- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-26
- Bylos Nr.
- 2-30-304/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01436-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Staševičienė
- Ieškovas
- E. J.
- Atsakovas
- V. B.
- Advokatai
- Audrius Karpinskas, Irena Sinkevičienė
- Kategorijos
- 44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
(2.5.10.1; 2.5.10.2.4.1; 2.5.10.2.4.2; 2.5.10.5.2.17; 3.2.6.4)
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. sausio 26 d.
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Staševičienė, sekretoriaujant Viktorijai Stanienei, dalyvaujant ieškovei E. J., jos atstovei advokatei Irenai Sinkevičienei, atsakovui V. B., jo atstovui advokatui Audriui Karpinskui, teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovui V. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą 910 Eur, neturtinę žalą 1000 Eur, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodė, kad 2014-12-23 iš S. M. už 869 Eur pirko karvę. Pagal skelbimą laikraštyje susirado vairuotoją, už karvės pervežimą iš Rietavo sav., (duomenys neskelbtini) k. į Telšius sutarė mokėti 41 Eur. Atsakovas karvę vežė neužtikrinęs reikiamų sąlygų. Atvežta karvė gulėjo ant užpakalinių kojų, išsižergusi, negalėjo atsistoti. Dėl švenčių į veterinarą kreipėsi 2014-12-29, karvei nustatytas dubens kaulų kryžiaus srities raiščių patempimas. Veterinaras rekomendavo karvę pristatyti priverstiniam skerdimui. Dėl karvės sunaikinimo patyrė neigiamas emocijas, išgyveno, jaudinosi, sušlubavo sveikata, moralinę žalą įvertina 1000 Eur.
Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašo ieškinį tenkinti jame nurodytų aplinkybių ir motyvų pagrindu. Papildomai nurodė, kad po Kalėdų, gruodžio 26 d. su pardavėja derėjosi dėl karvės pirkimo. Tada karvė tvarte buvo pririšta, šalia lakstė veršelis, karvė ėdė šieną, buvo sveika. Karvę parvežė išsižergusią kaip varlę, sudaužytą, ją spardė, pylė vandenį, visa tai matė pro langą. Į lauką nėjo, nes buvo blogai, kieme buvo 5 žmonės. Atsakovo niekas nevertė karvės vežti, jis pats sutiko, tuo užsiima. Veterinarą S. iškvietė tą pačią dieną, jis suteikė pirmąją pagalbą, sakė, kad sužalojimai nuo virtimo. Karvę gydė 3 dienas. Karvę papjovė ir sušėrė šunims, nes mėsa buvo juoda, tik sprandas ir kojos sveikos, vaistų prileista, o jos pagal skelbimą neėmė. Karvę pirko 27 ar 28 d., po Kalėdų. Karvę apžiūrėjo ji, dukra, anūkė, o aprodė savininkė M. Karvę pasiėmė gruodžio 29 d., tada pardavėjai padavė pinigus. Sutarties nerašė. Sumokėjo 3000 Lt už karvę ir 500 Lt už veršį, pinigus sumokėjo atsiimant gyvulius, pinigus dukra perdavė M. Vežėją rado pagal skelbimą, su juo kalbėjo mergikė, o kai parvežė, paprašė 140 Lt. Karvės važiavo dukra su pažįstamu L. Nuo suderėjimo iki parvežimo karvę prižiūrėjo savininkė. Kaip atrodė karvė prieš ją išvežant, nematė, nebuvo vietoje.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškinį. Nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti neturtinė žala nesiejama su atsakovo padaryta nusikalstama veika ar jo veiksmais, nulėmusiais asmens sveikatos sužalojimą, gyvybės atėmimą, todėl šis reikalavimas nepagrįstas. Turtinė žala nepagrįsta įrodymais: neaišku kada sudaryta pardavimo sutartis, joje nurodyti klaidingi duomenys. Karvę vežė paprašytas bendradarbio R. L., ieškovės giminaičio. Sutarė, kad ieškovė už gyvulio pervežimą atlygio nemokės, padengs kelionės išlaidas degalams. Karvė buvo mažai šeriama, nusilpusi, tvarte vos atsistojo ant kojų. Nors rizikinga tokį gyvulį vežti, ieškovės prašymu karvė buvo pakrauta specialaus lifto pagalba, pakrovus iš karto atsigulė. Karvę atgabenus į ieškovės namus, ji gulėjo toje pačioje pozoje. Turtinė žala kilo dėl pačios ieškovės didelio neatsargumo ir nepagrįsta rizika nulemtos veikos.
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba su R. L., kuris gyvena su ieškovės seseria. R. L. paskambino, kai jie važiavo kartu, paprašė parvežti karvę. Pakeliui užsuko. Buvo slidus kelias, nepaskubėjo. Karvę išvedė sukibę vyrai. Karvė pargriuvo, ji buvo perkūdusi, o veršis gražus. Buvo slidu, todėl barstė pelenus. Karvę su liftu pakėlė, įvedė į mašiną, uždarė ir išvažiavo. Mašinoje yra aliuminio danga, todėl negalima kreikti šieno, kad neslidinėtų, danga speciali. Karvei su veršiu buvo atskiras gardas nuo kitų galvijų. Jis važiavo priekyje, o iš paskos ieškovės duktė. Jie aplenkė ties (duomenys neskelbtini), turbūt nenorėjo lėtai važiuoti. Atvažiavus karvė buvo gulinti, ant jos pylė vandenį, nes tai leidžiama, bet ši nereagavo. Karvę ištempė lauk, žino, kad buvo skambinta veterinarui. Karvę įkėlus į mašiną, ji dar stovėjo. Jie transportuoja ir neinančius gyvulius, tai leidžiama nesukeliant skausmo. Kas 2 metus laiko egzaminus dėl vežimo. Pakrovimo metu buvo L., dukra, šios sugyventinis ar vyras, iš viso gal 4 žmonės. Karvės savininkės nebuvo, ji buvo ligoninėje. Nematė, kad kas pinigus mokėtų. Veršis buvo gražus, o karvė — vieni kaulai, liesa. Kiek žino, prieš mėnesį ar daugiau buvo sutarta dėl karvės, pinigai buvo sumokėti iš anksto, dukra važinėjo prižiūrėti karvės iš Telšių kas antrą dieną. Apie pinigus žino iš L., jis kalbėjo su savininke, jos dukra, po visko sužinojo. Pinigai buvo sumokėti prieš parvežimą, bet kambaryje nebuvo, galėjo nematyti. Jis atlieka pervežimus, neprivalo žiūrėti, kokios būklės karvė. Karvė buvo parvežta, vežta viena aptvare. Pargriūti galėjo tik silpnas gyvulys, veršis gerai važiavo, o karvė griuvo. Reikalavimų laikėsi: važiavo ne didesniu nei 70 km/h greičiu, nes keliai buvo slidūs. Gabenant rišti negalima, už tai baudžia. Automobilis specialus, pirktas Vokietijoje, skirtas galvijų gabenimui, teisės aktų nepažeidė.
Liudytojas S. K. paliudijo, kad yra ieškovės kaimynas. Koks buvo metų laikas, neatsimena, sniego nebuvo. Matė gyvulių supirkimo automobilį, po kiek laiko gulinčią karvę kieme, uždengtą antklode. Kaimynė kitą dieną prašė padėti pakelti karvę, kelis vakarus kilnojo. Karvė buvo stora, nebuvo išsekusi, ją sunku buvo pakelti. Ieškovė sakė, kad karvę įvedė savom kojom, tik nebeišvedė, gal vežant kažką padarė. Ar karvę pridavė, nežino.
Liudytoja V. D. paliudijo, kad yra ieškovės dukra. Karvės važiavo pažiūrėti gruodžio viduryje, o gal po savaitės, 29 d. parsivežti. Karvės pažiūrėti važiavo ieškovė, ji su dukra ir moteris, prirodžiusi pardavėją. Karvė stovėjo, ėdė, buvo veršis. Sutarė dėl atsiėmimo, po savaitės, t. y. 2014-12-29 važiavo atsiimti. Karvės iš karto neėmė, nes reikėjo 2 karves atiduoti. Laukė apie 2 savaites, nes nebuvo kaip parsivežti. Karvę šėrė, melžė, dukra kiekvieną dieną buvo, reikėjo veršį šerti, savininkė buvo. 2014-12-29 ji paskambino atsakovui. Į (duomenys neskelbtini) važiavo ji, sūnus, karvę prirodžiusi moteris. Savininkės dukra išvedė karvę, įstūmė, nes karvė nenorėjo lipti. Karvė iš tvarto išėjo savom kojom, nevirto, pastūmė, kad įliptų. Savininkės dukrai sumokėjo 3500 Lt. Neatsimena, ar sutartį rašė. Atsiimant karvė buvo sveika, neišsekus, išsekusios nebūtų pirkę. Perkant klausė, ar karvė gydyta, sakė, kad pati veršiavosi. Karvę prirodė J., kuri pažįsta savininkę. Apžiūrint karvę buvo tik savininkė. Dėl vežimo skambino R. pagal skelbimą iš laikraščių, su juo kartu dirba. Pažinojo L. motiną, jo telefoną sužinojo anksčiau, žinojo, kad dirba toje srityje. Telefonu tarėsi vežti tą dieną. Pakraunant karvę buvo savininkė, jos dukra, žentas, ji pati, jos sūnus ir J. Karvė iš tvarto ėjo ramiai. Karvę papjovė, nes niekas neėmė, namuose papjovė patys, tėvas su peiliu, mėsą atidavė šunims, turi 5 mažus šunis. Ūkininkų registre duomenų apie gyvulio pjovimą nereikalavo. Karvę iš mašinos ištraukė sūnus, kaimynas, kinkė arklį, į tvartą nešė 6 vyrai. Veterinarą kvietė tą pačią dieną, jis sakė, kad išmuštas stuburas. Gydė kelias dienas, vėliau sakė, kad dėl išmušto stuburo nieko nepadarys.
Liudytojas R. L. paliudijo, kad dirba kartu su atsakovu. Su atsakovu važiavo paimti karvę. Ši buvo silpna, išvedus nuvirto prie tvarto. Atsakovas pildo dokumentus, o jis veda gyvulį. Karvę parvežti prašė ieškovės dukra. Išvedus karvę iš tvarto, ši buvo silpna, prie svarstyklių galo nuvirto, atsikėlus įvedė. Karvė virto dėl silpnumo. Ją vedė, nes prašė. Išvedant karvę buvo V., tėvas jo, savininkė, sūnus. Vežti galima, nes prašė. K., S. draugė, pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) karvės nebuvo kam prižiūrėti, liepė ją pasiimti. Veršis buvo gražus, nes žindo, o karvė buvo neprižiūrėta. Atvežus karvė gulėjo ant pilvo, užpakalinės kojos išskėstos. Bandė kelti, tempti, pylė šaltą vandenį, bet ši neatsistojo. Karvę prašė paimti prieš 2-3 savaites. Vita jo prašė atsakovo telefono, nes gyveno su ieškovės seseria.
Liudytojas specialistas L. B. paliudijo, kad yra Telšių veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas. Paaiškino, kad registruotas vežėjas turi turėti leidimus, veterinarinį patvirtinimą, kompetencijos pažymėjimą. Organizatorius, tas, kuris atiduoda gyvulį, turi prieš pervežimą, prieš pakrovimą įvertinti gyvulį. Jei gyvulys nejuda, jo negalima vežti, turi kreiptis į veterinarą, kad bent suleistų vaistų. Organizatorius gyvulio vežamo važtaraštyje turi pasirašyti, kad gyvulys tinkamas transportavimui. Gyvuliai turi būti atskirti amžiaus grupes, nebent yra susigyvenę. Mašinos danga specializuota, pritaikyta pervežimams, gyvuliai neturi slidinėti, kreikti nereikėtų, nebent gyvulys turi problemų. Karvei galėjo trūkti raiščiai, dėl to galėjo išsiskėsti, tai galėjo būti kelionės pabaigoje. Jei karvė negalėjo savarankiškai judėti, jos negalėjo vežti, ji pati turėjo įeiti į mašiną, jei neturėjo fizinių problemų. Važtaraštis yra vežimo dokumentas, jame yra visi duomenys apie gyvulį, buvusį ir naują savininką, ar gydytas ir t. t. Važtaraštį turi pasirašyti gyvulio laikytojas. Be važtaraščio negalima vežti. Jei nėra atvirų žaizdų, priepuolių, gyvulį galima vežti. Svarbu, kad ūkyje nebūtų taikomi apribojimai dėl užkrečiamų ligų. Vežant gyvulys gali būti rišamas, jei agresyvus, jei reikia, bet negalima rišti už ragų, nosies. Vežėjas turi gauti atitinkamą pažymėjimą. Draudžiama vežti nejudantį gyvulį, kitaip vežėjas rizikuotų licencija. Laikytojas perduoda atsakomybę vežėjui nuo rampos atidarymo pradžioje iki uždarymo iškraunant. Karvė galėjo išsiskėsti pasikeitus laikymo sąlygoms, dėl lėtinės ligos, po veršiavimosi galėjo būti problemų dėl šėrimo, lėtinių susirgimų. Automobilis pritaikytas pervežimui ir sveikas gyvulys negalėtų išsiskėsti, nebent dėl įgimtų ligų, paliegimo. Lėtinis procesas galėjo nesimatyti. Pilti šaltą vandenį ant gyvulio nekenksminga. Automobilis pritaikytas vežimams, vežėjas kvalifikuotas, tikėtina, kad karvei kažkas buvo.
Liudytojas V. S. paliudijo, kad yra veterinarijos gydytojas, aptarnavo ieškovę. Paaiškino, kad 2014 m. gruodžio gale jį iškvietė ieškovė. Karvė buvo lauke. Suleido vaistus į veną ir įtempė karvę į tvartą. Pirma prognozė buvo, kad patempti raiščiai. Kitą dieną matė, kad karvės nepastatys, todėl pasiūlė parduoti, priverstinai skersti arba migdyti. Skerdimas galimas, nes vaistai leidžiami, mėsa tinkama žmonėms. Pardavus tokią karvę galėjo gauti iki 200 Lt, už gulinčia karvę mokama ne daugiau, jam kainos žinomos. Prie karvės vyko 2 kartus, vaistai kainavo apie 20-30 Lt, vizitas nekainavo. Karvė galėjo būti nestipri, galėjo būti medžiagų apykaitos sutrikimai. Karvė pagal įmitimą nebuvo geros būklės, žemiau vidutinio įmitimo. Sveikas gyvulys vežant neturėjo traumuotis. Jei karvė pati įėjo į mašiną, ją galėjo transportuoti. Visi gyvuliai bijo transportavimo, priešinasi, nes kita aplinka, sąlygos. Jei karvė būtų pasitempusi namuose, ji nebūtų įlipusi į mašiną. Pasitempimas gali būti vežant, ar bandant stotis po virtimo. Žmogui, neturinčiam veterinarinio išsilavinimo, gyvulio nusilpimas gali matytis tiek, kiek žmogus nori. Karvei kraujo tyrimas nebuvo darytas. Karvė buvo per silpnas gyvulys: nebuvo įmitimo, žvalumo, struktūra, ji buvo apyliesė, nebuvo pilnavertės mitybos. Veršiukas yra mažesnis, judresnis, todėl esant netinkamam transportavimui patiria mažiau traumų. Transportuojant gyvuliai gali būti nerišami. Medžiagų apykaitos sutrikimai pasireiškia ne per vieną dieną, per 2 valandas nusilpti negalėjo, tik traumuotis, nusilpimas turėjo būti iš anksčiau.
Liudytoja S. I. paliudijo, kad ji yra karvės pardavėjos S. M. duktė. Pablogėjus motinos S. M. sveikatai, 2014 m. gruodžio gale sugalvojo parduoti karvę. Kai pirkėjai atvažiavo vežtis karvės, atsiskaitė su pinigais. Motina į lauką nėjo, nes skaudėjo širdį. Vairuotojas ir dar vienas sakė, kad karvę išsives patys. Įkėlus veršį išvedė karvę, įkėlė. Ieškovė su motina atsiskaitė tą pačią dieną, kai atvažiavo jos vežtis. Karvė buvo prižiūrėta, nebuvo silpna. Karvė mašinoje buvo palaida, mašina nepritaikyta vežti, turėjo būti gardeliai. Matė, kaip karvė įėjo, neklupo, įėjo gerai. Karvė nesirgo, nebuvo gydyta, buvo sveika, apsiveršiavusi. Gydytojo veršiuojantis nekvietė. Karvę šėrė ji, prižiūrėjo. Gyveno su motina. Karvė vedant neslydo, ledo nebuvo. Pinigus už karvę padavė 2 moterys, pirkėja J. buvo. Pirmą kartą pirkėja atvažiavo savaitė iki karvės vežimo. Namuose buvo motina, aprodė karvę, melžė, apžiūrėjo, ji pati buvo parduotuvėje. Motina ligoninėje buvo tik 2015 m. kovo mėn. Karvę nusprendė parduoti prieš veršiavimąsi, nes norėjo eiti gyventi į miestą, motina buvo pasiligojusi, paskui gailėjosi, kad karvę pardavė.
Liudytoja J. M. paliudijo, kad buvo S. M. kaimynė. Paaiškino, kad karvė buvo sveika. Matė, kai nuvažiuodavo, eidavo vasarą perkelti, pamelžti. Ji karvę prirodė ieškovei. Karvė ėdė, davė pieną, vaikščiojo, buvo sveika. Veterinarinio išsilavinimo neturi. Karvė po veršiavimosi nebuvo per kūda. Išvežant karvę dalyvavo. Buvo didelė mašina. Matė, kad vyrai vedė karvę už „šniūro“, buvo vienas vyras. Dar buvo savininkė, ji verkė, ėjo į kambarį, nes skaudėjo širdį. Karvė lipti į mašiną nenorėjo, kažkas iš vyrų spyrė, kad eitų.
Liudytojas R. M. paliudijo, kad yra ieškovės kaimynas. Jis padėjo iškraunant karvę, nes ši nesikėlė. Karvę įtempė į tvartą. Iš mašinos traukė, nes nesikėlė. Karvė buvo sunki. Paskui padėjo apversti ant šono. Ar karvę papjovė, nežino, nematė, ar kas išsivežė, mėsos jam nesiūlė.
Liudytojas A. L. paliudijo, kad ieškovę pažįsta apie 30 metų, o sūnus dirba su atsakovu. Paskambino ieškovė ir paprašė nuvežti iki (duomenys neskelbtini). Vežė gal 4 žmones, iš mašinos nelipo. Ieškovė į (duomenys neskelbtini) nevažiavo. Kas karvę vedė į mašiną pakraunant, nematė, iškraunant padėjo ištempti. Kur ieškovė dėjo karvę, nežino. Pakrovus karvę atsakovas išvažiavo pirmas, jis skubėjo kitų gyvulių, jo Telšiuose laukė apie 0,5-1 val. Keliai buvo slidūs, daug posūkių, todėl nelėkė. Pats tokios mašinos gyvulio pervežimui nebūtų samdęs.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš veterinarijos gydytojo V. S. pažymos dėl gyvulio sveikatos būklės įvertinimo matyti, kad karvė buvo silpna, nejudri. Diagnozė nustatyta remiantis karvės apžiūra, klinikinės būklės įvertinimu, nustatyta, kad karvei yra dubens kaulų kryžiaus srities raiščių patempimas. Patariama karvę išvežti priverstiniam skerdimui, arba užmigdyti ( 5 b. l.).
Iš veterinarijos gydytojo V. K. pažymos matyti, kad S. M. priklausanti karvė gim. (duomenys neskelbtini) nebuvo gydyta (6 b. l.).
Iš Šiaulių Valstybės garantuojamos teisinės tarnybos sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo matyti, kad ieškovei E. J. paskirta atstovė advokatė Irena Sinkevičienė (9,10 b. l.). Iš pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad iš viso valstybės naudai priteistina suma – 138,96 Eur (40 b. l.).
Iš gyvūnų vežėjo leidimo atitinkančio reglamento (EB) Nr. 1/2005 10 str. 1 d. nuostatų matyti, jog atsakovas turi sertifikuotą leidimą gabenti gyvulius (29 b. l.).
Iš pažymėjimo Nr. LT-78-T-026 trumpoms gyvūnų kelionėms skirtos kelių transporto priemonės ( 28,29 b. l.), tęstinio mokymo VĮ Pažymėjimo B. matyti, kad 2008-04-05 yra išklausęs mokymo kursus „Gyvūnų transportavimas pagal tarybos reglamentą (EB) 1/2005 reikalavimus“ (30 b. l.) bei tai, kad gyvuliai buvo vežami sartifikuotu, specialiai pritaikytu vežimui automobiliu.
Ieškovė palaiko ieškinį dėl žalos atlyginimo už prarastą karvę, neturtinės žalos nebereiškia ir vadovaudamasi LR CK 6.245 str. 1 d., 6.249 str., 6.263 str. normomis kurios numato teisę reikalauti žalos atlyginimą iš asmens padariusio savo veiksmais žalą kitam asmeniui, prašo ieškinį tenkinti. Atsakovas vadovaujasi įtvirtinančiomis civilinės teisės pažeidimo sudėties normomis, kai atsakomybė galima tik esant atsakovo kaltei 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str., 6.250 str. ir prašo ieškinį atmesti.
CL 6.263 str. šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta generalinio delikto doktrina, kuri reiškia, kad bet koks žalos padarymas laikomas deliktu, jeigu žalos padaręs asmuo neįrodo esant aplinkybių, dėl kurių jo civilinė atsakomybė negalima. Taigi generalinio delikto principas reiškia, kad žalos faktas kartu reiškia padariusio asmens veiksmų neteisėtumo ir jo kaltės prezumpciją. Šio straipsnio norma įtvirtina kiekvieno asmens bendrąją pareigą elgtis atsargiai. Ji vadinama rūpestingumo pareiga (angl. duty of care). Pagal komentuojamą normą ją turi kiekvienas kiekvienam. Tačiau šios pareigos pobūdis, turinys, laipsnis nėra vienodi. Vieni turi didesnę, kiti mažesnę rūpestingumo pareigą. Šios pareigos pobūdis, laipsnis priklauso nuo daugelio aspektų – asmens atliekamo darbo, kvalifikacijos.
CK 6.251 str. Visiško nuostolių atlyginimo principas nėra absoliutus. Įstatymas gali nustatyti ribotą civilinę atsakomybę, kai atlyginama tik dalis žalos, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją. Tai, ką nukentėjusysis gavo daugiau, nei jam padaryta nuostolių, galima kvalifikuoti kaip nepagrįstą praturtėjimą. Vadovaujantis LR CK 6.247 str. atlyginami turi būti tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (neveikimo) rezultatu. Kitas civilinės teisės pažeidimo sudėties elementas - priežastinis ryšys, kai civilinė atsakomybė pasireiškia nuostolių atlyginimu.
Iš šalių, liudytojų, specialisto bei vet. gydytojo parodymų byloje esančios medžiagos matyti, kad tiek ieškovė tiek atsakovas nebuvo visiškai rūpestingi bei sąžiningi vykdydami susitarimą dėl karvės pervežimo.
Iš atsakovo V. B. parodymų matyti, jog jo nuomone jis neprivalėjo žiūrėti, kokios būklės karvė. Karvę išvedė sukibę vyrai, ji pargriuvo, buvo perkūdusi, o veršis gražus. Karvė buvo vežta viena aptvare kartu su veršiuku. Pargriūti galėjo tik silpnas gyvulys, veršis gerai važiavo, o karvė griuvo. Mašinoje yra aliuminio danga, todėl negalima kreikti šieno, kad neslidinėtų, danga speciali. Gabenant rišti gyvulio taip pat negalima, už tai baudžiamas vežėjas. Teisės aktų nepažeidė, reikalavimų laikėsi: keliai buvo slidūs, važiavo ne didesniu nei 70 km/h greičiu. Automobilis specialus, pirktas Vokietijoje, skirtas galvijų gabenimui.
Iš Telšių Veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojo specialisto L. B. paaiškinimo matyti, kad karvei galėjo trūkti raiščiai, dėl laikymo sąlygų pasikeitimo, dėl gyvulio ligos, po veršiavimosi galėjo būti problemų dėl šėrimo, lėtinių ligų. Taip pat jei gyvulys akivaizdžiai sergantis, jo negalima vežti, turi kreiptis į veterinarą, kad bent suleistų vaistų. Organizatorius gyvulio vežamo važtaraštyje turi pasirašyti, kad gyvulys tinkamas transportavimui. Kaip matyti vežėjas neturėjo jokio važtaraščio patvirtinančio gyvulio sveikatos būklę, galimybę transportuoti, t. y. atsakovas matydamas, kad karvė yra silpna gyvulį vežė savo rizika, kaip pats teigia, nes ieškovė prašė. Liudytojas R. L. paliudijo, kad kartu su atsakovu važiavo paimti karvę pervežimui. Ši buvo silpna, neprižiūrėta, nuvirto prie tvarto. Vežė tik, kad prašė tokį gyvulį vežti. Atvežta karvė gulėjo ant pilvo, išskėstomis užpakalinėmis kojomis. Bandė kelti, tempė, bet ji nesistojo. Liudytojas S. K. paliudijo, kad kieme pamatė gyvulių supirkimo automobilį, o po kiek tai laiko kieme gulinčią karvę. Karvė nebuvo išsekusi, ją buvo sunku perkėlinėti, nes ji tik gulėjo. Liudytojas V. S. vet. gydytojas paaiškino, kad ieškovės karvė gulėjo lauke. Suleido vaistus į veną ir įtempė karvę į tvartą. Karvė buvo nestipri, žemiau vidutinio įmitimo, apyliesė, galėjo būti medžiagų apykaitos sutrikimai dėl nepilnavertės mitybos. Gyvulys negalėjo nusilpti vežamas, galėjo tik traumuotis. Suprato, kad karvei patempti raiščiai, ją vežant, arba bandant stotis po virtimo, todėl pasiūlė gyvulį parduoti, už kurią galimą gauti iki 57,92 Eur priverstinai skersti arba migdyti. Skerdimas galimas, nes vaistai leidžiami, mėsa tinkama žmonėms.
Ieškovės parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Tiek I. tiek D. ir pati ieškovė teigė, kad pinigai už karvę buvo perduoti pardavėjai 2014-12-29. Pati ieškovė pinigus sumokant nedalyvavo. Iš karvės pirkimo - pardavimo S. M. rašto matyti, kad 2014-12-29 pardavė karvę E. J., kuri jai sumokėjo 3000 Lt matant kartu su ja atvykusiai J. M., dalyvaujant S. M. dukrai S. I. ( 8 b. l.). Apie veršiuko pirkimą visiškai neužsimenama. Iš to darytina išvada, kad sutartis buvo sudaryta vėliau. Parvežus karvę ieškovei, ji žiūrėdama pro langą matė, kad gyvulys priverstinai ištempiamas iš mašinos, spardomas, nesikeliantis, tačiau nesiima iš karto priemonių išsiaiškinti su karvės pardavėja dėl gyvulio sveikatos būklės, nors tik ką jos teigimu buvo sumokėjusi 3000 Lt. Antrinė teisinė pagalba jai suteikta 2015-02-11 sprendimu, tačiau į teismą kreipiasi tik 2015-07-23, t. y. po karvės pardavėjos S. M. mirties 2015-05-08 (mirties liudijimas 42 b. l.). Visi šie įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė žinojo kokios būklės gyvulį pirko, tačiau prisiėmė riziką prašydama jį gabenti, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies atsižvelgus į šalių prisiimtą riziką.
Gyvulio laikytojas perduoda atsakomybę vežėjui nuo rampos atidarymo pradžioje iki uždarymo iškraunant. Atsakovas prisiėmė riziką tik gabendamas nesveiką, išsekusį gyvulį ir neturėdamas važtaraščio, patvirtinančio gyvulio sveikatos būklę bei galėjimą jį transportuoti (nes gyvuliai gali būti vežami ligoti - skerdimui).
E. J. nesinaudojo patarimu parduoti gyvulį, o jos žodžiais gyvulį paskerdė, o mėsą atidavė šunims. Be to, ieškovei buvo vežami du gyvuliai karvė ir veršiukas, už pervežimą ji sumokėjo 41 Eur, todėl ši suma taip pat turėtų būti dalintina.
Ieškovė E. J. teismo posėdžio metu nuo neturtinės žalos 1000 Eur atsisakė.
Iš atsakovo ieškovei priteistina (869 Eur - 57,92 Eur ( už gyvulio pardavimą skerdimui ieškovė galėjo gauti 57,92 Eur ) : 2 = 405,54 Eur žalos atlyginimui + 21 Eur už karvės pervežimą, iš viso 426,54 Eur.
Ieškinys tenkintas 47 proc., todėl iš atsakovo priteistina 65,31 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, taip pat mažiausias žyminis mokestis mokamas turtiniuose ginčuose – 20 Eur į valstybės pajamas.
Iš ieškovės atsakovui priteistina 53 procentai atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą, t. y. 159 Eur ( LR CPK 93 str. 1,2 d.).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 279 str., 307 str.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. B. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės E. J., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 426,54 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2015-07-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo V. B. a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės pajamas 65,31 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ( įmokos kodas 5630) ir 20 Eur žyminį mokestį (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš ieškovės E. J., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui V. B. 159 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.