpų. Tačiau aplinkybė, jog vykdant statybą buvo įgyvendinti suprojektuoti sprendiniai ir įvykdyti jiems keliami reikalavimai, nesudaro pagrindo vertinti, kad kito bendraturčio teisės nepažeidžiamos, tinkamu statinio eksploatavimu pripažįstamas toks, kai dėl jo (statinio eksploatavimo) nedaroma žala ar kitoks neigiamas poveikis gretimam turtui. Kitu atveju bendraturtis turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta padaryta žala ir (ar) kad būtų pašalintas jo teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019). Pažymėtina, kad byloje ieškovė patvirtino, jog ji nesutiko, kad būtų keičiama stogo danga virš jai priklausančių patalpų. Taigi, ginčas kilo dėl to, ar atsakovo tėvai keisdami savo pusės stogo dangą galėjo pažeisti, sugadinti ieškovei priklausančios stogo dalies esamą dangą ir dėl to padaryti jai žalą.

33. Teismų praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas keliais pagrindiniais principais ir taisyklėmis. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tai reiškia, kad teismas negali remtis vien tik vienu įrodymu, neįvertinęs jo kontekste su kitais bylos duomenimis. Faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, negu jo nesant (tikimybių pusiausvyros principas). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įrodymų patikimumas vertinamas atsižvelgiant į jų tikslumą, detalumą, išsamumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas privalo vertinti visus byloje surinktus įrodymus, įskaitant tiesioginius ir netiesioginius, ir savo išvadas daryti iš įrodymų visumos, juos įvertinus pagal CPK 185 straipsnyje įtvirtintas ir teismų praktikoje suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles. Negalima suteikti didesnės įrodomosios reikšmės vienos rūšies įrodymų šaltiniui, neįvertinus kitų byloje surinktų įrodymų visumos.

34. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė paaiškino, kad įsigijusi butą, ji sutvarkė jai priklausantį kaminą – jį aptinkavo, užglaistė plyšius ir atnaujino aptrupėjusį tinką. Pasak ieškovės, iki atsakovų tėvų pradėtos stogo rekonstrukcijos stogo danga buvo tvarkinga ir nepraleido vandens. Tačiau atsakovams pradėjus tvarkyti jiems priklausančią stogo dalį, buvo nuplėšta sena šiferio danga, taip pat ir ta jos dalis, kuri buvo virš ieškovei priklausančios patalpos Nr. 3-10. Nuimta danga buvo palikta maždaug mėnesiui, todėl lyjant lietui vanduo ėmė skverbtis ne tik į šią patalpą, bet ir į patalpą Nr. 3-8, per pastogės laiptinę – į laiptinę I aukšte tarp patalpų Nr. 3-1 ir 3-2. Net ir pakeitus dalį stogo dangos, vanduo toliau patekdavo per sujungimą su senąja danga. Vykdydami darbus atsakovai nesiėmė jokių apsaugos priemonių, kad išsaugotų ieškovės stogo dangą ir nereagavo į jos pastabas, kad į jos patalpas per kiaurą stogą bėga vanduo.

35. Byloje atlikus teismo ekspertizę, ekspertas pagrindine žalos atsiradimo priežastimi įvardijo fiziškai nusidėvėjusį stogą, o ne prieš penkerius ir daugiau metų atliktus statybos darbus. Vis dėlto, 3 atsakyme į klausimą ekspertas nurodė, jog atliekant name rekonstravimo darbus natūralu, kad reikalinga demontuoti konstrukciją, atlikti gręžimo darbus ir pan. Dėl to atsiranda vibracijos, ir jos veikia aplinkui esančias konstrukcijas. Iš byloje esančių duomenų nustatyti ir įvertinti realaus poveikio namo dalims dėl statybos darbų, kurie buvo atlikti prieš 5 ir daugiau metų, nėra galimybės, nes byloje nepateikiama duomenų apie statybos darbų procesą statybos metu. Teismo posėdžio metu ekspertas taip pat patvirtino, kad rekonstrukcijos metu atliekami ardymo, lipimo ant stogo ir kiti darbai galėjo turėti įtakos ieškovei padarytai žalai – egzistavo reali tikimybė sulaužyti stogo dangą ir pažeisti kaminą, esantį virš ieškovei priklausančių patalpų.

36. Teismų praktikoje ekspertizės išvada, nors ir laikoma specialia įrodinėjimo priemone, neturi išankstinės galios ir teismui nėra privaloma – ji vertinama kartu su visais kitais byloje esančiais įrodymais ir negali būti vertinama atskirai. Šiuo atveju byloje esantys įrodymai – ieškovės paaiškinimai, nuotraukos, liudytojų J. L. ir I. J. parodymai, taip pat atsakovų neginčytas jų pačių raštelis ir žinutės dėl žalos sutvarkymo – sudaro pagrindą išvadai, jog vanduo į ieškovės patalpas pateko būtent po to, kai atsakovų tėvai vykdė stogo rekonstrukcijos darbus ir tinkamai neuždengė stogo. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės teiginį, kad iki rekonstrukcijos stogas buvo sandarus, o eksperto atsakymai taip pat nepaneigė tikimybės, kad rekonstrukcijos darbai galėjo lemti stogo dangos ar kamino pažeidimus.

37. Atsižvelgiant į visų byloje surinktų įrodymų visumą, darytina labiau tikėtina išvada, jog egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovų atliktų rekonstrukcijos darbų ir ieškovei atsiradusios žalos. Ieškovė nuosekliai teigė, kad iki darbų atlikimo stogo danga buvo tvarkinga ir nepraleido vandens ir šis teiginys atsakovų nebuvo paneigtas jokiais objektyviais duomenimis. Nuotraukos, liudytojų parodymai ir pačių atsakovų pripažinimas dėl būtinybės sutvarkyti žalą patvirtina, kad vanduo į patalpas pateko būtent stogo dangos nuėmimo ir netinkamo jos uždengimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į eksperto nurodytas aplinkybes dėl galimų pažeidimų rekonstrukcijos metu, konstatuotina, kad atsakovų veiksmai vykdant stogo rekonstrukciją buvo nepakankamai rūpestingi ir tiesiogiai susiję su ieškovei padaryta žala.

38. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jį nustato teismas, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, konkrečiomis bylos aplinkybėmis, taikytinais teisės aktais ir teismų praktikoje suformuotais kriterijais. Šioje byloje ieškovė žalos dydį grindė 2022 m. vasario 22 d. UAB „Asistavita“ išvada, kurioje buvo nustatyta, kad jos patalpų atkūrimo (remonto) kaštai sudaro 4 546,37 Eur. Vis dėlto, vertinant žalos dydį būtina atsižvelgti ir į CK 6.282 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nukentėjusiojo pareigą elgtis rūpestingai bei imtis priemonių žalos didėjimui išvengti. Byloje nustatyta, kad ieškovė, matydama daromą žalą, nesiėmė aktyvių veiksmų jai sumažinti, taip pat nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokią įtaką žalos atsiradimui turėjo natūralus pastato nusidėvėjimas, senų konstrukcijų būklė ir atmosferos poveikis. Be to, sąmatoje nurodyti fasado remonto darbai negali būti laikomi žalos, atsiradusios dėl atsakovų veiksmų, dalimi, nes ieškovė pateikė prieštaringus paaiškinimus dėl fasado pažeidimo priežasčių, o byloje nepateikta pakankamų įrodymų, leidžiančių patikimai nustatyti priežastinį ryšį tarp atsakovų veiksmų ir sienos pažeidimų. Vertinant stogo remonto išlaidas taip pat matyti, kad ieškovė iš esmės siekia ne patirtos žalos pašalinimo, o viso stogo pakeitimo nauju, kas akivaizdžiai viršija būtino žalos atlyginimo ribas ir neatitinka kompensacinio civilinės atsakomybės pobūdžio.

39. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad nustatant žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies. Nustatant žalos dydį pinigine išraiška, turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus žalos padarinius.

40. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovės pateikta sąmata netiksliai atspindi realius nuostolius, todėl teisingas, protingas ir įrodymais pagrįstas atlygintinos žalos dydis mažintinas iki pusės ir sudaro 2 073 Eur. Įvertinęs visų byloje surinktų įrodymų visumą ir taikydamas teisingumo bei protingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priima naują sprendimą – ieškinį tenkina iš dalies, priteisdamas ieškovei 2 073 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. liepos 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

41. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties institutą, civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai), pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), todėl teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

42. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius skundus (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

43. Ieškovė, nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, iš viso patyrė 5 200 Eur bylinėjimosi išlaidas (DOK-120936, DOK-51303 ir DOK-70366).

44. Atsakovas pateikė duomenis, kad byloje patyrė iš viso 2 620 Eur (250 Eur – pasirengimas ir atstovavimas 2023 m. kovo 28 d. teismo posėdyje, 300 Eur – baigiamųjų kalbų parengimas, 100 Eur pasirengimas ir atstovavimas 2023 m. balandžio 28 d. teismo posėdyje, 800 Eur – atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas, 300 Eur – prašymo dėl senaties taikymo parengimas, 300 Eur – dalyvavimas vietos apžiūroje su ekspertu, 200 Eur – pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje, 300 Eur – baigiamųjų kalbų parengimas, 70 Eur – pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje 2025 m. gegužės 2 d.) (2 t., e. b. l. 20–22, 99–100, 4 t., e. b. l. 12–15).

45. Šalių bylinėjimosi išlaidos, įvertinus, kad civilinė byla jau buvo vieną kartą grąžinta nagrinėti į pirmą instanciją, neviršija už tokio pobūdžio paslaugas rekomenduojamo priteisti išlaidų dydžio, todėl ieškinį patenkinus 50 proc., ieškovei iš atsakovo priteistinas 2 600 Eur, atsakovui iš ieškovės – 1 310 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

46. Atlikus šalių vienarūšių piniginių reikalavimų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistinas 1 290 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmosios instancijos teisme.

47. Valstybės patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 22,24 Eur ir viršija minimalią (8 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl, ieškinį tenkinus iš dalies, iš ieškovės ir iš atsakovo priteistina po 11,12 Eur (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).

48. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė sumokėjo 102 Eur žyminį mokestį ir 2 000 Eur už apeliacinio skundo parengimą, iš viso 2 102 Eur. Apeliacinį skundą patenkinus 50 proc., iš atsakovo ieškovei priteisiama 1 051 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

49. Atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 1 300 Eur. Proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, atsakovui iš ieškovės priteistina 650 Eur bylinėjimosi išlaidų.

50. Atlikus šalių vienarūšių piniginių reikalavimų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistinas 401 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. sprendimą. Priimti naują sprendimą. Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 073 Eur (dviejų tūkstančių septyniasdešimt trijų eurų) nuostolių atlyginimą, 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos (2 073 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. liepos 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 290 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 11,12 Eur (vienuolika eurų 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

Šis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.