Kauno apygardos teismo nutartis

2017-01-25 · Civilinė byla Nr. 2S-468-390/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-25
Bylos Nr.
2S-468-390/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Kukalis
Pareiškėjas
V. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-468-390/2017Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01732-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.6 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio D. J. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą dėl antstolio D. J. veiksmų vykdomojoje byloje, kuria atsisakyta panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-2030-925/2016 buvo tenkintas pareiškėjo V. M. prašymas – nutarta sustabdyti antstolio D. J. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, kurioje jis atlieka priverstinį skolos išieškojimą iš pareiškėjo V. M., nukreipdamas išieškojimą į pareiškėjo V. M. nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, iki bus galutinai išspręstas pareiškėjo V. M. skundas dėl antstolio D. J. veiksmų, susijusių su pareiškėjo turto realizavimu varžytynėse.Antstolis D. J. 2016 m. lapkričio 22 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismui pateikė prašymą panaikinti nutartį civilinėje byloje Nr. 2SP-2030-925/2016, kuria pagal V. M. prašymą pritaikytos laikinos apsaugos priemonės bei sustabdyti antstolio vykdymo veiksmai byloje, kurioje antstolis atlieka priverstinį išieškojimą iš V. M. turto, bei leisti tęsti vykdymo veiksmus, surašant turto pardavimo varžytynėse aktą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi atsisakė priimti antstolio D. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2SP-2030-925/2016 kaip nenagrinėtiną teisme.Teismas nurodė, kad antstolis nėra įstatymo reglamentuota procesine tvarka ir forma išsprendęs pareiškėjo V. M. skundo priėmimo klausimo, todėl teismas neturi pagrindo nagrinėti antstolio prašymo dėl nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolis D. J. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2SP-2030-925/2016, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas turėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo išspręsti iš esmės, ir neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti priimti prašymo. Skolininkas nepateikė teismui jokių tikėtinų įrodymų, patvirtinančių jo skunde nurodytas aplinkybes, o antstolis nurodė ir pateikė teismui rašytinius įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjo reikalavimų nepagrįstumą, todėl egzistavo ir šiuo metu egzistuoja teisinės prielaidos teismui panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.Nei pareiškėjas, nei teismas į procesą neįtraukė suinteresuotų bylos baigtimi asmenų – išieškotojo, išieškotojo atstovo ir turtą įsigijusio asmens.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str., 338 str.).Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti suinteresuoto asmens prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t. y. kaip nenagrinėtiną teisme. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. U. ir kt. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-3-470/2009). Taigi teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. N. v. E. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-199/2011).Bylos duomenimis nustatyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-2030-925/2016 buvo tenkintas pareiškėjo V. M. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir sustabdyti antstolio D. J. vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje, kurioje jis atlieka priverstinį skolos išieškojimą iš pareiškėjui V. M. priklausančio turto, iki bus galutinai išspręstas pareiškėjo V. M. skundas dėl antstolio D. J. veiksmų, susijusių su pareiškėjo turto realizavimu varžytynėse. Suinteresuotas asmuo D. J. pateikė prašymą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-2030-925/2016 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme.Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti suinteresuoto asmens prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nutartyje nurodė tik faktines susidariusios situacijos aplinkybes, tačiau nenurodė jokio įstatyminio pagrindo, kuriuo vadovaujantis toks pareiškėjo prašymas negalėtų būti nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Atskirai pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių taikymas reglamentuotas CPK XI skyriaus Procesas Penktame skirsnyje, yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo arba pasidarymo nebeįmanomu. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės yra atsakovui ar jo turtui teismo taikomos procesinės priemonės, kuriomis nesprendžiamas tarp šalių kilęs materialusis teisinis ginčas, o tik imamasi įstatymuose nustatytų priemonių, kad ateityje, šalių ginčą išsprendus, būtų neapsunkintas ir apskritai būtų įmanomas priimto sprendimo įgyvendinimas, t. y. įvykdymas. Šiam tikslui pasiekti nustatyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra galimas bet kurioje civilinio proceso stadijoje ir netgi dar nepareiškus ieškinio (CPK 144 straipsnio 3 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t. y. bylos, aplinkybės. Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimas nesukelia CPK 293 straipsnio 3 punkte, 294 straipsnio 2 dalyje nustatytų padarinių, t. y. draudimo su tuo pačiu prašymu kreiptis į teismą pakartotinai. Teismo nutartis laikinųjų apsaugos priemonių klausimu gali būti ne tik skundžiama instancine (išskyrus kasaciją) tvarka (CPK 151 straipsnis), bet ir pats laikinąją apsaugos priemonę taikęs teismas gali laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita (CPK 148 straipsnis) arba papildomai pritaikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 straipsnio 2 dalis) ir netgi šias panaikinti (CPK 149 straipsnis).Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti suinteresuoto asmens prašymą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.Kadangi suinteresuotas asmuo reiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nurodytų nutarties 1 punkte, panaikinimo, kurio pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo, dėl prašymo (ne)pagrįstumo nepasisakė, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi nebuvo atskleista klausimo esmė. Apeliacinis teismas išnagrinėti apeliacine tvarka aptarto klausimo iš esmės negali, nes taip būtų pažeistos ir suvaržytos byloje dalyvaujančių asmenų gynybos procesinės teisės. Tokio pobūdžio pažeidimas yra pagrindas panaikinti ginčijamą nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Algimantas Kukalis