- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-28
- Bylos Nr.
- 1A-167-648-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Pažarskis (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Leonarda Gurevičienė
- Nuteistasis
- F. A.
- Advokatai
- Natalija Boikas
Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-167-648/2012
Teisėjas Alenas Piesliakas Teisminio proceso Nr.: 1-10-9-00163-2010-4
2012 m. kovo 28 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Leonardos Gurevičienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo F. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo F. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
F. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. už tai, kad jis 2008-12-03, nuo 14.10 val. iki 15 val., ir 2008-12-08, nuo 14 val. iki 14.36 val., Lietuvos kriminalinės policijos biuro Korupcijos kontrolės valdyboje, Kęstučio g. 9, Vilniuje, bei 2009-08-19, 13 val., Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, Laisvės pr. 79A, Vilniuje, apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00033-08, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus apie tai, kad D. K. nebendravo su D. D.. F. A. taip pat melagingai parodė, kad 2008-04-14, apie 21 val., jis negirdėjo, apie ką tarnybiniame automobilyje „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) stovėjusiame prie prekybos centro „Norfa“, Molėtų plente, Vilniuje, D. K. kalbėjo su D. D., ir D. K. nepaėmė iš D. D. 150 Lt kyšio.
Šalies argumentai
Nuteistasis F. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-07-13 nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantas taip pat prašo prijungti prie šios baudžiamosios bylos iš išnagrinėtos Vilniaus apygardos teisme baudžiamosios bylos Nr. 1A-1178/2010: 1) 2008-04-14 automobilio „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolą; 2) Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro biologinių tyrimo specialisto išvadas; 3) K. Č. ir D. D. parodymo F. A. atpažinti protokolus; 4) specialisto išvadas (t.2, b.l. 28-31).
Pasak apelianto, teismas padarė neteisingą išvadą, kad jis melagingai parodė, jog D. K. nebendravo su D. D.. 2008-12-03 jo, apklausto kaip liudytojo, apklausos protokole nurodyta, kad D. K. bendravo su D. D.. 2008-12-08 apklaustas jis parodė, kad neprisimena, ar 2008-04-11 buvo stabdytas nors vienas „Ford Fiesta“ markės automobilis, jie nebendravo su vairuotoju. F. A. teigimu, baudžiamojoje byloje įrodyta, kad jis ir D. K. nestabdė minėto automobilio, o sustojo pakeliui į miestą ir D. K. išlipo iš tarnybinio automobilio, tačiau jis (F. A.) nežinojo, kokiems tikslams D. K. išlipo. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, o teisiamojo posėdžio metu nebuvo galimybės nustatyti, koks atstumas buvo tarp dviejų automobilių, dėl to negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad jis galėjo matyti ir matė, kur išėjo D. K. bei ką šis darė. Baudžiamojoje byloje yra duomenų, kad kelyje buvo tamsu, lijo lietus, o iš fotolentelės prie 2008-04-14 liudytojų D. D. ir K. Č. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog apšvietimo kelyje nėra. Taip pat nenustatyta, ar K. Č. vairuojamas automobilis buvo techniškai tvarkingas, ar degė automobilio stovėjimo žibintai. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nėra įrodyta, kad jo parodymai, jog nei jis, nei D. K. nebendravo su automobilio „Ford Fiesta“ vairuotoju, yra melagingi.
Apeliantas nurodo, kad jis neneigė, jog policijos automobilis ir jis su kolega galėjo būti toje vietoje kaip nurodė liudytojai, taip pat neneigė, kad jie galėjo nuvažiuoti prie „Norfos“ parduotuvės, esančios Molėtų plente, Vilniuje, bet neprisimena, su kuo kalbėjo D. K. ir ką šis darė, kadangi kiekvienas budėjimas kelyje yra susietas su analogiškomis situacijomis ir panašiomis viena į kitą aplinkybėmis. 2008-04-11 darbas prasidėjo 15 val. ir vakare, 20-21 val., jis jau buvo pavargęs, be to, nurodė, kad jis turėjo rūpesčių šeimoje, dėl to jis galėjo neatkreipti dėmesio į D. K. veiksmus ir kalbas.
Pasak F. A., jis gerai prisimena, kad jis kartu su D. K. buvo sulaikyti, davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kurie atitinka tikrovę, jis negirdėjo, kad D. K. reikalautų kyšio, nematė, kada ir kaip D. D. perdavė pinigus D. K.. Abejoja, ar pinigai buvo perduoti D. K. į rankas, o mano, kad pinigai buvo palikti po automobilio sėdyne. Tokie jo parodymai yra teisingi, kadangi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1178/2010 nustatyta, jog D. D. neperdavė pinigų D. K., o padėjo juos automobilyje tarp priekinių vairuotojo ir keleivio sėdynių prie pavarų perjungimo rankenėlės. Tai užfiksuota 2008-04-14 „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros protokole. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro biologinių tyrimo specialisto išvadoje nurodyta, kad ant tyrimui pateiktų banknotų, paimtų policijos automobilyje, kuriame buvo D. K. po to, kai pinigus paliko liudytojas D. D., palikti pėdsakai yra netinkami žmogaus lytėjimo pėdsakų DNR tyrimui. Nuteistojo teigimu, jis ir jo gynėja prašė prijungti išnagrinėtą Vilniaus apygardos teismo baudžiamąją bylą Nr. 1A-1178/2010, bet toks prašymas buvo atmestas. Tokiu būdu neįrodyta, kad jis pastebėjo, jog D. D. perdavė pinigus D. K..
Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad baudžiamojoje byloje nepašalinti prieštaravimai tarp liudytojų K. Č. ir D. D. parodymų. 2008-04-15 K. Č. parodė ir tai jis patvirtino teisiamajame posėdyje, kad 2008-04-11 tas pats pareigūnas, kuris bendravo su D. D., pakvietė jį į tarnybinį automobilį (kalba vyko apie D. K.). 2011-02-03 K. Č. parodė, kad vienas iš policijos pareigūnų pakvietė D. D. į policijos automobilį. Pastarasis grįžęs pasakė, kad policijos pareigūnas liepė sumokėti pinigų. Nenustatyta, ar K. Č. matė, jog D. D. ir D. K. įlipo į tarnybinį automobilį. 2011-02-08 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu D. D. parodė, kad antras policijos pareigūnas F. A. liepė išlipti K. Č. iš automobilio ir eiti į policijos automobilį. Liudytojas D. D. nebuvo apklaustas teisiamajame posėdyje, tačiau teismas įvertino jo ir K. Č. parodymus neatsižvelgdamas į esamus prieštaravimus bei priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Atkreipiamas dėmesys, kad 2008-04-11 D. D. buvo neblaivus. Tai patvirtino tiek jis, tiek K. Č.. 2008-04-14 D. D. vėl buvo neblaivus, dėl ko kyla klausimas, ar galima tikėti jo parodymais. Pažymi, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-296/2010, išnagrinėtoje pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d., nei D. D., nei K. Č. neatpažino F. A.. Apelianto nuomone, šiuo atveju taip pat neįrodyta jo tyčia duodant melagingus parodymus.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo F. A. apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai nei teigia nuteistasis, apylinkės teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė būtent išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus.
Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu davė melagingus parodymus, būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos BK 235 str. prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. Baudžiamajame procese parodymais laikomi faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikalstamos veikos įvykį (nusikalstamos veikos padarymo laiką, vietą, būdą ir kitas aplinkybes); kaltinamojo kaltumą; aplinkybes, turinčias įtakos kaltinamojo atsakomybės pobūdžiui ir laipsniui; kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybę, jų tarpusavio santykius, santykius su liudytojais; apie byloje esančius kitus duomenis ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Lietuvos Respublikos BK 235 str. numatytų nusikalstamų veikų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos BK 15 str. 2 d. 1 p.). Suprasdamas veikos pavojingumą, kaltininkas nori, kad tikrovės neatitinkanti informacija būtų užfiksuota proceso ar kituose dokumentuose ir panaudota byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-455/2010).
F. A. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. už tai, kad jis, inkriminuotu laiku ir vietoje apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00033-08, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus apie tai, kad D. K. nebendravo su D. D., 2008-04-14, apie 21 val., jis negirdėjo, apie ką tarnybiniame automobilyje „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) stovėjusiame prie prekybos centro „Norfa“, Molėtų plente, Vilniuje, D. K. kalbėjo su D. D., ir D. K. nepaėmė iš D. D. 150 Lt kyšio. Apelianto teiginį, kad jis nedavė melagingų parodymų dėl minėtų aplinkybių, paneigia baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai.
Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas K. Č. parodė, kad 2008 m., tikslios datos neatsimena, jis važiavo kartu su kaimynu D. D.. Jie buvo sustoję kelkraštyje, kai privažiavo policijos automobilis. Tuomet vienas iš policijos pareigūnų pakvietė D. D. į policijos automobilį. Grįžęs D. D. pasakė, jog policijos pareigūnas liepė sumokėti pinigų, jei šis nori važiuoti namo. Kadangi D. D. neturėjo pinigų, jie visi kartu nuvažiavo prie parduotuvės „Norfa“, esančios Molėtų plente, Vilniuje. Jis su D. D. nuėjo prie bankomato, tačiau jiems nepavyko išsiimti pinigų. Jie pasakė apie tai policijos pareigūnams, kurie buvo sustoję prie parduotuvės ir laukė automobilyje. Tada vienas iš policijos pareigūnų pasakė, kad D. D. turi atvežti pinigus kitą dieną prie tos pačios parduotuvės. Jis nieko nežino apie tai, ar D. D. vežė pinigus policijos pareigūnams. Policijos pareigūnai žinojo, kad D. D. turės kitą dieną atvežti pinigus už tai, jog yra paleidžiamas namo (b.l. 119-120).
Teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos BPK 276 str. nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojo D. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Šis liudytojas nurodė, kad 2008-04-11 jis kartu su K. Č. jo automobiliu „Ford Fiesta“, v/n (duomenys neskelbtini) važiavo iš Pikeliškių kaimo į Vilnių. K. Č. vairavo automobilį, nes jis vartojo alkoholinius gėrimus, o K. Č. buvo blaivus. Važiuojant Molėtų plentu, ties Gulbinų stovykla, K. Č. sustabdė automobilį, nes buvo labai purvinas priekinis lango stiklas. Jis (D. D.) išlipo iš automobilio ir valė lango stiklą. Tuo metu K. Č. persėdo į priekinę keleivio sėdynę. Valant automobilio stiklą, prie jų privažiavo ir sustojo tarnybinis policijos automobilis „VW Passat“. D. K. išlipo iš automobilio, priėjo ir pareikalavo jo dokumentų, taip pat pasakė, jog jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų. F. A. liepė iš automobilio išlipti K. Č. ir eiti kartu su juo į policijos automobilį. Ten K. Č. prabuvo apie 10 minučių. Jis aiškino D. K., kad nevairavo automobilio, K. Č. vairavo jį, bet policijos pareigūnas nesiklausė jo ir teigė, kad automobilį vairavo jis. D. K. pasiūlė su juo tartis ir D. D. suprato, kad policijos pareigūnas reikalaus iš jo kyšio. Jis sutiko su juo tartis, nors ir buvo nekaltas, nes suprato, kad policijos pareigūnas nuo jo neatstos. D. K. pareikalavo 200 Lt kyšio. Kažkuriuo metu D. K. buvo nuėjęs ir atsisėdęs į policijos automobilį, kuriame jau buvo K. Č.. Iš policijos automobilio grįžęs K. Č. taip pat pasakė, kad policijos pareigūnai reikalauja 200 Lt. Jis su savimi neturėjo reikalautos pinigų sumos. K. Č. taip pat neturėjo tokios sumos, todėl jis pasiūlė policijos pareigūnams važiuoti prie bankomato, kur išsiims pinigus ir su jais atsiskaitys. Policijos pareigūnai sutiko. K. Č. vairavo jo automobilį, o policijos pareigūnai važiavo iš paskos. Jie atvyko prie parduotuvės „Norfa“, kuri yra Molėtų plente, Vilniuje. Jis bei K. Č. išlipo iš automobilio ir nuėjo prie bankomato. Policijos automobilis sustojo kelkraštyje, policijos pareigūnai neišlipo iš jo. Pinigų bankomate neišgrynino, nes sąskaitoje nebuvo reikiamos sumos. K. Č. taip pat negalėjo išgryninti pinigų, kadangi užmiršo savo kortelės PIN kodą. Jis pasakė apie tai policijos pareigūnams. Tuomet policijos pareigūnai nurodė jam atnešti pinigus po kelių dienų, kai jie dirbs, gali būti, kad 2008-04-14, vakare, prie to paties prekybos centro „Norfa“. Jis sutiko ir tuomet D. K. grąžino jo dokumentus. Nurodytą dieną jis atvyko į sutartą vietą ir įsėdo į policijos automobilį. Jame buvo tie patys policijos pareigūnai. Jis derėjosi dėl reikalaujamo kyšio dydžio, prašė, kad sumažintų iki 150 Lt. Policijos pareigūnai sutiko. Jis padavė 150 Lt D. K. į rankas. Jo kolega sėdėjo prie automobilio vairo. Jis įsitikinęs, kad ir pastarasis girdėjo jo ir D. K. pokalbį, taip pat matė, kaip jis padavė pinigus (b.l. 35-36).
Baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-296/2010 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2008-12-03 ir 2008-12-08) F. A. paaiškino, kad 2008-04-11, laikotarpiu tarp 19 val. ir 20 val., nei jis, nei D. K. nebendravo su automobilio „Ford Fiesta“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Jis visuomet buvo kartu su D. K.. 2008-04-14, apie 21 val., prie parduotuvės „Norfa“, Molėtų plente, prie jų automobilio priėjo D. D. ir bendravo su D. K.. Jis negirdėjo, apie ką jie bendravo, kadangi automobilyje veikė radijo stotis. Kaip automobilyje atsirado 150 Lt, jis nežino (b.l. 10-15). Teisiamajame posėdyje F. A. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 18).
Ikiteisminio tyrimo metu daryti liudytojo apklausos protokolai rodo, kad F. A. buvo pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b.l. 10-15).
2009-08-19 teisiamojo posėdžio metu F. A. davė priesaiką, iš kurios nustatyta, kad apeliantas buvo pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b.l. 19).
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-09-10 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-296/2010 konstatavo, kad D. K. 2008-04-11, nuo 19 val. iki 22 val., Molėtų plente, Vilniuje, tiesiogiai pareikalavo iš D. D. duoti 200 Lt kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad jam nebus tikrinamas girtumas ir nebus surašytas administracinės teises pažeidimo protokolas už kelių eismo taisyklių pažeidimą, be to, jis tiesiogiai priėmė iš D. D. savo naudai reikalauto kyšio dalį – 150 Lt. Teismas nurodė, kad F. A. duoti parodymai paneigti nuosekliais liudytojų D. D. ir K. Č. parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai: vaizdo ir garso įrašas, automobilio apžiūros protokolas, pinigų apžiūros protokolas, SEB banko pažyma ir kiti duomenys. Padaryta išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme F. A. melagingai aiškino, kad jis negirdėjo, apie ką D. K. kalbėjo su D. D., D. K. nepaėmė iš D. D. kyšio (b.l. 20-25). Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka patikrinęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-09-10 nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, 2010-12-06 nutartyje taip pat nurodė, kad nėra pagrindo netikėti liudytojų D. D. ir K. Č. parodymais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį (b.l. 26-30).
Anksčiau aptartais liudytojų D. D. ir K. Č. parodymais nustatyta, kad 2008-04-11 D. K. bendravo su D. D.. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių liudytojai D. D. ir K. Č. būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus. Atkreiptinas dėmesys, kad D. D. nurodė, jog D. K. išlipo iš policijos automobilio, priėjo ir pareikalavo jo dokumentų, taip pat pasakė, jog jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o F. A. liepė iš automobilio išlipti K. Č. ir eiti kartu su juo į policijos automobilį. Tokias aplinkybes D. D. nurodė ir apklausiamas baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-296/2010. Taigi, F. A. kategoriški parodymai, kad D. K. nebendravo su D. D., vertintini kaip neatitinkantys tikrovės. Nors liudytojas K. Č. nurodė kitokias aplinkybes dėl to, kas buvo kviečiamas į policijos automobilį, tačiau toks neatitikimas liudytojo D. D. parodymams nelaikytinas esminiu, neleidžiančiu konstatuoti nustatytą aplinkybę. Tai, kad dėl objektyvių priežasčių tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui nepavyko apklausti liudytojo D. D., nėra pagrindas nesivadovauti jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi jie ištirti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 276 str. nustatytos tvarkos. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-296/2010 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas nenustatė, jog liudytojų D. D. ir K. Č. parodymai yra prieštaringi, šioje baudžiamojoje byloje neiškilo liudytojo D. D. parodymų nepatikimumo klausimas dėl šio liudytojo neblaivumo įvykių metu. Teisėjų kolegijai taip pat nėra pagrindo netikėti liudytojo D. D. parodymais. Ta aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-296/2010 nei D. D., nei K. Č. neatpažino F. A., neturi jokios reikšmės dėl nuteistojo kaltės padarius Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, kita vertus, pastarojoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad F. A. dirbo kartu su D. K. nagrinėjamų įvykių metu. Apeliacinio skundo teiginiai, kad F. A. nežinojo, kokiems tikslams D. K. išlipo iš policijos automobilio, nenustatyta, koks atstumas buvo tarp dviejų automobilių, tuo metu kelyje buvo tamsu, lijo lietus, 2008-04-11 darbas prasidėjo 15 val. ir vakare, 20-21 val., jis jau buvo pavargęs, be to, nurodė, kad jis turėjo rūpesčių šeimoje, dėl to negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad jis galėjo matyti ir matė, kur išėjo D. K. bei ką šis darė, atmetami kaip gynybos versija.
Iš liudytojo D. D. parodymų taip pat seka, kad jis 2008-04-14, vakare, atvyko prie prekybos centro „Norfa“, esančio Molėtų plente, Vilniuje, ir įsėdo į policijos automobilį. Jame buvo tie patys policijos pareigūnai. Jis derėjosi dėl reikalaujamo kyšio dydžio, prašė, kad sumažintų iki 150 Lt, sutikus, jis davė 150 Lt D. K. į rankas. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-296/2010 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-09-10 nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2010-12-06 nutartimi konstatuota, kad tuo metu automobilyje buvo ne tik D. D. bei D. K., tačiau ir F. A.. 2008-04-14 pokalbio stenogramoje užfiksuota, jog D. D. kalbėjo su D. K., derėjosi dėl reikalaujamos pinigų sumos sumažinimo, garsiai skaičiavo pinigus, perskaičiavęs pinigus, D. D. perdavė juos D. K., kuris už tai padėkojo. D. D. ir D. K. pokalbio turinys, pokalbio trukmė, jų veiksmai, leidžia vertinti F. A., visą laiką buvusio tame pačiame automobilyje, parodymus, kad jis negirdėjo, apie ką D. K. kalbėjo su D. D., ir kad D. K. nepaėmė iš D. D. 150 Lt kyšio, kaip neįtikėtinus ir nelogiškus. Nors baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-296/2010 nustatyta, jog pinigai buvo rasti policijos automobilyje tarp priekinių vairuotojo ir keleivio sėdynių prie pavarų perjungimo rankenėlės, taip pat ant tyrimui pateiktų banknotų, paimtų policijos automobilyje, kuriame buvo D. K. po to, kai pinigus paliko liudytojas D. D., palikti pėdsakai yra netinkami žmogaus lytėjimo pėdsakų DNR tyrimui, tačiau šios aplinkybės nepaneigia F. A. parodymų melagingumo, kadangi teismai padarė išvadą, jog D. K. priėmė kyšį iš D. D..
Šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad F. A., duodamas anksčiau aptartus parodymus, suprato, jog pateikia tikrovę neatitinkančią informaciją, ir siekė, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose bei panaudota baudžiamojoje byloje, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-07-13 nuosprendį nuteistojo F. A. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti nuteistojo F. A. apeliacinį skundą.